Lyderiai, susirinkę Briuselyje darbo vakarienės, kuri prasidės 17 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku, taip pat stengsis paskirti naują ES užsienio politikos vadovą.

Tačiau nuomonių skirtumai dėl politinės priklausomybės, geografinių sumetimų ir net lyties pakirto pasitikėjimą šiuo procesu, o lyderiai net nesutaria, kokį vaidmenį naujasis prezidentas turėtų vaidinti tikriausiai penkerius ateinančius metus.

"Kalbėjausi keturias darbo dienas ir naktis", - susitikimo išvakarėse sakė šį pusmetį ES pirmininkaujančios Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas.

"Ar ryt vakare turėsime šias naujas figūras? Na, nežinau, tai gali užtrukti kelias valandas, (bet) gali užtrukti (ir) visą naktį", - sakė jis. Baigiamoji spaudos konferencija, galbūt net ir pernelyg optimistiškai, yra numatyta 21 val. 15 min. vietos (22 val. 15 min. Lietuvos) laiku.

Tuo tarpu kritikai kalba, kad šis pirmojo ES prezidento rinkimas primena viduramžiškas užkulisines popiežiaus rinkimų intrigas - esą tetrūksta tik juodų dūmų.

Nedaugelis politikų viešai pasiskelbė kandidatais į ES prezidentus, ir beveik kasdien iškyla naujų pretendentų iš viso žemyno, o 27 Bendrijos lyderių ketvirtadienio susitikimas vadinamas slapta "kardinolų konklava".

Toks slaptas procesas davė peno euroskeptikams ir erzina Bendrijos šalininkus, kurie perspėja, kad tai gali sugadinti ES, kaip demokratijos švyturio, įvaizdį.

"Toks elgesys, toks saviškio rinkimas ... yra eurokratijos pabaiga. Nemanau, kad jie dar kada nors galės su tuo išsisukti", - Didžiosios Britanijos laikraščiui "The Guardian" sakė buvęs šios šalies Europos reikalų ministras Denisas MacShane'as.

"Šios slaptos derybos pribloškia", - prancūzų dienraščiui "Liberation" sakė Europos parlamento žaliųjų lyderio pavaduotojas Danielis Cohn-Benditas.

"Tai demokratijos karikatūra. Jaučiame, kad 27 (lyderiai), ypač - (Vokietijos kanclerė) Angela Merkel ir (Prancūzijos prezidentas) Nicolas Sarkozy, ieško žmonių, kurie jų neužgožtų", - pridūrė jis.

Nuo pat pradžių buvo aišku, kad ES prezidento rinkimo procesas bus sunkus, nes beveik pusę milijardo gyventojų turinčiai Bendrijai reikia rasti aukso vidurį tarp kairiųjų ir dešiniųjų, vyrų ir moterų, mažų ir didelių valstybių.

Tie, kurie siekia šio posto, laikosi labai tyliai, nes nenori sužlugdyti savo šansų, kaip, pavyzdžiui, Belgijos premjeras Hermanas Van Rompuy, kuris yra minimas tarp favoritų. 

Viena iš nedaugelio atvirai ES prezidento posto siekiančių pretendentų yra buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, kuri paragino bloką "liautis veikus kaip buvusi Sovietų Sąjunga", o kandidatus - pasirodyti ir aiškiai deklaruoti savo norus.

"Tai turėtų būti skaidresnis (procesas)", - sakė ji britų laikraščiui "The Times".

"Pirmasis žingsnis būtų liautis slėpusis už savo vėduoklių ir išėjus pasakyti, kad jie būtų pasirengę imtis šio darbo. Kad yra kandidatai, jie turėtų pasakyti ne tik 27 (ES valstybių lyderiams), bet ir visai Europai, kad jos piliečiai žinotų, kas vyksta", - pareiškė buvusi Latvijos prezidentė.

Lenkija, kuri reiškia panašią nuomonę, pasiūlė surengti pokalbius su kandidatais į ES prezidentus ir užsienio politikos vadovus. Tačiau antradienį Varšuva atsisakė reikalavimo dėl kandidatų į prezidentus išklausymo ir nurodė, jog sutiko su priešingą poziciją užėmusios Švedijos argumentais.

Vis dėlto Lenkijos vyriausybė siekė, kad pokalbiai būtų surengti pretendentams į bloko užsienio politikos vadovus. 

