aA
Praėjęs gruodis pasiuntė aiškų įspėjimą apie didžiulius iššūkius, su kuriais šįmet teks susidurti Europos Sąjungai.
© AP / Scanpix

Neįprastos audros kėlė sumaištį Europos pietuose, parodydamos, kaip ekstremalių oro sąlygų poveikis 2020 metais darys įtaką Bendrijos požiūriui ir klimato kaitos politikai. ES jau paskelbė, kad yra pasirengusi skirti lėšų ir pastangų, kad toliau liktų pasauline kovos su klimato kaita lydere.

Jungtinės Valstijos savo ruožtu pagrasino imtis sankcijų prieš bendroves, dalyvaujančias tiesiant vamzdyną, turintį padvigubinti rusiškų gamtinių dujų eksporto į Vokietiją apimtis. Šis žingsnis dar kartą parodė, kad transatlantinis aljansas tarp ES šalių ir JAV galios politikos amžiuje reiškia vis mažiau.

Tuo metu kitapus Lamanšo sąsiaurio Jungtinei Karalystei neįprastu metu – gruodį – surengti rinkimai užtikrino ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui tvirtą daugumą parlamente, reikalingą „Brexit“ užbaigti. Pagal dabartinius planus, šalis sausio 31-ąją turėtų tapti pirmąja valstybe, palikusia ES.

Visiems šiems iššūkiams spręsti reikės ryžtingo ir gerai koordinuoto atsako iš 27 ES valstybių, jeigu jos nori siekti bendro tikslo užsitikrinti didesnę pasaulinę įtaką.

„Europa turi būti geriau girdima pasaulyje“, – savo naujametiniame kreipimesi sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Visgi bėgant laikui tokie Europos lyderių pareiškimai tampa vis graudesni, o dėmesio reikalauja ir vidaus problemos.

ES būstinėje Briuselyje netyla rietenos dėl 1 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų įmokos į Bendrijos biudžetą 2021–2027 metų laikotarpiu. ES ir jos numanomam elitui atsidūrus populistų taikiklyje, šalių lyderiai nuogąstauja užsitraukti elektorato rūstybę dėl per didelio dosnumo Briuseliui.

Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli pabrėžė būtinybę „kiek įmanoma greičiau susitarti dėl biudžeto, kad nestrigtų Bendrijos politikos ir programų įgyvendinimas“.

Visgi daugelis būgštauja, kad 2020-aisiais daug laiko bus tuščiai iššvaistyta painiems manevrams dėl biudžeto. Dėl to ES ir toliau bus mažiau girdima tarptautinėje arenoje nei jai priklausytų.

„Europai iškilusi grėsmė tapti apgailėtinu žaislu Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų kovoje dėl pranašumo“, – rašė buvęs Švedijos diplomatijos vadovas Carlas Bildtas ir britų politologas Markas Leonardas niūriame straipsnyje Europos tarptautinių santykių tarybai (ECFR).

Tokia išvada gali atrodyti paradoksali, turint galvoje, kaip per kelis pastaruosius metus atsitiesė ES ir kokius tikslus ji išsikėlusi kitam dešimtmečiui.

Ji išvengė Graikijos pasitraukimo iš euro zonos ir padėjo kelioms kitoms Bendrijos narėms išbristi iš skolų krizių. Bendrija atliko vieną pagrindinių vaidmenų 2015 metais sudarant svarbų Paryžiaus klimato susitarimą ir susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos. Ji išliko vieninga per trejus būsimo „Brexit“ išprovokuotos politinės suirutės Jungtinėje Karalystėje metus.

2020-ieji Bendrijai daugeliu atžvilgiu galėtų tapti naujos šviesios ateities pradžia. Prie jos vairo jau stojo nauja vadovybė, vokietei Ursulai von der Leyen tapus Europos Komisijos pirmininke, o belgui Charles'iui Micheliui – Europos Vadovų Tarybos pirmininku.

Be to, finišo tiesiąją pasiekė visus smarkiai išvarginusi „Brexit“ drama. JK sausio 31-ąją paliks ES. Nors būsimos prekybos derybos neabejotinai bus sudėtingos ir įtemptos, tai tikriausiai nebebus dienraščių pirmuosiuose puslapiuose nušviečiama tema. Vis dėlto negalima atmesti, kad tarp Bendrijos valstybių, turinčių labai skirtingų ekonominių ir prekybos interesų santykiuose su JK, gali kilti įtampa.

