Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį, dalyvaujant Prancūzijos prezidentui Jacques'ui Chiracui ir Švedijos premjerui Goranui Perssonui, pasirašė Nicos sutartį, kurioje numatomos ES institucinės reformos, atveriančios kelią artimiausiais metais priimti į ES daugiau negu dešimt naujų narių, daugiausiai iš Rytų Europos.
Ministrai taip pat atmetė priekaištus, kad Nicoje pavyko žengti tik kuklų žingsnelį glaudesnės Europos politinės ir ekonominės integracijos link.

Vis dėlto Prancūzijos prezidentas, kuris vadovavo praėjusių metų gruodžio mėnesį Prancūzijos kurorte vykusioms itin sunkioms aukščiausiojo lygio deryboms, pripažino, kad Nicos sutartis buvo kompromisas, kuris galbūt ir "nepatenkina ambicijų" tų šalių, kurios norėtų didesnės integracijos.

Karštos diskusijos ir aistringi ginčai yra visai suprantami, nes ES, ketinanti priimti dvylika ar trylika, jeigu derėtis dėl narystės bus pakviesta Turkija, naujų narių, su tokios didelės plėtros iššūkiu susiduria pirmą kartą.

Prancūzijos prezidentas sakė, kad Nicos sutartis sudaro prielaidas tolesnei plėtrai, tačiau nesuvaržo šalių narių suverenumo. J. Chiracas paragino iki 2004 metų susitarti dėl Sąjungos ir jos narių konkrečių galių, kad būtų padėtas tvirtas pamatas tolesnei ES institucinių reformų sutarčiai.

40 cm storio Nicos sutartis, prie kurios pridėta daugiau kaip 30 deklaracijų, buvo pasirašyta puošnioje buvusių vyriausybinių rūmų salėje. Ją pasirašė ES UR ministrai, atskridę į Nicą iš Briuselio, kur vyko jų mėnesinė sesija.

Kad sutartis įsigaliotų, ją turės ratifikuoti 15 ES šalių parlamentai ir Europos Parlamentas. Manoma, kad šis procesas bus baigtas 2002 metų pabaigoje.

Nicos sutartis yra jau ketvirtas nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio ES steigiamosios chartijos variantas. Joje numatytos ES vidaus reformos, kurios leistų jai priimti keliolika naujų šalių, daugiausia iš Rytų Europos.

Tačiau savo turiniu Nicos sutartis vis dėlto tėra mažas žingsnelis pirmyn. Tokį vangumą ypač lėmė Prancūzijos ir Vokietijos, kurios ilgai buvo Europos integracijos variklis, nesutarimai dėl būsimosios ES struktūros.

Dėl šių nesutarimų praėjusio gruodžio viršūnių susitikimas, kuris turėjo trukti dvi dienas, virto užsitęsusiu penkių dienų maratonu. Besiderančios šalys audringai ginčijosi dėl atskirų šalių balsų skaičiaus, kai ES narių skaičius išaugs beveik iki 30-ies, taip pat dėl veto teisės apribojimo, institucijų reformos ir tolesnių reformų darbotvarkės. Šias reformas reikia spėti įgyvendinti iki 2004 metų, kad Sąjunga būtų pasirengusi priimti naujas nares.

Vokietijai ir Italijai, regis, labiau patiktų savotiškos Europos Jungtinės Valstijos, kurios turėtų bendrą konstituciją. Tačiau Prancūzijai ir ypač Didžiajai Britanijai tokia "Europos supervalstybė" yra visiškai nepriimtina ir jos veikiau pirmenybę teiktų nepriklausomų šalių sambūriui. Savo ruožtu mažesniosios ES narės irgi kiekviena savaip įsivaizduoja savo bendrą ateitį.

Diskusijas skatina ir tai, kad Vokietijai pirmą kartą vadovauja kancleris, kuriam tragiška nacizmo epocha yra asmeniškai neišgyventa šalies istorija. Nebeslegiamas karo kaltės, jis reikalauja, kad Vokietija turėtų svaresnį balsą Europos formavimo procese, kuris atitiktų jos, kaip didžiausios ES narės, padėtį.

Vis dėlto gruodžio derybose 56 metų Gerhardas Schroederis (Gerhardas Šrėderis) buvo priverstas susitaikyti su Prancūzijos reikalavimu, kad Vokietija turėtų tiek pat balsų Sąjungos Ministrų Taryboje kaip ir kone trečdaliu mažesnė Prancūzija.

Vokietijai Nicoje buvo nutarta suteikti 29 balsus, tiek kiek ir Prancūzijai, Didžiajai Britanijai bei Italijai. Ispanijai ir Lenkijai buvo skirti 27 balsai, Rumunijai - 14, Nyderlandams - 13, Graikijai, Čekijai, Belgijai, Vengrijai ir Portugalijai - po 12, Švedijai, Bulgarijai ir Austrijai - po 10, Slovakijai, Danijai, Suomijai, Airijai ir Lietuvai - po 7, Latvijai, Slovėnijai, Estijai, Kiprui ir Liuksemburgui - po 4, o Maltai - trys balsai.

Sutartyje taip pat numatomas daugumos balsavimas, išskyrus tokius subtilius klausimus kaip mokesčiai, socialinė parama, imigracija ir prekyba garso ir vaizdo aparatūra. Sutartis leidžia padidinti Europos Komisijos narių skaičių nuo 20-ies iki 27; leidžia šalims nedalyvauti toje bendroje politikoje, su kuria jos nesutinka; suteikia ES gynybinius metmenis, taip pat numato padidinti Europos Parlamento narių skaičių nuo 626 iki 732.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Apskaičiavo, kas bus Lietuvoje po penkerių metų (613)

Gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tampa grėsmingas. Naujausiais duomenimis, dėl...

Užsieniečių darbas Lietuvoje: kur ir už kiek dirba (202)

Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Moldovos darbininkų Lietuvoje kai kurios įmonės laukia...

Prezidentės patarėjas: lenkų mažumos klausimas neturi užgožti strateginių tikslų su Lenkija (38)

Lenkų tautinės mažumos klausimas nebus esminis Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime ir jis...

Buvusio Janukovyčiaus apsauginio pasakojimas: Ukrainos teritorijoje – Rusijos sraigtasparniai (140)

Buvęs buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus apsaugos darbuotojas, Valstybės apsaugos...

Chaosas Europoje: galinga audra vartė medžius, sunkvežimius, plėšė namų stogus žuvo 9 žmonės

Šiaurės Europoje ketvirtadienį siaučiant uraganiniams vėjams žuvo mažiausiai devyni žmonės,...

„Ikea“ valdo 15 tūkst. ha – 0,7 proc. Lietuvos miškų (53)

Švedijos baldų pramonės ir prekybos grupė „Ikea“ per pastaruosius 12 mėnesių valdomus...

Netikra naujiena apie Karoblį: išplatinti ir laiškai su kenkėjiška programa (11)

Ketvirtadienio vakarą įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt ir paskelbus išgalvotą žinią apie...

Dvyliktasis Dakaro etapas: ilgiausią išbandymą atlaikė visi Lietuvos ekipažai Juknevičius artėja rekordo link, atnaujinta 06.59 (297)

Išbandymų dieną atlaikė visos Lietuvos komandos. Antanas Juknevičius ir Darius Vaičiulis...

Po Panevėžio „Regitros“ skandalo: noriu, kad ir LRT atsakytų į klausimus (1)

Pastaruoju metu plačiai nuskambėję skandalai dviejose valstybės valdomose įstaigose „ Regitra...