„Galime visiškai užtikrintai pasakyti, kad laimėjome, – pirmadienį džiūgaujantiems šalininkams Budapešte sakė dešiniųjų premjeras. - Šie rinkimai buvo laisvi. Organizuoti laisvoje šalyje“.
50 metų V.Orbano partija „Fidesz“ gavo 44,6 proc. balsų, palikdama centro kairės opozicinį aljansą toli už savęs, antroje vietoje, su 25,8 proc. balsų. Tokie rezultatai pirmadienį buvo paskelbti suskaičiavus 94 proc. balsų.
Antisemitinė ir prieš romus nusiteikusi kraštutinių dešiniųjų partija „Jobbik“, regis, padidino savo balsų skaičių iki 20,8 proc. – nuo 16,7 proc. per praėjusius rinkimus 2010 metais.
Pagrindinis kairiųjų aljanso kandidatas Attila Mesterhazy sakė, kad sutinka su rezultatais, bet V.Orbano nesveikins. „Orbanas nuolat piktnaudžiavo savo valdžia. Vengrija nėra laisva, tai nėra demokratija“, – pareiškė jis.
Tačiau lieka neaišku, ar V.Orbano pergalė bus pakankamai didelė, kad jis išlaikytų dviejų trečdalių daugumą parlamente. Tai turi paaiškėti vėliau pirmadienį. „Superdauguma“ ginkluotas V.Orbanas pastaruosius ketverius metus skyrė energingai įstatymų leidybai, kuri, pasak oponentų, sustiprino jo vykdomą kontrolę demokratinių institucijų atžvilgiu šioje Europos Sąjungos (ES) narėje.
Ypač didelį susirūpinimą pačioje Vengrijoje ir užsienyje sukėlė žiniasklaidos pertvarkymas, kuris, kritikų teigimu, bet kokią vyriausybei nepalankią informaciją išstūmė į internetą.
Išdidžiai savo patriotizmą demonstruojantis ir nacionalistinę retoriką mėgstantis V.Orbanas teigia siekiąs sutvarkyti chaosą, kurį jis rado 2010 metais, po aštuonerius metus trukusio kairiųjų valdymo.
Jis prisiskyrė nuopelnus dėl Vengrijos augimo atsinaujinimo ir nedarbo sumažėjimo, o prieš rinkimus nurodė komunalinių paslaugų įmonėms daugiau kaip 20-čia proc. sumažinti elektros ir dujų kainas.
Tačiau ekspertai sako, kad jo veiksmai prieš tarptautines korporacijas, bankus ir „imperinio Briuselio biurokratus“ atbaidė užsienio investuotojus.
Kaip nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), 30,6 proc. vengrų sako, kad negali nusipirkti maisto.
Tuo tarpu nedarbas sumažėjo iš dalies dėl kitos prieštaringai vertinamos politikos: socialinio aprūpinimo sistemos, kai žmonės turi dirbti dėl pašalpų, dažnai – tokius juodus darbus kaip gatvių šlavimas.
Opozicija nušluota
V.Orbanas tapo žinomas visuomenei praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje kaip ilgaplaukis studentas disidentas, kuris 1989-aisiais pasakė kalbą, ragindamas sovietų karius palikti šalį ir kviesdamas surengti čia laisvus ir sąžiningus rinkimus.
Nuo tada jam pavyko paversti savo judėjimą „Fidesz“, kurį įkūrė su grupe jaunų bendraminčių liberalų, į stiprią politinę jėgą.
Penkis vaikus turintis V.Orbanas pirmą kartą prie vyriausybės vairo stojo 1998-aisiais, būdamas vos 35 metų, tačiau po ketverių metų pralaimėjo socialistams. Nesėkmingi jam buvo ir 2006 metais vykę rinkimai.
Tačiau šįkart buvo akivaizdu, kad centro kairiųjų stovykla, kuri tik sausį susivienijo, neturi jokių šansų laimėti, turint galvoje ją draskančius vidaus nesutarimus ir didžiulį korupcijos skandalą, kurį plačiai nušvietė visa žiniasklaida.
Jos galimybes dar susilpnino naujos rinkimų taisyklės, kurios, kaip tvirtina opozicija, buvo priimtos „Fidesz“ pergalei garantuoti.
„Rinkimų sistema nesąžininga... Viskas yra taip, tarsi „Fidesz“ turi bėgti 100 metrų, o opozicija - 400 metrų su kliūtimis“, - sekmadienį sakė buvęs premjeras, vienas iš centro kairiųjų aljanso vadovų Gordonas Bajnai, balsavimo rezultatus pavadinęs „triuškinamu pralaimėjimu“.
„Nebuvo jokios alternatyvos, opozicija neturi galimybių būti išrinkta, jie pasiūlė tik Orbano neapykantą ir valdžios troškulį“, - naujienų agentūrai AFP sakė pirmą kartą balsavęs 20-metis studentas Markas.
Politinių analizių centro „Political Capital“ vadovas Peteris Kreko savo ruožtu sakė: „Su tam tikrais nežymiais skirtumais iš esmės esame ten pat, kur buvome prieš ketverius metus“.