aA
Turkija savo sprendimu leisti migrantams vykti į Europos Sąjungos šalis siekia paspausti ES lyderius, kad šie paremtų Ankarą kovoje su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu. Tačiau tokia strategija neveikia.

Važiuojant į šiaurės vakarus nuo Stambulo Pazarkule pasienio punkto link tarp Turkijos ir Graikijos galima pamatyti daugybę pabėgėlių: daiktais ir vaikais nešinos grupės žmonių vis labiau primena apie prieš beveik penkerius metus kilusią migrantų krizę. Vos už kelių kilometrų nuo ženklo, kuriame atsisveikinama su išvykstančiais iš Turkijos, įsikūrusios migrantų stovyklos, iš kurių kyla dūmai: žmonės degina laužus ir bando sušilti.

Vasario 28 dieną Turkijos vyriausybė paskelbė, kad Ankara nustos kontroliuoti savo žemės ir jūros sienas su Europa ir atvers kelią migrantams, norintiems keliauti į Europą. Toks pranešimas suteikė viltį milijonams Turkijoje esančių pabėgėlių, kurių svajonės apie gyvenimą Europoje buvo sugriautos, kai 2016 metų pradžioje Europos Sąjunga ir Turkija pasirašė susitarimą, užkertantį kelią migrantams nelegaliai atvykti į Europą.

Netrukus po Turkijos sprendimo dėl sienų atidarymo „WhatsApp“ ir „Telegram“ grupėse buvo užfiksuotas didžiulis suaktyvėjimas: imta siuntinėti žemėlapius, kuriuose nurodoma, iš kur privatūs autobusai keliaus. Kai kuriuos jų užsakė vietos savivaldybės, kiti priklauso privačioms kompanijoms, kurios nustato valdžios nereguliuojamas kainas.

Per pastarąsias dienas iš visos Turkijos atvyko tūkstančiai žmonių, norinčių išbandyti savo laimę ir susikurti naują bei stabilesnį gyvenimą. Daugumą jų sudaro afganai, tačiau taip pat nemažai sirų, iraniečių, palestiniečių, marokiečių, pakistaniečių, Bangladešo gyventojų ir migrantų iš įvairių Rytų Afrikos šalių.

Iki vasario 29 dienos prie Graikijos pasienio punkto susirinko nuo dviejų iki keturių tūkstančių žmonių. Kiti išsiskirstė grupėmis tarp medžių Turkijos pusėje.

Turkijos sprendimas atverti savo sienas su Graikija bei kita ES nare – Bulgarija – buvo priimtas po to, kai per Sirijos režimo vasario 27 dieną surengtą antskrydį žuvo 36 Turkijos kariai. Daugelis apžvalgininkų mano, kad Recepo Tayyipo Erdogano staigus sprendimas atsisakyti 2016 metų susitarimo su Europa yra priemonė spausti ES ir tarptautinę bendruomenę remti Ankaros karinį įsitraukimą į devynerius metus trunkantį Sirijos karą.

Savo karių į Siriją Turkija pasiuntė po to, kai kelis kartus paragino Basharo al Assado režimą atitraukti savo pajėgas nuo deeskalacijos zonos Idlibe, kuri numatyta 2018 metais Sočyje Turkijos ir Rusijos pasirašytame susitarime, o taip pat po kelių susitikimų dėl ugnies nutraukimo, kurie nedavė rezultatų.

Nors sprendimas dėl sienų atidarymo gali sustiprinti R. T. Erdogano derybinę poziciją, jis tikrai nepadeda migrantams. Nors Turkijos siena dabar gal ir atidaryta, ši žinia klaidina migrantus, mėginančius keliauti į Europą, nes Graikija tvirtai pasiryžusi nieko neįleisti.

Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis tviteryje pareiškė, kad „nebus toleruojamas joks nelegalus atvykimas į Graikiją“. Taip pat šalis pasiuntė riaušių policijos pareigūnų ir kariškių prie sienos su Turkija. Šie galiausiai prieš tūkstančius atvykusių pabėgėlių, įskaitant moteris ir vaikus, panaudojo ašarines dujas.

Kai „Foreign Policy“ žurnalistas šeštadienį pasikalbėjo su į Graikiją mėginančiais patekti pabėgėliais, juos labiausiai domino kokios nors naujos žinos iš Europos Sąjungos, ar ši ketina atverti sieną. Šešiolikmetis Mohammedas, prašęs neskelbti jo pavardės, jau praleido lietuje vieną naktį kartu su savo svaine ir jos penkiais vaikais.
„Šalta, vaikai serga, mums reikia maisto, mums tikrai čia labai sunku“, – „Foreign Policy“ sakė vaikinas.

