Priemone būtų galima apriboti vakcinų eksportą į tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė, kuri gamina dalį savo vakcinų, bet nesiunčia jų dozių į ES.
„Todėl šiandien priėmėme du esamo mechanizmo pakeitimus“, – sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.
Pasak pareigūnų, tai reiškia, kad Europos Komisija nuo šiol vertins šių valstybių poreikius, kalbant apie sergamumo lygį ir turimų vakcinų skaičių, taip pat, kaip noriai jos siunčia vakcinas ir vakcinų komponentus Europos Sąjungai.
Nauja sistema – ne eksporto draudimas
„Atviri keliai turėtų vesti į abi puses“, – sakė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Būtent todėl Europos Komisija dabar taikys abipusiškumo ir proporcingumo principus esamam ES leidimo suteikimo mechanizmui“, – sakė ji, turėdama omenyje vasario mėnesį įvestą taisyklę.
„Išsirūpinome daugiau nei pakankamai dozių visai populiacijai. Tačiau turime užtikrinti savalaikį ir pakankamą vakcinų pristatymą ES piliečiams, – kalbėjo EK pirmininkė. – Svarbi kiekviena diena.“
Bendrija ypač piktinasi JK, kuri gavo maždaug 10 mln. skiepų dozių iš gamyklų ES, o į bloką neatsiuntė nieko. ES dabar reikalauja abipusiškumo, Britanijai sparčiai vykdant savo vakcinavimo kampaniją, o bloke skiepijant vangiai.
ES pareigūnai pabrėžė, kad nauja sistema nėra „vakcinų eksporto draudimas“ ir ji nėra nukreipta prieš kurią nors konkrečią valstybę, nors ir priminė, jog JK įsikūrusi bendrovė „AstraZeneca“ neįgyvendino visų savo įsipareigojimų dėl preparatų tiekimo Europai.
„AstraZeneca“ „nė iš tolo“ nepristatė visų 30 mln. vakcinos dozių, kurias buvo žadėta parūpinti per pirmuosius tris šių metų mėnesius, nors iš pradžių apskritai buvo sutarta dėl 120 mln. dozių pristatymo, pažymėjo V. Dombrovskis.
Praėjusią savaitę U. von der Leyen įspėjo, kad ES gali imtis veiksmų prieš trečiąsias šalis.
Pasak jos, ES per pastarąsias šešias savaites pritarė maždaug 41 mln. vakcinų dozių eksportui į 33 šalis ir mano esanti tarptautinių dalijimosi vakcinomis pastangų priešakyje.
Kol kas buvo blokuota viena „AstraZeneca“ vakcinos 250 tūkst. dozių siunta, siųsta iš Italijos į Australiją.
Iki šiol tai buvo vienintelis atvejis, kai buvo pritaikytas draudimas; kiti 380 prašymų leisti eksportuoti preparatus buvo patvirtinti, įskaitant prašymus pristatyti Britanijai 11 mln. skiepų dozių.
Londonas įžvelgia pavojų
Tačiau Britanija mano, kad sugriežtinta eksporto leidimų sistema kelia grėsmę jos vakcinacijos programai, kurios sklandumą užtikrina reguliarus „AstraZeneca“ produkto partijų pristatymas.
Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas stengiasi mažinti įtampą ir pastarosiomis dienomis telefonu kalbėjosi su Europos lyderiais, tarp jų U. von der Leyen ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Visi kovojame su ta pačia pandemija visame Europos žemyne, – antradienį vakare spaudos konferencijoje sakė B. Johnsonas. – Vakcinos yra tarptautinė operacija.“
Jo teigimu, JK „toliau dirbs su partnerėmis Europoje dėl vakcinų tiekimo“.
„Mes šioje šalyje netikime jokiomis vakcinų ar vakcinoms reikalingų medžiagų blokadomis”, – sakė jis.
Pagal patikslintą mechanizmą įmonė, valdanti vakcinų gamyklą ES šalyje, turi kreiptis dėl eksporto leidimo. Konkreti ES valstybė ir EK kartu spręs, ar išduoti eksporto leidimą.
ES nekonfiskuos jokių užblokuotų partijų, o „bendrovei, žinoma, teks pačiai komentuoti savo ketinimus“ dėl tokios siuntos, nurodė V. Dombrovskis.
Vis tik papildomu patikrinimu kompanijos bus sąmoningai spaudžiamos prieš prašant suteikti eksporto leidimą atsižvelgti į Europos poreikius, palyginant juos su padėtimi paskirties valstybėje.
„Kai kurios šalys jau užsitikrino daugybę vakcinų, jos jau turi daug, daug greitesnius vakcinavimo tempus“, – pažymėjo vienas ES pareigūnas.
„Sąžininga dalis“
Anot pareigūnų Europos Sąjunga – vakcinų gamybos milžinė – išsiskiria tuo, kad leidžia eksportuoti šiuos preparatus, tuo metu kai kitos valstybės, taip pat turinčios didelius gamybos pajėgumus, tokios kaip JK ir JAV, pasitelkdamos teisės aktus ar komercines sutartis pasilieka dozes tik savo gyventojams.
