Be to, ketvirtadienį prasidėsiančiame dviejų dienų viršūnių susitikime 25 valstybių bloko lyderiams veikiausiai tekti atsakyti į klausimus, susijusius su tokiomis problemomis kaip vis didėjantys nuogąstavimai dėl paukščių gripo, aštrėjanti Irano krizė bei niūrios Artimųjų Rytų taikos proceso perspektyvos.
Tačiau tradiciškai kovo mėnesio ES susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama ekonomikai, o ypač pastangoms prastumti reformas, kurios laikomos itin svarbiomis norint neleisti Europai likti augančių Azijos milžinių, ypač Kinijos ir Indijos, šešėlyje.
"Mums reikia palengvinti investavimo Europoje sąlygas", - teigė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) ir pridūrė: "Dabar privalome pažadus paversti realybe".
Tuo tarpu, kai Jungtinės Valstijos ir Japonija išgyvena ekonominį atgimimą, didžioji dalis Europos tebesistengia suaktyvinti augimą. Naujausi praėjusių metų duomenys rodo, jog ekonomikos plėtra eurozonoje tesiekė kuklų 1,3 procento.
ES siekis reformuotis anaiptol nėra naujas: 2000 metais Portugalijos sostinėje vykusiame bloko viršūnių susitikime buvo priimta vadinamoji Lisabonos strategija, kurios uždavinys - iki dešimtmečio pabaigos tapti labiausiai konkurencinga žinių ekonomika pasaulyje.
Paskui šio tikslo, lengvabūdiškai užsibrėžto susižavėjus augančia interneto rinka, buvo tyliai atsisakyta.
Nors pirminiai sudėtingi Lisabonos strategijos uždaviniai dabar apsiriboja tik miglotu "darbo vietų ir augimo" tikslu, ir toliau skubama įgyvendinti laisvosios rinkos reformas: pavyzdžiui, lanksčias įdarbinimo taisykles ir pasiekti didžiausią visų laikų tarptautinę konkurenciją.
Pernykštė politinė krizė, ištikusi, kai Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai referendume triuškinama balsų dauguma atmetė pirmąją visų laikų ES konstituciją, buvo pagrindinis veiksnys, privertęs ES lyderius susikaupti.
Referendumai akivaizdžiai parodė skirtumą tarp didžiųjų ES lyderių vizijų ir paprastų europiečių godų. Rinkėjams labiau rūpėjo turkų darbininkų, pasirengusių dirbti už mažą algą, antplūdis, negu visuotinės Europos vienybės idėjos.
Dabar eurofilai apgailestauja, kad pusės amžiaus senumo idėjos apie "glaudžiausią sąjungą" privedė prie to, jog formuojant nacionalinės ekonomikos politinę kryptį vis dažniau griebiamasi protekcionizmo.
Šią tendenciją išryškino kelių pastarųjų savaičių įvykiai, tarp jų ir Ispanijos pastangos užkirsti kelią Vokietijos energetikos milžinei E.ON perimti Ispanijos grupę "Endesa" bei Prancūzijos esą surežisuotas valstybės valdomos "Gaz de France" ir komunalinių paslaugų "Suez" susijungimas, kuriuo siekta Italijos energetikos grupei "Enel" neleisti perimti "Suez".
Be to, Prancūzija bene smarkiausiai priešinasi ketinimams iš pagrindų pertvarkyti platų Europos paslaugų sektorių - baiminamasi, jog iš skurdesnių pokomunistinių ES valstybių naujokių plūstelėję darbininkai nukonkuruos varžovus iš Vakarų Europos.
"Ekonominis nacionalizmas niekada nebuvo išeitis, ir juo labiau nėra išeitis šiandien, - sakė J.M.Barroso ir pridūrė: "Verslui reikia raudono kilimo, o ne raudonos juostos ... Dabar laikas veikti".
Pastangos sukurti bendrą ES energetikos strategiją taip pat bus svarbus Briuselio viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimas.
ES lyderiams sukėlė nerimo sausio įvykiai, kai daugiau nei penktadalį Europos suvartojamų dujų tiekianti Rusija susikirto dėl kainų su kaimynine Ukraina ir trumpam užsuko dujotiekių čiaupus.
Dabar ES stengiasi išpešti iš Maskvos garantijų. "Esu tikras, kad mūsų turimi svertai yra stiprūs, kadangi esame pagrindinis Rusijos klientas, taigi tam tikra prasme yra abipusė priklausomybė", - antradienį sakė J.M.Barroso.