Pastaruosius trejus metus Mohammedas gyveno Turkijoje, nes per Sirijos režimo antskrydį žuvo jo tėvai. Jis ir jo svainė paaiškino, kad nori vykti į Graikiją, nes Turkijoje nėra darbo ir sveikatos draudimo. Prie spygliuota viela apjuostų vartų pasienyje su Graikija buvo mažiausiai trys žmonės neįgaliojo vežimėliuose, įskaitant vaikus.

Keli angliškai kalbantys žmonės ragino moteris ir vaikus ateiti kuo arčiau vartų, kad jie galėtų derėtis su graikų pasieniečiais, kad šie juos įleistų. Vienas derybininko vaidmenį atliekantis pabėgėlis, civiliais darbužiais apsivilkusių graikų pasieniečių prašė pakviesti ką nors iš Jungtinių Tautų, kad šie savo akimis pamatytų to, kas vyksta pasienyje su Europa, mastą.

Iš Bangladešo atvykęs Kasimas, taip pat prašęs neskelbti jo pavardės, reiškė pasipiktinimą dėl sąlygų, kuriomis gyvena moterys su kūdikiais. Vyras sakė, kad padėtis yra pavojinga, galbūt net mirtinai pavojinga.

„Jie sako, kad siena atvira, tačiau kodėl Turkijos prezidentas taip sako, jeigu Graikijos pusė yra uždaryta? – klausė dvejus metus Turkijoje gyvenęs Kasimas. – Aš lauksiu čia, kol jie atidarys sieną.“

Dalis žmonių, praleidusių parą Turkijos pasienyje ir negalėję kirsti sienos, apsisuko ir grįžo atgal į Turkiją. Tačiau kiti sako neturintys pinigų, kad galėtų susimokėti už autobuso bilietą ir grįžti atgal.

Šešiolikmetis afganistanietis Ali Mahadas sakė susimokėjęs 200 turkiškų lirų (apie 32 JAV dolerius), kad iš Stambulo atvažiuotų iki sienos.

„Mes mėginame kirsti sieną, o graikai į mus šaudo. Žmonės gali žūti“, – sakė jis, turėdamas omeny graikų paleistas ašarines dujas.

Pirmadienį graikai pareiškė imsiantys šaudyti koviniais šoviniais. Jau skelbiama, kad vienas siras iš Alepo žuvo. „Mes turime laukti čia, nes visi žmonių pinigai pasibaigė“, – sakė A. Mahadas.
Jo teigimu, Turkijoje niekas jam neduos darbo, o visi pabėgėliai nori ateities be karo.

Mohammedas ir jo šeima iš Alepo sumokėjo po šimtą turkiškų lirų (16 JAV dolerių) už žmogų, kad privačiu autobusu iš Stambulo atvažiuotų iki sienos. Vaikino teigimu, šeima neturi daugiau pinigų, todėl yra priversta čia likti.

Pabėgėliams ėmus rinkti medieną, kad būtų galima užkurti ugnį ir susišildyti, kelios paramos grupės ėmė dalinti minimalius maisto davinius. Turkijos „SBK Foundation“ atstovai šeštadienį atvyko vos su dešimčia kuprinių, kuriuose buvo sumuštinių.

Vėliau tą dieną atvyko Jungtinių Tautų vyriausiasis komisaras pabėgėlių klausimais ir paprašė žmonių tvarkingai sustoti į eilę, kad jiems būtų išdalintos nedidelės rudos maisto dėžutes. Žmonėms puolus gauti bet ko, ko tik jie galėjo, tapo akivaizdu, kad netrukus kils rimta maisto trūkumo problema.

Tūkstančiai migrantų gyvena po atviru dangumi, stato pašiūres iš ko tik gali, įskaitant ir plastiką, surinktą iš artimiausių žemės ūkio paskirties plotų.

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas pirmadienį ir toliau rodėsi per televiziją, o vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu skelbė, kad iš šalies per šiaurinę sieną su Graikija išvykusių žmonių skaičius jau pasiekė 117 tūkst. 677.

Šis skaičius kelia nerimą, nes pasienyje esančių žmonių skaičius net nėra priartėjęs prie jo, o Graikijos pareigūnai nieko neįleidžia. Absoliutus maksimumas pabėgėlių, kurių žurnalistas matė pasienyje su Graikija, neviršijo 4 tūkst., ir didžioji jų dalis vis dar buvo išsisklaidžiusi Turkijos teritorijoje ir laukė, kad Graikija atidarytų savo spygliuota viela apsaugotą sieną.