Bendrija siekė rasti pusiausvyrą tarp tokio „atvirumo“ ir būtinybės paskiepyti didžiąją dalį iš 450 mln. gyventojų.
„Jeigu [blokui nepriklausančioje šalyje] vakcinavimo tempas ir taip arti 100 proc., kam reikėtų siųsti ten vakcinas, jei, pavyzdžiui, kituose Europos Sąjungos dalyse jų trūksta?“ – klausė minėtas ES pareigūnas.
Jo teigimu, sugriežtintas eksporto vertinimo mechanizmas „padės mums įvertinti bendrą padėtį ir pasirūpinti, kad Europa gaus savo sąžiningą dalį“.
Anot pareigūnų, ES lyderiai neabejotinai pritars sugriežtintoms priemonėms per ketvirtadienį prasidedantį virtualų viršūnių susitikimą, o nauja sistema atitinka Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.
Briuselis antradienį pranešė, kad griežtins vakcinų nuo COVID-19 eksporto iš Europos Sąjungos kontrolę, o bloko aukšto rango pareigūnė įspėjo, kad blokas „imasi veiksmų“ dėl „AstraZeneca“ tiekimo.
Europos Komisija trečiadienį priėmė „pataisytą eksporto skaidrumo ir leidimų mechanizmą“, žurnalistams sakė atstovas.
Šis klausimas taip pat turi būti aptartas per ES lyderių virtualų susitikimą ketvirtadienį ir penktadienį.
Pasak pareigūnų, pataisytas mechanizmas nereikš bendro eksporto draudimo, bet parems tai, ką Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pavadino „abipusiškumo principu“.
Jis sustiprins Komisijos pozicijas kalbant apie draudimą eksportuoti į šalis, kuriose vakcinavimas vykdomas sėkmingiau ir kurios gamina vakcinas, bet neeksportuoja jų į ES.
Komisija praėjusią savaitę nurodė, kad yra pasirengusi nustatyti griežtesnes sąlygas vakcinų eksportui iš Europos. Šiuo žingsniu nusitaikyta į Jungtinėje Karalystėje įsikūrusią „AstraZeneca“.
Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovė Sandra Gallina Europos Parlamentui pasakė, kad ES turi „rimtą problemą“ dėl „AstraZeneca“.
Pasak jos, ši anglų ir švedų kompanija per pirmuosius tris šių metų mėnesius pristatė mažiau nei ketvirtadalį iš daugiau kaip 100 mln. pažadėtų skiepų dozių.
„Dėl „AstraZeneca“ norėčiau pažymėti, kad mes imamės veiksmų“, – sakė S. Gallina ir pridūrė, kad kompanija pelnė „blogą reputaciją“ neleisdama Europai sparčiau vykdyti skiepijimo kampanijos.
U. von der Leyen pagrasino uždrausti eksportuoti „AstraZeneca“ skiepų dozes, pakurstydama Briuselio ir Londono ginčą bei abipusius kaltinimus „vakcinų nacionalizmu“.
ES pyksta, kad „AstraZeneca“ iki šio mėnesio užtikrino sklandų tiekimą Britanijai, o sutarties su Bendrija nesilaiko.
Dabar jau ir Britanijai trūksta „AstraZeneca“ vakcinos dozių, nes vėluoja numatytos siuntos iš didžiulės gamyklos Indijoje.
Londonas nori „AstraZeneca“ skiepų dozių iš netrukus leidimus turinčios gauti gamyklos Nyderlanduose.
ES šalys nesutaria
Pagal sausio pabaigoje sukurtą ES eksporto tikrinimo mechanizmą vakcinų gamintojos turi prašyti leidimo siųsti skiepų siuntas iš bloko.
Kol kas buvo blokuota viena „AstraZeneca“ vakcinos dozių siunta, siųsta iš Italijos į Australiją.
ES valstybės narės nesutaria, ar griežtinti eksporto draudimą.
Kai kas laiko tai būdu paraginti farmacijos kompanijas gerbti tiekimo Europai grafikus ir pažymi, kad nuo vasario pradžios iki kovo vidurio ES į Britaniją eksportavo daugiau kaip 10 mln. skiepų dozių, o iš JK negavo nė vienos dozės.
Kitos šalys baiminasi, kad eksporto draudimas gali išprovokuoti atsakomuosius veiksmus, sutrikdysiančius tarptautines vakcinų tiekimo grandines. Kai kuriomis jų tiekiami būtini ingredientai.
Tarp atsargiųjų yra Nyderlandai. Vienas šios šalies pareigūnas sakė, kad dėl ES eksporto draudimo pralaimėtų visi, bet olandai laikytųsi EK sprendimo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį išreiškė palaikymą EK pirmininkės U. von der Leyen grasinimui blokuoti Bendrijoje pagamintų „AstraZeneca“ vakcinos dozių eksportą.
Pasak jos, britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, pastarosiomis dienomis pasikalbėjęs su ja, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Nyderlandų premjeru Marku Rutte, šiuo klausimu „nuolat palaiko kontaktus“ su EK.