Tyrėjai panaudojo tam tikrų mėnesių duomenis, kad palygintų 2020 m. užfiksuotų perteklinių mirčių skaičių su vidutiniu perteklinių mirčių skaičiumi 2016–2019 m.
Statistikos agentūra „Eurostat“ teigė, kad duomenys „atskleidžia bendrą COVID-19 pandemijos poveikį mirtingumo rodikliams, nes jie apima mirties atvejus, nepriklausomai nuo mirties priežasčių“.
„Eurostat“ tyrėjai nustatė vidutinį perteklinių mirčių skaičių, naudodamiesi visų valstybių narių duomenimis, išskyrus Airiją, kuri nepateikė informacijos.
Perteklinių mirčių skaičius didžiausias aukštumas pasiekė lapkričio mėnesį, kai vidutinis mirčių skaičius išaugo maždaug 40 proc.
Lapkričio pikas užfiksuotas po kiek mažesnio piko balandį, per pirmąją protrūkio bangą, kai užfiksuota 25 proc. perteklinių mirčių.
Po balandžio protrūkio perteklinių mirčių skaičius ėmė mažėti iki rugpjūčio – vasaros pabaigoje šis rodiklis ėmė vėl augti.
Per lapkričio piką ypač daug mirčių užfiksuota Bulgarijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje, šiose šalyse mirčių skaičius išaugo daugiau nei 90 proc.
Lapkritį Belgijoje mirčių padaugėjo 60 proc., Italijoje ir Austrijoje – beveik 50 proc.
