aA
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pradėjo dislokuoti savo karius į pilietinio karo alinamą Libiją, norėdamas paremti užsienio pripažįstamą Fayezo al-Sarrajaus vadovaujamą vyriausybę Tripolyje. Turkijos tikslas – apsaugoti Tripolį ir padėti Libijos nacionalinės santarvės vyriausybei (angl. GNA – Government of National Accord) – remiamai Jungtinių Tautų (JT), – išlikti valdžioje.
Vladimiras Putinas, Recepas Tayyipas Erdoganas
Vladimiras Putinas, Recepas Tayyipas Erdoganas
© Itar-Tass / Scanpix

Ankaros požiūriu, toks žingsnis iš esmės gynybinis, juo siekiama karinės aklavietės Libijoje tarp GNA, vadovaujamos premjero Fayezo al–Sarrajaus, ir vadinamosios Libijos nacionalinės armijos, vadovaujamos generolo Khalifos Haftaro. Tikimasi, kad tokiomis aplinkybėmis šalys bus priverstos sėsti prie derybų stalo ir ilgainiui pasieks politinio susitarimo.

Kyla svarbus klausimas: ar šie planai išliks perpildytame „teatre“, kuriame figūruoja ir kiti „aktoriai“ – tokie kaip Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ir neseniai prisijungusi Rusija, – aktyviai besipriešinantys Turkijos tikslams.

R. T. Erdogano karinis dalyvavimas Libijoje pagrįstas dideliu noru apsaugoti dvišalį susitarimą, pasiektą pernai gruodį su Libijos vyriausybe dėl jūrinių sienų Viduržemio jūroje nustatymo. Metų metus Turkija nesutarė su Graikija ir Kipru dėl teisių į Viduržemio jūros rytinę dalį.

Nepriklausydama 1982 metų Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijai, Turkija nepripažįsta plataus teritorinio šelfo ir išskirtinių ekonominių zonų, pagal Konvenciją suteiktų saloms.

Turkija ir Graikija dalyvauja derybose daugiau nei pusę šimtmečio, siekdamos rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą – galų gale išspręsti užsitęsusį ginčą dėl išteklių Egėjo bei Viduržemio jūrose pasidalijimo. Ginčą apsunkina tebesitęsiantis politinis Kipro susiskaidymas, Turkijai ryžtingai nusiteikus išsikovoti sąžiningą galimų finansinių išmokų dalį Kipro turkams.

Pastaraisiais metais Ankaros nesėkmių persekiojama regioninė politika kartu su besąlygiška parama „Musulmonų brolijai“ nulėmė Egipto bei Izraelio atšalimą. Dėl to Turkija regione susiduria su grupe šalių, siekiančių pasinaudoti gamtiniais rytinių Viduržemio jūros regiono šalyse Turkijos interesų sąskaita.

R. T. Erdoganui sandoris su Libija – tam tikras receptas pralaužti Turkijos izoliaciją ir užsitikrinti paramą savo strategijai, – anot jo, sąžiningesniam pajūrio išteklių paskirstymui rytinės Viduržemio jūros pakrantės regione.

Tačiau gruodžio mėnesį pasiektas sandoris turėjo „paslauga už paslaugą“ sąlygą: mainais į sutarties pasirašymą GNA vyriausybė paprašė Ankaros karinės paramos prieš K. Haftarą. Platesniu vertinimu, Turkijos karinis dalyvavimas Libijoje yra kaina už jos nesėkmes regioninėje politikoje, kuri pakenkė ilgalaikiams šalies geopolitiniams interesams.

Pavojai, gresiantys Turkijos vyriausybei, yra dvejopi. Pirmiausia, tai vietos rizika, rizika, kylanti šalies viduje. Priešingai nei karinė operacija Sirijoje, veiksmai Libijoje ribotai palaikomi Libijoje.

Naujoje Stambulo apklausų įmonės „Istanbul Economics Research“ apklausoje tik 34 proc. respondentų palaiko šį sprendimą, tuo tarpu 58 proc. apklaustųjų pasisako prieš. Užsitęsusi kampanija Libijoje gali turėti liūdnų politinių padarinių šalies viduje, ypač jeigu būtų turkų aukų.

Antroji rizika, su kuria susiduria Turkijos kariuomenė, siejama su karo veiksmais. Turkijos kontingentas karinėse operacijose dalyvaus toli nuo namų, be aiškaus kariuomenės logistinių poreikių sprendimo, prieš priešininką su atvirais tiekimo maršrutais iš kaimyninio Egipto. Kita rimta kliūtis – tai pranašumo oro erdvėje trūkumas.

