Europos Parlamento aukšto rango pareigūnas teigė, jog visos šalys norėjo, kad buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas ir buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis tęstų savo darbą iki pat lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje įvyksiančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo.
Susitikimo Lietuvos sostinėje pagrindinis akcentas turėtų būti sutarties su Ukraina pasirašymas, kuris reikštų ryžtingą šios buvusios sovietinės respublikos posūkį Vakarų link ir atvertų kelią jai vieną dieną tapti ES nare.
Rusija kategoriškai nepritaria šiam planuojamam susitarimui ir perspėjo Kijevą dėl galimų neigiamų pasekmių, jei jis pasirašys Asociacijos sutartį.
Svarbi sąlyga yra opozicijos lyderės J.Tymošenko paleidimas, bet neeilinė Ukrainos parlamento sesija trečiadienį baigėsi be balsavimo dėl įstatymo projekto, pagal kurį ji būtų galėjusi išvykti gydytis į užsienį, todėl derybos pakibo ore.
Minėtas Europos Parlamento pareigūnas sakė, jog visos suinteresuotos šalys jaučia, kad „reikia paskutinį kartą pasistengti“, nes situacija Ukrainoje visą laiką evoliucionuoja.
Ukrainos parlamentas vėl susirinks lapkričio 19-ąją – kitą dieną po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo, kurio darbotvarkėje svarbus klausimas bus Vilniaus viršūnių susitikimas.
A. Kwasniewskis anksčiau Kijeve sakė, kad kitą savaitę dar galimas paskutinis šansas.
„Mes suprantame, kad politiškai visa tai labai sunku. Bet mes viliamės, kad atsiras pakankamai geros valios prieiti prie konsensuso“, - sakė jis reporteriams Ukrainos parlamente – Aukščiausiojoje Radoje.
Tuo pačiu lapkričio 19-oji yra „paskutinis momentas padaryti visa, ką reikia padaryti“, pridūrė jis.
JAV ragina Rytų Europą peržengti „senus pykčius“
JAV pareigūnė trečiadienį paragino Rytų Europos šalis atidėti į šalį „senus pykčius ir nusiskundimus“ bei siekti susitaikymo ir demokratijos visiems.
Tačiau per savo pirmąjį viešą kreipimąsi nuo jos paskyrimo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland) taip pat perspėjo, kad korupcija kai kuriose buvusiose sovietinio bloko šalyse menkina pasitikėjimą išrinktomis vyriausybėmis.
„Korupcija yra demokratinės svajonės ... pražūtinga žudikė“, – V.Nuland pareiškė kalbėdama Atlanto taryboje, idėjų kalvėje.
„Visuomenės pasitikėjimas išrinktomis vyriausybėms mažėja Europos viduryje ir rytuose, nes rinkėjai tiki, kad jų lyderiai paiso savų interesų, o žmonių interesai jiems – antroje vietoje“, – pastebėjo ji.
Pareigūnė šiuos komentarus išsakė, kai Ukrainos perspektyvos pasirašyti istorinę sutartį su Europos Sąjunga (ES) patyrė skaudų smūgį trečiadienį, kai Aukščiausioji Rada nesugebėjo priimti įstatymo, pagal kurį būtų atvertas kelias išleisti kalinamą buvusią premjerę Juliją Tymošenko gydytis į užsienį.
Likus dviem savaitėms iki ES viršūnių susitikimo Vilniuje, Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai atsiveria „istorinis momentas“, V.Nuland sakė Atlanto tarybai.
Visos trys šalys padarė pažangą teisės ir demokratijos srityse, siekdamos pasirašyti asociacijos sutartis su Europos Sąjunga, o tai būtų pirmasis žingsnis į visavertę narystę.
„Jungtinės Valstijos sveikina tų šalių europinį pasirinkimą ir nori jas visas matyti įsiliejusias į Europos šeimą“, – pabrėžė ji.
Tačiau V.Nuland išreiškė susirūpinimą, kad Ukrainai gresia praleisti palankią progą, ypač jeigu būtų atsisakyta paleisti J.Tymošenko.
„Prisidedame prie ES, ragindami Ukrainos lyderius atlikti teisingą ir istorinė pasirinkimą dėl savo 45 mln. piliečių. Pasirinkti savo vaikų ateitį vietoje praeities nusiskundimų“, – sakė ji.
Amerikos pareigūnė taip pat gyrė graikiškojo ir turkiškojo Kipro lyderius, kurie, vykdydami pažadą pasidalyti dar nepaliestus dujų išteklius, demonstravo atsinaujinusias pastangas užbaigti ilgalaikį susipriešinimą bei pasirašyti tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.
„Mūsų dienomis tiek lyderiai, tiek bendri interesai yra palankūs visapusiam sprendiniui. Ši proga neturėtų likti neišnaudota“, – pažymėjo V.Nuland.
Dešimtmečių senumo Kipro problemos sprendinys „padarytų itin teigiamą poveikį visam rytų Viduržemio regionui“, pridūrė ji.
V.Nuland taip pat gyrė Serbijos ir Kosovo žingsnius „link ilgalaikio susitaikymo ... Šiam procesui reikalinga mūsų tęsiama pagalba, kad abi šalys pasiektų savo tikslą visiškai integruotis į europines struktūras“.
Tačiau ši aukšto rango JAV pareigūnė, užėmus savo postą spalį, o anksčiau dirbusi Valstybės departamento atstove, kai jam vadovavo Hillary Clinton (Hilari Klinton), perspėjo Bosniją ir Hercegoviną, kuri pasidalijo į dvi autonomines teritorijas po karo praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje, pareikalavusio apie 100 tūkst. kroatų, Bosnijos musulmonų ir serbų gyvybių.
Abi teritorijos – Serbų respublika bei Bosnijos ir Hercegovinos federacija – turi bendrą parlamentą, tačiau atskiras įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisinės valdžios institucijas.
„Seniai laikas lyderiams pademonstruoti drąsą ir toliaregiškumą, peržengti smulkius valdžios interesus ir sukurti modernią, vieningą valstybę, vertą visų trijų bendruomenių talentų ir lūkesčių“, – tikino V.Nuland.
„Jeigu tie lyderiai toliau blokuos savo šalies kelią į narystę ES ir NATO, Bosnijos tarptautiniai partneriai, įskaitant JAV , turėtų rimtai persvarstyti savo požiūrį“, – perspėjo ji.