Europos Komisija (EK) siūlo, kad jau nuo 2030 m. ES parduodami nauji automobiliai privalėtų išmesti 55 proc. mažiau anglies dvideginio nei dabar, o nuo 2035 m. – 100 proc. Taigi, po 15 metų bus draudžiama pardavinėti naujus dyzeliniu ir benzinu varomus automobilius
Europos Komisija tvirtina, kad radikalūs pokyčiai transporto sektoriuje būtini norint įgyvendinti ES tikslą iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažinti bent 55 proc., o iki 2050 pasiekti klimato neutralumą. Šiuo metu transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro net ketvirtadalį visų ES išmetamų teršalų ir, skirtingai nei kituose sektoriuose, vis dar didėja.
Europos Komisijos siūlomas alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamentas yra grandiozinio Europos Žaliojo kurso pasiūlymų dalis. Viso 13 dalių pertvarkos planą, kurį sudaro tūkstančiai puslapių teisės aktų, dabar turi palaiminti šalys narės ir Europos Parlamentas (EP).
„Ši su transporto tarša susijusi paketo dalis sulauks neeilinio dėmesio,“ – sako transporto ir turizmo komitete dirbantis europarlamentras Petras Auštrevičius, kuris neabejoja, kad rudenį prasidėsiančios derybos dėl Europos transporto ateities bus itin aršios.
„Matydami, Europą siaubiančius potvynius, liūtis, vėtras ir kitus gamtos kataklizmus, EP nariai bus dar ambicingesni dėl Europos Žaliojo kurso įgyvendino,“ – sako P. Auštrevičius.
Neabejojama, kad siūlymas sulauks itin didelio dėmesio iš Europos automobilių pramonę savo rankose laikančių Vokietijos, Prancūzijos, Slovakijos, Čekijos ir Italijos.
„Kalbama apie pramonės revoliuciją, kuri pakeis mūsų gyvenimus viliantis stabilizuota mus supančią aplinką. Pasirinkimo nėra – brukšnys užbrauktas. Norint pasiekti susitarimą reikės panaudoti ir pyrago, ir botago principus,“ – sako P.Auštrevičius.
EK neslepia ambicijų Europos Žaliojo kurso pagalba ES paversti kovos su klimato kaita pasaulio lydere.
„Tai proga ES tapti pirmaujančia pažangiųjų technologijų rinka,“ – pristatydamas siūlymus pareiškė pareiškė už transportą atsakinga Eurokomisarė Adina Valean
Lengva nebus
Europos automobilių pramonė EK planą sutiko kritiškai. „Dabartinis pasiūlymas dar labiau mažinti anglies dvideginio emisijas iki 2030 m. reikalauja per itin trumpą laiką smarkiai padidinti elektrinių transporto priemonių paklausą rinkoje,“ – pareiškė Oliver Zipse, „BMW“ vadovas ir Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) prezidentas.
Pasak jo, be didžiulės valstybių narių ir ES institucijų pagalbos plečiant elektromobilių infrastruktūrą ir pagalbos gamintojams „iškeltų tikslų pasiekti paprasčiausiai neįmanoma.“
Siūlymą uždrausti benzinu ir dyzeliu varomų variklių technologiją kritikuoja ir hibridinių bei alternatyvius degalus naudojančių automobilių gamintojai.
„Šios taisyklės gamintojams palieka tik dvi alternatyvas – elektra ir vandeniliu varomus automobilius,“ – pareiškė 100 kompanijų sektoriuje vienijančio „eFuels“ aljanso vykdomasis direktorius, Ralfas Dimieras. Pasak jo, „tai vienašališkas ir ideologiškai motyvuotas sprendimas.“
Gamintojai nerimauja, kad įgyvendinti norimus reikalavimus ne tik technologiškai sudėtinga, bet tam prieštaraus ir patys vairuotojai vis dar nenoriai perkantys elektromibilius. Europos Komisija tikisi, kad iki 2030 m, ES keliuose riedės mažiausiai 30 mln. netaršių automobilių.
„Tai didžiulis pokytis palyginus su tuo kaip ES automibilių parkas atrodo dabar,“ – sako P. Auštrevičius.
Tarptautinė švaraus transporto tarybos duomenimis, 2020 m. pabaigoje ES buvo įregistruota vos 1.8 mln. elektromobilių.
EK skaičiuoja, kad šiuo metu 95 proc. kelių transporto priemonių ES vis dar varoma iškastiniu kuru, o nepaisant augančių pardavimų, 2020 m, vos vienas iš dešimties naujai įsigytas automobilis buvo varomas vien elektra.
Ambicingi planai toli nuo realybės
Pasiekti proveržį rinkoje EK tikisi plečiant elektromobiliams skirtą krovimo infrastruktūrą
„Perėjimas prie elektra varomų transporto priemonių vyksta greičiau, nei kas nors tikėjosi, tačiau esame įpareigoti kurti tam reikalingas paskatas. Turi būti paruošta krovimo infrastruktūra,“ – sakė už Europos žaliąjį kursą atsakingas Fransas Timmermansas
Pagal siūlomą tvarką šalys narės privalės užtikrinti, kad augant parduodamų elektromobilių skaičiui, atitinkamai didėtų ir krovimo stotelių. Pagrindiniuose greitkeliuose elektros energijos įkrovimo stoteles iki 2025 m. turės atsirasti – kas 60 km., o vandenilio degalines – kas 150 km.
