Pagal ES nuostatas, prieglobstį norinčio gauti asmens prašymas turėtų būti nagrinėjamas pirmoje šalyje, į kurios teritoriją jis atvyko. Tačiau ši sistema pakriko 2015-aisiais, kai Graikiją tiesiog užplūdo didžioji dalis iš daugiau kaip milijono Europą pasiekusių atvykėlių.
Atėnai daugelį jų praleido nepriėmę jų prašymų ir jų neužregistravę. Dėl šios priežasties kai kurios kitos ES valstybės narės uždarė savo sienas, taip daugelį žmonių įkalindamos Graikijoje, kuri patyrė sunkumų mėgindama visiems suteikti tinkamą pastogę. Šalyje iki šiol yra maždaug 62 tūkst. migrantų.
„Prieglobsčio prašytojai turi žinoti, kad jie negali keisti buvimo vietos, o jei tą padarys, turi suprasti, kad bus išsiųsti atgal“, – sakė migraciją kuruojantis ES komisaras Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos).
Tačiau jis pridūrė, kad būtų labai neatsakinga dar padidinti Graikijai tenkančią naštą. Jo manymu, kitos ES narės turėtų rodyti didesnį norą ja pasidalyti.
Graikijos vyriausybės atstovas šį siūlymą komentuoti atsisakė.
Ketvirtadienį ES komisaro pateikta rekomendacija, kurios laikytis valstybės narės neprivalėtų, būtų taikoma tik tiems prieglobsčio prašytojams, kurie į Bendriją per Graikiją atvyktų nuo 2017-ųjų kovo mėnesio vidurio ir tuomet patrauktų tolyn į kitas ES šalis.