Kelios Europos šalys, tarp jų Vokietija ir Prancūzija, sustabdė ginklų eksportą į Turkiją dėl jos puolimo, o tokios šalys kaip Italija siekia oficialaus ES uždraudimo.
Vis dėlto – kai kurioms ES šalims raginant veikti atsargiai ir dar labiau nepabloginti įtemptų santykių su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu – Liuksemburge susitikusiems bloko užsienio reikalų ministrams tikriausiai nepavyks susitarti dėl griežtų konkrečių žingsnių.
„Mes neturime magiškų galių, bet galime daryti visą įmanomą spaudimą, kad sustabdytume šiuos veiksmus“, – atvykęs į susitikimą žurnalistams sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Josepas Borrellis.
Ispanija paremtų ginklų embargą visos Europos mastu, sakė jis, bet perspėjo, kad būtų sunku užsitikrinti vieningą visų 28 ES valstybių paramą.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė, kad NATO narės Turkijos puolimas gali panaikinti pažangą siekiant politinio sprendimo Sirijos pilietiniam karui, nes kurdų pajėgos dabar vienijasi su prezidento Basharo al Assado vyriausybe.
Tačiau H. Maasas sakė, jog „svarbu išlaikyti dialogą su Turkija, kad būtų galima ją paveikti“.
„Jei tai nepavyks, turėsime pasilikti teisę imtis tolesnių priemonių“, – pridūrė jis.
ES praėjusią savaitę visų 28 narių vardu paskelbė pareiškimą, kuriuo pasmerkė Turkijos puolimą ir perspėjo, kad jis gali išprovokuoti humanitarinę katastrofą bei pakenkti kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).
Problemos NATO
Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Yves'as Le Drianas sakė, jog dabar svarbiausia, kad pirmadienio susitikimas pasiųstų aiškų signalą Turkijai.
Paryžius taip pat nori, kad JAV vadovaujama tarptautinė koalicija prieš IS, kuriai priklauso ir Turkija, susitiktų aptarti krizės, sakė J.-Y. Le Drianas.
Vašingtonui nurodžius atitraukti beveik visus JAV sausumos pajėgų karius Sirijoje, kurdai pasijuto apleisti savo sąjungininko kovoje su IS.
Turkijos puolimas reiškia didelį galvos skausmą NATO. Kelios NATO šalys puolimą vertina labai kritiškai ir net paskelbė ginklų embargą Aljanso narei.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas pavadino situaciją neįtikėtina ir klausė, kas nutiktų, jeigu Sirija surengtų kontrpuolimą.
„Ar būtų inicijuotas 5-asis straipsnis?“ – klausė jis, paminėdamas NATO kolektyvinės gynybos sutarties 5-ąjį straipsnį, numatantį, kad vienos Aljanso narės puolimas reikštų puolimą prieš visą bloką.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį derėjosi su R. T. Erdoganu ir jo užsienio reikalų ministru Mevlutu Cavusoglu, ir pareiškė jiems savo „labai rimtą susirūpinimą“ puolimu.
Pasak M. Cavusoglu, Ispanija pasakė Ankarai, kad dėl puolimo Sirijoje atšauks savo raketų „Patriot“ baterijas iš Turkijos, kai gruodžio mėnesį pasibaigs dabartinė misija. Šie raketų kompleksai iš pradžių buvo dislokuoti siekiant padėti Turkijai apsiginti nuo IS atakų.