Britų premjeras B. Johnsonas praėjusią savaitę teigė, kad verčiau būtų „negyvas griovyje“ nei prašytų atidėti „Brexit“ terminą po spalio 31 dienos.
Bet pareigūnai Europos Sąjungoje, – kuri apskritai palankiai vertina „Brexit“ atidėjimą, jeigu toks scenarijus yra vienintelis būdas užkirsti kelią „Brexit“ be sutarties, – neoficialiai nuogąstavo, kad vienas iš jų pačių bloko lyderių gali ištraukti iš bėdos B. Johnsoną.
Norint išvengti skyrybų be sutarties, visos likusios dvidešimt septynios ES valstybės narės privalo vienbalsiai pritarti „Brexit“ derybinio laikotarpio atidėjimui per spalį Briuselyje vyksiantį viršūnių susitikimą.
ES pareigūnai neoficialiai pripažįsta, kad, norėdami sustabdyti kokį nors maištaujantį lyderį, sumaniusį sutrukdyti jų vetavimui, nedaug ką gali padaryti. Jie nerimauja, kad B. Johnsonas pamėgins įtikinti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kuris pats nesutaria su Briuseliu dėl migracijos ir demokratiją ribojančių priemonių, išties jam pagalbos ranką. Jų manymu, Jungtinė Karalystė V. Orbaną mato kaip sąjungininką, kuris pasinaudos galimybe stoti prieš Europos valstybės aparatą.
Pasitraukti ar atidėti?
Vengrija vargu ar pasinaudos savo lemiamo balso teise, jeigu bus sulaukta prašymo atidėti „Brexit“ terminą, ypač kai kitos ES narės svarsto apie galimybę atmesti dar vieną atidėjimą, teigia Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto‘as.
„Jeigu toks prašymas bus pateiktas, mes priimsime savo sprendimą, – sakė P. Szijjarto‘as interviu Budapešte praėjusį ketvirtadienį. – Grupė didžiųjų ES narių valstybių labai nori padėti tam tašką ir vienaip ar kitaip išeiti iš susidariusios aklavietės, tad gali būti, kad ne mūsų sprendimas bus lemiamas sprendžiant šią problemą“.
B. Johnsonas kaunasi su parlamento nariais Londone dėl savo plano išvesti Jungtinę Karalystę iš Europos Sąjungos bet kokia kaina – su sutartimi ar be jos – iki spalio pabaigos.
Jis susidūrė su visa serija kliūčių savo „Brexit“ strategijai. Šių metų rugsėjį parlamentas balsavo prieš jo siūlymus ir priėmė įstatymą, įpareigojantį jį veikiau siekti „Brexit“ atidėjimo nei išvesti šalį iš bloko be sutarties spalio 31 dieną, tuo atveju, jeigu iki tol abi pusės nesusitars.
Daugiau jokių atidėjimų
Jungtinė Karalystė turėjo iš ES pasitraukti kovo 29 dieną, bet buvusi britų premjerė Thersa May nesugebėjo užsitikrinti paramos išsiderėtam susitarimui skeptiškai nusiteikusiame parlamente Londone. Jai atsistatydinus ir B. Johnsonui perėmus valdžios vairą liepą, naujasis britų premjeras pažadėjo, kad daugiau „Brexit“ atidėjimų nebebus ir paspartino pasirengimą pasitraukimui, siekdamas užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė būtų pasiruošusi pasitraukimui be sutarties.
Nors keleto Europos šalių vyriausybės, ypač Prancūzijos, abejoja, ar protinga leisti atidėti „Brexit“ trečią kartą, blokas ryžtingai apsisprendė vengti būti apkaltintas dėl pasitraukimo be sutarties, o toks scenarijus, ES nuomone, būtų katastrofa. Štai kodėl lyderiai gali pritarti dar vienam „Brexit“ atidėjimui, net jeigu jie to ir nenori, kalbėjo pareigūnai, nepanorę atskleisti savo pavardės dėl temos jautrumo.
Galiausiai Europos diplomatai prognozuoja, kad V. Orbanas atsisakys B. Johnsono siūlymų jį remti ir laikysis likusių ES narių pozicijos dėl prašymo atidėti „Brexit“. Vengrija kasmet iš ES užsitikrina didelį finansavimą, ir, pareigūnų nuomone, V. Orbanas nenorės dėl „Brexit“ rizikuoti jį prarasti ar atsisakyti bendradarbiavimo bendruose projektuose, nors prieš priimdamas tokį sprendimą dar kurį laiką audringai papurkštaus.
V. Orbano užsienio reikalų ministras, regis, pasirengęs žengti tokį žingsnį, nors ir negaili pagyrų B. Johnsonui, sakydamas, kad jis vienintelis politikas Jungtinėje Karalystėje, kuris mėgina „vykdyti tautos valią“. P. Szijjarto‘as paragino ES padėti B. Johnsonui atlikti savo misiją taip, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos santykiams su Jungtine Karalyste.
Ministras perspėjo, kad būtina rimtai vertinti B. Johnsono pasiryžimą tesėti savo pažadus dėl „Brexit“. „Aš manyčiau, jis yra daug kietesnis nei daugelis mano“, – sakė P. Szijjarto‘as.