Turkijos naudojami nepilotuojami orlaiviai iš tolo neprilygs K. Haftaro oro pajėgoms, papildytoms Emyratų naikintuvais, taip pat dislokuotais Egipte.

Gerai žinodama šias spragas, Ankara siekia išlaikyti netiesioginį karinį vaidmenį, Turkijos padaliniams dalyvaujant tik kaip kariniams konsultantams ar strateginių objektų, tokių kaip elektroninė karinė įranga ir nepilotuojami orlaiviai, operatoriams.

Pačias kovas vykdys Laisvosios Sirijos armijos (LSA) kovotojams atstovaujančios pajėgos. Neseniai patirta Sirijos kampanijos karinė sėkmė, regis, įtikino Turkijos politikos formuotojus, kad šios LSA atstovaujančios pajėgos gali būti naudingos ir Libijoje, kur daugumą kovojančių frakcijų sudaro kovotojai.

Turkijos planų laukia rimtas išbandymas. Kitos vyriausybės, remiančios ginkluotąją opoziciją – ir ypač Egipto ir JAE – gali pažvelgti į Turkijos dalyvavimą kaip į galimybę pakenkti R. T. Erdoganui, kurį jos kaltina remiant islamistus, nesuderinamus su jų vyriausybėmis.

Todėl daug kas priklausys nuo to, ar Kairas ir Abu Dabis nuspręs eskaluoti karinius veiksmus. Norėdama užkirsti tam kelią, Turkija gręžiasi į Rusiją, tikėdamasi Maskvos paramos kuo greičiau atgaivinant politinį konflikto sureguliavimą. R.T. Erdoganas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino paskelbti paliaubas Libijoje sausio 12 dieną, bet neaišku, ar kariaujančiosios pusės į tai sureaguos. Rusijos įtaka Libijoje išlieka ribota, lyginant, tarkim, su Egipto.

Galiausiai Turkijos strategijos sėkmė priklausys nuo to, kiek įtikinami bus jos įsipareigojimai GNA, ir nuo jos karinio atgrasymo veiksmingumo. R. T. Erdoganui teks įtikinti opozicinių vyriausybių lyderius – ir K. Haftarą, – kad jis darys visa, kas būtina, kad apgintų GNA.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.4000

Top naujienos

NT brokeris prapuolė su dešimčių klientų pinigais: teisėsauga aiškinasi situaciją, dingo bent 160 tūkst. eurų (56)

Butą sostinėje nusipirkti bandęs Edgaras pateko į galbūt nesąžiningo brokerio pinkles. Vyras...

Nuo bendraamžio sūnų ginti stojusi mama pašiurpino praeivius: vaikėsi vaiką su lazda, teko raminti aplinkiniams (41)

„Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė isterija persmelktas vaizdo įrašas, kuriame...

PSO vadovas: antrieji pandemijos metai bus dar blogesni negu pirmieji turtingąsias valstybes ragina persigalvoti (14)

Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) penktadienį pareiškė, kad koronaviruso pandemijos...

Pokyčiai nuo pirmadienio: šalys, iš kurių atvykus bus taikomos švelnesnės izoliacijos sąlygos (5)

Nuo pirmadienio, gegužės 17 d., keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Prancūzijos, Turkijos,...

Šimonytė kreipėsi į Šeimų maršo dalyvius: saugokitės, nes rizika užsikrėsti yra nemaža (127)

Šeštadienį Lietuvoje organizuojamas Didysis Šeimos gynimo maršas. Nors epidemiologinė situacija...

Nuo pareigų nušalinama Pravieniškių pataisos namų vadovybė (235)

Po dviejų kalinių pabėgimo penktadienį nuspręsta nuo pareigų laikinai nušalinti Pravieniškių...

Po Ukrainos žingsnio Putinas žada atsaką: reaguosime laiku ir tinkamai (1)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Maskva „laiku ir...

Gavęs kvietimą antrai „VaxZevria“ vakcinos dozei vilnietis nustebo: ar ne per anksti? (39)

Į „Delfi“ redakciją kreipėsi skaitytojas iš Vilniaus, kuris kovo pabaigoje buvo paskiepytas...

LKL valdyba pasigailėjo „Šiaulių“: serija su „Rytu“ įvyks

Penktadienį vykusiame skubos tvarka sušauktame LKL valdybos posėdyje 9 iš 12 valdybos narių...

Rekomenduoja neapsigauti: šis vairuotojų įprotis dėmesingumą sumažina kone perpus

Nors vairuojant kalbėti naudojantis laisvų rankų įranga nėra draudžiama, specialistai...