Europos Komisija praėjusį mėnesį pareiškė, kad abi šalys įvykdė Briuselio reikalautas reformas, tad būtų galima pradėti oficialias derybas dėl jų stojimo į ES.

Tačiau kai kurios valstybės, tarp jų Prancūzija ir Nyderlandai, skeptiškai vertina galimybę priimti naujų narių, o Vokietijos parlamentas dar nesuteikė Berlynui leidimo paremti derybas su Skopje ir Tirana, todėl buvo laukiama, koks bus priimtas sprendimas per ministrų susitikimą Liuksemburge.

„Dėl riboto laiko ir klausimo svarbos (Europos Sąjungos) Taryba sugrįš prie šio klausimo, norėdama pasiekti aiškų ir motyvuotą sprendimą kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip 2019-ųjų spalį“, – antradienį pareiškė ES Taryba.

Albanijos ir Šiaurės Makedonijos lyderiai pastarosiomis savaitėmis, artėjant šiam posėdžiui, dažnai lankydavosi Briuselyje, bet aukšto rango ES pareigūnai, įskaitant Europos Vadovų Tarybos (EVT) lyderį Donaldą Tuską ir EK pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį), buvo viešai perspėję juos ruoštis nusivylimui.

Į Kinijos rankas?

Kritikai tvirtina, jog ES plėtra kelia riziką, kad į bloką bus „importuota“ problemų, ir beda pirštu į korupciją ir teisingumo sistemos bėdas Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tačiau šalininkai sako, kad Bendrijai atsukus nugarą naujoms narėms, jos pateks į išorės jėgų, tokių kaip Kinija ar Rusija, rankas.

Zoranas Zajevas, Šiaurės Makedonijos premjeras, anksčiau šį mėnesį perspėjo, kad atidėjus derybų pradžią, jo vyriausybė gali būti nuversta, ir šalyje gali suklestėti nacionalistinės, antieuropietiškos jėgos.

Šiaurės Makedonijai, anksčiau vadintai tiesiog Makedonija, kandidatės statusas buvo suteiktas dar 2005 metais, tačiau derybos dėl narystės taip ir neprasidėjo. Šį procesą blokavo Graikija, daug metų tęsiantis jos ginčui su Skopje dėl valstybės pavadinimo.

Abi kaimynės pernai pasiekė susitarimą, pagal kurį šalis buvo pervadinta Šiaurės Makedonija. Dabar yra paruoštas pagrindas jai įstoti į NATO ir ilgainiui – į ES.

Tuo metu Albanijos premjeras Edi Rama (Edis Rama) sakė, kad nukentėtų pasitikėjimas ES, jei ji neištesėtų savo pažadų.

ES kaimynystės politikos komisaras Johannesas Hahnas (Johanesas Hanas) sakė esąs „itin įsitikinęs, kad spalį (deryboms) bus uždegta žalia šviesa“, bet perspėjo ES nares nepasiduoti „neryžtingumui ir neveiklumui“.

„Ant kortos pastatytas mūsų kolektyvinis pasitikėjimas ir mūsų svertas griežtoms reformoms regione“, – sakė jis žurnalistams, pavadindamas ES Tarybos sprendimo atidėjimą „nesėkme“.

Praėjusią savaitę 13 ES narių paskelbė bendrą raginimą nedelsiant pradėti derybas su Skopje ir Tirana.