Tačiau bręsta politinių sunkumų. Šiais metais gali prasiveržti ginčas tarp Briuselio ir Lenkijos bei Vengrijos, dviejų rytinių Bendrijos narių, kaltinamų atvirais demokratinių įgaliojimų, kuriais paremtas blokas, pažeidimais.

ES politika dėl klimato kaitos – itin svarbios srities, kurioje ES nori pirmauti pasaulyje – susiduria su problemomis bloko viduje. Nuo anglių smarkiai priklausoma Lenkija priešinasi raginimams aktyviau kovoti su klimato kaita, o ūkininkai ir darbininkai Nyderlanduose, Prancūzijoje ir kitose šalyse protestavo dėl naujų teisės aktų, kuriais siekiama pažaboti taršą. Per ES viršūnių susitikimą gruodį buvo ilgai derinama susitarimo, kad iki 2050 metų būtų pereita prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio, formuluotė.

Tuo metu už ES ribų Jungtinės Valstijos nuo patikimos sąjungininkės prezidento Baracko Obamos laikais tapo nenuspėjama partnere, kai šaliai ėmė vadovauti Donaldas Trumpas, išvedęs JAV iš Paryžiaus klimato susitarimo, kurį rengiant Bendrija suvaidino svarbų vaidmenį.

Pastarojo meto dideli nesutarimai dėl politikos Irano klausimu ir NATO rodo, kad ginčas tarp sąjungininkių plečiasi.

„Dabartinės galybės naujais takais žengia vienos“, – pareiškė U. von der Leyen, beveik neslėpdama kritikos Jungtinėms Valstijoms.

ES tebėra aktyvi daugiašališkumo ir pasaulinio kompromiso šalininkė. Vis dėlto ši pozicija kasdien susiduria su iššūkiais, Kinijai ir Jungtinėms Valstijoms siekiant ekonominės ir karinės viršenybės, o Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui mėginant pakenkti demokratijoms ir išplėsti Maskvos įtaką pasaulyje.

„Atsinaujinusios varžybos dėl galios daro spaudimą ES svajonei apie daugiašalę pasaulio tvarką, – teigia C. Bildtas ir M. Leonardas. – ES nori žaisti softbolą beisbolo pasaulyje.“

BNS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
2.9200

Top naujienos

Nė karto už Lietuvos ribų nebuvusi ryžosi kelti sparnus į Airiją: kartais nė žodelio nesuprasdavo (79)

Vos prieš kelis mėnesius be darbo likusi ir nė karto už Lietuvos ribų nebuvusi moteris laimės...

KT pirmininkas apie vienmandačių naikinimą: Seimo nariai tikrai negali atstovauti jokioms apygardoms (151)

Valdantiesiems nepavyko atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl rinkimų kartelės nuleidimo iki...

Ką Prezidentūroje rūkė Ramūnas Karbauskis? (14)

Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis ne tik Maskvoje turi brolį teatro režisierių,...

Naktį Vilniaus centre vaikai surengė tokio masto išgertuves, kokių dar nematė nei policija, nei Vaiko teisės (182)

Naktį iš penktadienio į šeštadienį Vilniaus centre įvyko dar neregėtas nepilnamečių...

Baltijos šalys Putinui užkliudė jautrią stygą: dabar sustoti jis neketina (543)

75-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės – vienintelis būsimas renginys, kurį Rusijos...

Užkalnis JAV gyvena nelegaliai, dirba neteisėtai, kvėpinasi nelegaliais kvepalais (48)

Henry for Men Sveiki, laba diena iš Kalifornijos. Kaip jums Lietuvoje sekasi vargą vargti? Mes...

Į Lietuvą sugrįžęs Vanagas prisipažino: į Dakarą dar kartą važiuos su viena sąlyga (155)

Rodos, Saudo Arabijos dykumose dar nespėjo dulkės nusėsti, o lietuviai jau grįžta atgal į namus....

Mindaugas Nastaravičius: galbūt mes šiame gyvenime neturime jokios išeities, bet dėl to nereikia liūdėti

Poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius nei knygų rašytojų, nei jų skaitytojų nėra...

Rapšys paaiškino, kodėl Pekine likęs antras laimingesnis, nei po pergalės Šendžene prieš Yangą (4)

Pajėgiausiam Lietuvos plaukikui Danui Rapšiui šeštadienį Kinijos sostinėje Pekine nepavyko...