Tiesa, iki šiol ES planai plėsti automobiliams skirtą krovimo tinklą stringa. Briuselis tikisi, kad iki 2025 m, visoje ES bus įrengta per milijoną krovimo stotelių. Iki 2030 m. šis skaičius turėtų išaugti daugiau negu trigubai, tačiau gegužės mėnesį atliktas auditas skelbia, kad Euroblokas „vis dar toli nuo ambicingo tikslo.“ Pernai rugsėjį, ES šalyse tebuvo apie 200 000 krovimo stotelių – ko ne dvigubai mažiau nei buvo planuota 2017 m. strategijoje.
„Jeigu tendencijos išliks, kyla didžiulė rizika nepasiekti numatyto tikslo,“ – skelbiama audito išvadose. „Norint, kad iki 2025 m. ES atsirastų milijonas krovimo stotelių, kasmet turi būti įrengta apie 150 000 naujų krovimo stotelių, maždaug po 3000 kiekvieną savaitę,“ – rašoma išvadose.
Liūdna patirtis
Lietuvos europarlamentaras Bronius Ropė, atstovaujantis Žaliųjų frakcija/Europos laisvąjį aljansą atkreipia dėmesį į ribotą Žaliojo kurso finansavimą.
„Įgyvendinti šiuos ES planus reikia arba technologijų arba pinigų, o dėl pinigų reikia būti realistais,“ – sako Lietuvos europarlamentaras Bronius Ropė, atstovaujantis Žaliųjų frakcija/Europos laisvąjį aljansą.
Anot jo, siūlomos EK kovos su klimato kaita programos nėra įtrauktos į 2021–2027 m. ES daugiametį biudžetą ir remiasi koronaviruso ekonominiams padariniams likviduoti skirtomis lėšomis iš Atsigavimo fondų ES numato, kad iš jų Žaliojo kurso tikslams įgyvendinti šalys narės turi skirti nemažiau 37 proc. gautų pinigų, tačiau pačios gali spręsti kaip pinigus išleisti.
„Nauji Žaliojo kurso taršos mažinimo tikslai yra taikomi bendrai visai ES, o atskirom šalims konkrečių įsipareigojimų nėra,“ – sako B. Ropė. Anot jo, „ES daugiausia iššūkių kelia energetikos sektorius. Lietuvoje – kelių transporto tarša, tačiau mums nedaug trūksta, kad pasiekti ES vidurkį.“
Europos Parlamento narys sako, kad analogiškas finansavimo modelis, kai šalims nebuvo taikomi konkretūs aplinkosauginiai reikalavimai buvo naudojamas įgyvendinant 2014-2020 m Bendrąją žemės ūkio politiką. Esą pagerinti bendrus ES aplinkosauginius rodiklius buvo išleista 100 mlrd. eurų, tačiau, proveržio pasiekti taip ir nepavyko.
„Tik keletas šalių kažką pasiekė, o didžioji dalis situacija tik pablogino,“ – aiškina B. Ropė
Lietuvoje elektromibiliai – prabanga
Pasak P. Auštrevčiaus, Lietuvoje, kuri kartu su Estija ir Rumunija turi seniausią automobilių parką ES, radikali rinkos elektrifikacija neabejotinai sukels iššūkių.
„Lietuvos automobilių parkas yra beprotiškai senas ir be reikšmingų mokestinės sistemos sprendimų, pokyčių pasiekti neįmanoma,“ – sako P. Auštrevičius. „Kol kas atrodo, kad metinio mokečui taršiems automibiliams gali neužtekti. Jis yra per menkas.“
ACEA duomenimis Lietuvoje Šiuo metu vidutinis automobilio amžius yra didesnis nei 16 metų, o elektromobiliai Lietuvos keliuose ir toliau išlieka retenybe.
„Lietuvoje parduodamų elektromobilių skaičius auga, tačiau procentiniai tai sudaro labai mažą bendro pyrago dalį,“ – sako Autoplius.lt atstovas Gitenis Dauparas.
2021 m. liepos 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis Lietuvoje iš viso buvo užregistruota 3298 grynieji elektromobiliai, o tai nesudaro nė procento Lietuvos automobilių parko. Lietuvos Vyriausybė tikisi šį skaičių artimiausiu metu padidini iki 30 kartų.
Susisiekimo ministerijos strategijoje numatoma, kad jau po keturių metų M1 klasės elektromobilių pirkimo sandorių skaičius per metus turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų, o N1 klasės elektromobilių skaičius – ne mažiau kaip 30 procentų visų metinių automobilių pirkimų sandorių.
Pasak, G. Dauparo, elektromobiliai daugeliui vis dar per brangūs ir prieinami tik didesnes pajamas gaunantiems lietuviams. „Net ir kalbant apie ekonominės klasės automobilius tai kaina tarp elektra ir įprastu kuru varomo to paties modelio automobilio gali skirtis net 25 – 35 proc.“ – sako D. Dauparas.
Uždrausti naujų benzinu ir dyzeliu varomų automobilių pardavimus ruošiasi ne tik ES. Jungtinė Karalystė tą žada padaryti nuo 2030 m., didžiausią JAV automobilių parką turinti Kalifornijos valstija nuo 2035, o Norvegija jau nuo 2025 m.
