Planas, kurį iškart sukritikavo Senegalo prezidentas Macky Sallas, apima aptakius pažadus spartinti prieglobsčio prašytojų, pripažintų neatitinkančiais kriterijų, repatriaciją, taip pat ribotą galimybių teisėtai imigruoti į Europą išplėtimą – daugiausiai studentams ir mokslininkams.
Šias pastangas papildys ES finansavimas iš 1,8 mlrd. eurų „nepaprastojo patikos fondo“ plėtros projektams, turintiems šalinti pagrindines migracijos priežastis, tokias kaip skurdas, konfliktai, represinis valdymas ir nesaugumas, su kuriuo susiduria milijonai žmonių visoje Afrikoje, priverstų palikti savo namus.
Šios lėšos bus skirtos iš ES kolektyvinio biudžeto, o 28 bloko šalys prašomos papildomai įsipareigoti skirti tokią pačią sumą savo iniciatyva.
Tačiau kol kas Bendrijos šalys yra įsipareigojusios skirti tik 78,2 mln. eurų, o Briuselio pareigūnai tokią padėtį aiškina populistų spaudimu vyriausybėms laikytis griežtos pozicijos migrantų atžvilgiu.
Bendras planas buvo patvirtintas baigiantis dviejų dienų viršūnių susitikimui Maltoje, nors kai kurių šalių vyriausybės dėl jo reiškė nepasitenkinimą, sakydamos Europa stengiasi tapti neprieinama „tvirtove“ ir pernelyg sureikšmindama naujųjų atvykėlių keliamų problemų mastą.
Afrikiečiai sudaro apie 140 tūkst. iš beveik 800 tūkst. migrantų, šiais metais atplaukusių į Europą per Viduržemio jūrą. Dabar daug daugiau žmonių atvyksta iš Sirijos ir kitų Artimųjų Rytų šalių per Turkiją ir Graikiją.
Pastangos sumažinti atvykėlių antplūdį tame fronte bus pagrindinė tema per Valetoje ketvirtadienio popietę prasidėsiantį atskirą ES lyderių susitikimą, kuriame taip pat bus svarstomos pastangos pagerinti bendradarbiavimą su Turkiją, sprendžiant migrantų krizę.
M.Sallas sakė, kad pagal susitarimą su ES siūlomų lėšų toli gražu nepakaks Afrikos problemoms spręsti, taip pat kaltino europiečius „per daug akcentuojant (neteisėtų migrantų) sugrąžinimą – galbūt dėl viešosios nuomonės“.
„Šis klausimas jau sprendžiamas galiojančiomis sutartimis tarp ES ir Afrikos šalių“, – pabrėžė Senegalo lyderis, vienas iš Afrikos politinių sunkiasvorių.
„Ir manau, kad taip pat yra fundamentalus, filosofinis klausimas: negalite reikalauti, kad afrikiečiai būtų vėl priimami į savo kilmės šalis, kai jūs priimate sirus ir kitus. Afrikiečių, migruojančių į Europą, skaičiai nėra tokie dideli kaip žmonės kalba.“
Dėl šių diskusijų rezultatų nepasitenkinimą taip pat reiškė vienas iš pagrindinių prieš migrantus nusistačiusių ES „vanagų“ – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (Viktoras Orbanas).
„Skausminga pripažinti, bet keli graikų keltų kapitonai buvo daug veiksmingesni kovoje su migracija negu keli 28 premjerų susitikimai“, – sakė V.Orbanas, turėdamas omenyje faktą, kad keltų kapitonai neseniai ėmėsi pastangų, kad migrantai, pasiekę netoli Turkijos esančias salas, nebūtų gabenami į Graikijos žemyninę dalį.
Vis dėlto Britanijos vidaus reikalų sekretorė Theresa May tvirtino, kad derybos buvo konstruktyvios.
„Turime būti pasiruošę grąžinti žmones Afriką, bet taip pat turim smogti nusikalstamoms (žmonių kontrabandininkų) gaujoms, kurios pelnosi iš žmonių nelaimių“, – pabrėžė ji.