ES pastangas paveikti Baltarusiją stabdo krizė jos pačios kieme

Užsienio politikos sprendimai ES turi būti priimami vieningai pritarus visoms 27 bloko vyriausybėms.

Birželį nuskambėjęs Kipro pasiūlymas įtraukti į ES sankcijų sąrašą dar septynias Turkijos bendroves svarstomas „sraigės greičiu“. Kai kurios narės-valstybės baiminasi dar labiau erzinti Ankarą, įtampai jau ir taip kaistant.

Planas įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams dėl rugpjūčio mėnesį vykusių prezidento rinkimų ginčijamų rezultatų ir vėliau kilusių protestų slopinimo sulaukė palaikymo, bet tik po to, kai užsienio reikalų ministrai pažadėjo paraleliai paspartinti darbą dėl sankcijų Turkijai. Techninėms deryboms dėl Turkijos vis dar stringant, abi iniciatyvos gali būti atidėtos.

Diplomatai, dalyvaujantys šiame procese, tikisi esminio proveržio dar iki ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, numatyto kiek vėliau rugsėjį, sakė šaltiniai. Nors pareigūnai rugpjūtį sutarė, jog bus paskelbtos sankcijos tiek prieš Baltarusijos, tiek prieš Turkijos pareigūnus, jokių faktinių veiksmų nebuvo imtasi, teigė vienas aukštesnio rango diplomatas, dalyvaujantis svarstymuose.

Europos Komisija (EK) atsisakė komentuoti derybų klausimą.

Nesėkmių virtinė

Veiksmų nesiėmimas nei viename fronte, vykstant masiniams protestams Baltarusijoje ir vis gilėjant aklavietei tarp Graikijos, Kipro ir Turkijos, tik dar labiau išryškins ES užsienio politikos silpnumą.

Užsitęsusi aklavietė tik papildys sąrašą pavyzdžių, kai blokas nesėkmingai bandė įsitvirtinti pasaulinėje arenoje, įskaitant tokias situacijas, kai Jungtinės Valstijos pasitraukė iš Irano branduolinio susitarimo arba kai vyko netiesioginis karas tarp regioninių valdžios struktūrų Libijoje. Ji taip pat pabrėžia ES ribotą įtaką, kai kalbama apie spaudimą Turkijai norint sustabdyti migrantų, siekiančių prieglobsčio Europoje, srautus.

Nors blokas ne kartą išreiškė savo paramą Graikijai bei Kiprui, jis susilaikė nuo baudžiamųjų priemonių, kurie sudegintų tiltus su Ankara. Iki šiol į sankcionuotų subjektų sąrašą už gręžimo darbų vykdymą Kipro ekonominėje zonoje įtraukti tik du privatūs asmenys ir nė vienos bendrovės, nors ES šias veiklas pripažįsta neteisėtomis.

Kipro pastangos paspartinti šio klausimo sprendimą gali pakenkti ES pastangoms išspręsti Graikijos ir Turkijos ginčą dėl pretenzijų Egėjo jūroje. Tačiau Kipras primygtinai tvirtina, kad jo jūrų zonos pažeidimas yra atskira problema, reikalaujanti atsakomųjų priemonių, ir spaudžia kuo greičiau ją spręsti.

„Mes nepritariame dvigubiems standartams, – rugpjūtį po susitikimo su kolegomis dėl sankcijų Baltarusijai kalbėjo Kipro užsienio reikalų ministras Nikosas Christodoulidesas. – Taip pat yra labai svarbu apsaugoti Europos patikimumą.“