Santykiai su Maskva irgi jau iškilo, nes Vokietijos diplomatijos vadovas Frank-Walteris Steinmeieris turėjo teisintis dėl interviu savaitgalį, kur pareiškė, kad pratybos su tankais rytinėse NATO sąjungininkėse yra žvanginimas kardais ir karo kurstymas tuo metu, kai su Rusija reikia dialogo.
„Mes nesikratome atsakomybės, jos imamės, ir tai bus matyti per Varšuvos viršūnių susitikimo sprendimus. Mano žodžiai paprasčiausiai yra, kad po visų patirčių, kurias mes turėjome, atgrasymo nepakaks, vien karinių veiksmų nepakaks. Turėtume dirbti mėgindami nuraminti konfliktus ir tai ne šalutinis klausimas dėl Europos saugumo“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
„Neteisiu NATO, bet Ukrainos ir rytinių Europos Sąjungos narių interesais mes, politikai, neturėtume sekti idėjomis, kurias plėtoja kariuomenė. Rusija žino, kad kiltų trečiasis pasaulinis karas, jei užpultų vieną iš mūsų šalių. Todėl turėtume laikytis diplomatinių metodų“, – aiškino Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.
Nors rytų Ukrainoje mūšiai nesiliauja ir sekmadienį vėl žuvo trys kariai, Vakarų Europoje vis garsesni balsai, kad Minsko susitarimo nevykdo abi pusės, nes kol nesulauks pažadėtų žingsnių atitraukti pajėgas ir užtikrinti saugumą bei Ukrainos įstatymų laikymąsi, Kijevas nepriima konstitucijos pataisų dėl decentralizacijos.
Austrijos ir Vokietijos ministrai sekmadienį pareiškė, kad ES turėtų pamažu atšaukti sankcijas Rusijai – už kiekvieną įvykdytą Minsko susitarimo žingsnį jas švelninti. Tai prieštarauja ES vadovų sutarimui, kad sankcijos bus atšauktos, kai įstrigęs susitarimas bus visiškai įvykdytas.
„Mūsų ilgalaikis tikslas turi būti pasiekti kur kas glaudesnius ryšius, tokią idėją kaip bendroji ekonominė zona nuo Vladivostoko iki Lisabonos. Apie tai kalbėjo ir Rusijos prezidentas. Turėtume palaipsniui artėti prie šio tikslo“, – pabrėžė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Nors A. Merkel dešinieji tvirtai laikosi, kad birželio pabaigoje baigiančios galioti sankcijos turi būti pratęstos dar pusmečiui, kaskart tai padaryti vis sunkiau. Italija, Graikija ir Vengrija reikalauja rengti diskusijas, o ne vien patikėti formalų sprendimą ES ambasadorei kaip anksčiau. Per susitikimą su Rusijos prezidentu užsitikrinęs sandorių savo šalies bendrovėms už milijardą eurų, Italijos premjeras pareiškė, kad šiandien sankcijas turėtų aptarti ministrai.
„Užsienio reikalų ministras tai aptars su kolegomis. Bet esmė, kad Minsko protokolą turi vykdyti visi. Tai sakome Europos partneriams, už jį atsakingiems, savo draugams Rusijoje ir draugams Ukrainoje. Visiems sakome aiškiai, kaip pasakė ir prezidentas Putinas – kad susitarimą turi vykdyti ne viena pusė, bet visos“, – sakė Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzis.
Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, irgi pasisakydamas už sankcijų atšaukimą, pasiūlė Kremliui, kaip stipresniam, pirmam atšaukti savąsias kontrsankcijas – draudimą įvežti Vakarų žemės ūkio produkciją. Rusija atsisakė tai padaryti.