Švedijos pareigūnai pripažino, jog procesas yra sunkus, bet teisino jį ir sakė, jog būtų sunku įsivaizduoti viešą vyriausybės vadovo, kuris nėra tikras savo išrinkimu, kampaniją.

"Ar galite įsivaizduoti kokios nors šalies premjerą, pareiškiantį, kad jis norėtų kito posto, o paskui pirmadienį grįžtantį namo ir sakantį savo piliečiams "Manęs neišrinko, bet aš jus myliu"? Atsiprašau, bet tai nerealu", - sakė F.Reinfeldtas.

Švedija po ketvirtadienio viršūnių susitikimo numatė surengti spaudos konferenciją, bet nei juodų, nei baltų dūmų tikrai neplanuoja. 

Paprastai popiežius konklavoje renkamas balsuojant. Po kiekvieno balsavimo biuleteniai yra sudeginami Siksto koplyčios krosnelėje.

Jei popiežius išrenkamas, kartu į krosnelę pridedama specialių medžiagų, kurios nudažo dūmus baltai, jei ne - medžiagų, dažančių dūmus juodai. Tai vienintelis būdas perduoti informaciją išoriniam pasauliui apie konklavos eigą.

Lisabonos sutartimi steigiami du nauji ES postai

Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartimi, kuri įsigalios kitą mėnesį, steigiami du nauji Bendrijos postai, kuriais siekiama racionalizuoti bloko darbą ir sustiprinti jo pozicijas pasaulinėje arenoje.

27 ES valstybių lyderiai ketvirtadienį Briuselyje bandys išrinkti žmones į šiuos du postus - pirmąjį Bendrijos prezidentą ir naująjį užsienio politikos vadovą.

ES prezidentas

Šis pareigūnas, oficialiai vadinamas Europos Vadovų Tarybos prezidentu, dirbs dvejų su puse metų kadenciją, kurią vieną kartą bus galima pratęsti.

ES prezidentą renka visų 27 ES valstybių lyderiai, pageidautina, bendru konsensusu, tačiau jei tokio nebūtų galima rasti - kvalifikuota balsų dauguma.

Prezidento posto tikslas yra suteikti Europai "veidą" ir stabilesnį nei pagal dabartinę sistemą vadovavimą. Dabar Bendrijai kas pusmetį pasikeisdamos vadovauja visos jos narės.

Kandidatas į ES prezidentus turėtų atstovauti Europos pozicijai tarptautinėje arenoje ir pirmininkauti susitikimams pačioje ES, kurių metu siekiama konsensuso svarbiais klausimais.

Tačiau Lisabonos sutartyje gan miglotai apibūdinamos prezidento galios ir pareigos, tik sakoma, kad prezidentas turėtų skatinti ES darbą.

Taip paliekama galimybė dirbti ir ryškiai figūrai, kuri vaidmenį sau išsikovotų pati, ir ne tokiam ryškiam veikėjui, kuris vaidintų labiau administracinį ir konsensusų ieškotojo vaidmenį.

Prezidentas gaus 300 tūkst. eurų (1 mln. litų) užmokesčio ir priemokų.

ES užsienio politikos vadovas

ES užsienio politikos vadovas, kuris oficialiai vadinamas Aukštuoju įgaliotiniu bendrajai užsienio ir saugumo politikai, turės daugiau įgaliojimų nei dabartinis bloko užsienio politikos vadovas Javieras Solana, kurio postas bus panaikintas.

Naujasis užsienio politikos vadovas dirbs penkerių metų kadenciją.

Kad ir kas būtų išrinktas, tam žmogui teks tarptautiniuose susitikimuose kaip lygiam prieš lygius stoti prieš Kiniją, JAV ir kylančias pasaulio valstybes, taip pat - fokusuoti bloko užsienio politiką, užimančią vis platesnę sferą.

Jo vaidmuo Lisabonos sutartyje yra labiau apibrėžtas nei ES prezidento: joje sakoma, kad užsienio politikos vadovas vykdys ES užsienio ir saugumo politiką ir prisidės prie jos plėtojimo.

Be to, užsienio politikos vadovas pirmininkaus reguliariems ES užsienio reikalų ministrų susitikimams ir bus Europos Komisijos vicepirmininkas.

Bendrijos užsienio politikos vadovas kontroliuos naują 5 tūkst. žmonių diplomatinį korpusą - Europos išorės veiksmų tarnybą (European External Action Service - EEAS) - ir ES misijas visame pasaulyje.