Per Turkijos televiziją skelbiama, esą, išvykusiųjų skaičius skatina dar daugiau migrantų vykti prie sienos, kur jų laukia prastos gyvenimo sąlygos, o ne laisvas kelias į Europą, kurio jie ieško.

Turkijos valdžios remiama televizija „TRT Arabic“ net parodė žemėlapį, kuriame nurodyti skirtingi maršrutai, kuriais galima nukeliauti iki pat Prancūzijos, nors toks žygis dabar neįmanomas.

Europos užsienio santykių tarybos atstovė Asli Aydintasbas „Foreign Policy“ sakė, kad šie skaičiai klaidina, nes Graikija yra pasiryžusi nieko neįleisti.

„Tai, kad Turkija naudoja pabėgėlius kaip kozirį, kenkia šalies įvaizdžiui ir santykiams, – sakė ji. – Ji taip pat kviečia į Turkiją daugiau pabėgėlių nuo rytinės sienos, ypač iš Afganistano, skleidžiant žinią, kad Turkija dabar yra vartai į Europą.“

Išpūsti Turkiją paliekančių migrantų skaičiai ne tik gąsdina ES pareigūnus, bet ir džiugina tam tikrą dalį Turkijos rinkėjų, kurie piktinasi dėl Turkijoje gyvenančių pabėgėlių ir taip pat yra nepatenkinti tuo, kad valdžia siunčia karius mirčiai į Siriją.

Turkijos vyriausybė taip pat turi savo priežasčių spausti Europą. Ankara jau kurį laiką teigia, kad 2016 metų susitarimo, kuriuo blokuojamas migrantų srautas į ES, nesilaikoma. Turkija uždarė savo sienas milijonams pabėgėlių mainais į finansinę kompensaciją, tačiau ES neįvykdė kvotos dėl žmonių perkėlimo į savo valstybes nares.

Europa žadėjo tvarkingai priimti pabėgėlius iš Turkijos santykiu 1:1, tačiau Asli Aydintasbas sakė, kad apgyvendintų ES skaičius yra labai mažas, o kvotos nėra užpildytos. Tačiau Europa vis tiek mano, kad Turkija savo veiksmais pažeidžia 2016 metų susitarimą.

Nors Europos Komisijos atstovas Peteris Stano vasario 26 dieną Briuselyje pareiškė, kad susitarimas vis dar galioja ir europiečiai „tikisi, kad Turkija laikysis savo įsipareigojimų“, Graikija pirmadienį pareiškė, kad vienam mėnesiui nustos priimti prieglobsčio prašymus.

„Ilgalaikėje perspektyvoje Turkija tokiais grasinimais rizikuoja dar labiau susigadinti santykius su ES“, – sakė A. Aydintasbas.

ES ir Turkijos santykiai dažniausiai siejami su šalies ES narystės derybomis, kurios trunka jau daugiau nei dešimtmetį. „Kalbant apie tai, ar Turkija kada nors ateityje galėtų prisijungti prie ES, toks sienos atidarymo gestas labai tai apsunkina“, – sakė ji.

Nors Turkija tikisi NATO ar ES karinės paramos apsaugant jos karius Sirijoje, nes šalyje auga gyventojų nepasitenkinimas dėl B. al Assado režimo nužudytų dešimčių karių, mažai tikėtina, kad tai įvyks, ypač atsižvelgiant į tai, kad Rusija aktyviai veikia Sirijos oro erdvėje.

Ir nors NATO anksčiau sutiko suteikti Turkijai paramą iš oro, Graikija atsiėmė savo balsą dėl migracijos antplūdžio prie savo sienų. Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Dendias pareiškė, kad Atėnai vetuos NATO veiksmus, jeigu pareiškime dėl paramos Turkijai nebus nurodyta, kad mainais į ją Ankara privalo laikytis ES ir Turkijos susitarimo dėl migracijos.

Toks žingsnis rodo, kad dėl savo griežtos pozicijos Europos atžvilgiu ir raginimo pabėgėliams mėginti patekti į ES šalis Turkija vargiai sulauks paramos, kurios nori.

Foreign Policy
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(70 žmonių įvertino)
3.7857

Top naujienos

Iš Santaros klinikų antradienį pabėgusiai moteriai nustatytas koronavirusas

Antradienį iš Santaros klinikų Infekcinių ligų skyriaus pro langą pasprukusi pacientė serga...

Įvardijo didžiausias baimes dėl koronaviruso: kur kas gilesnės problemos gali laukti ateityje (222)

Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „ Spinter tyrimai “ visuomenės...

Vyriausybės projekte – karatino pratęsimas iki 27 dienos, judėjimą ribotų nuo penktadienio vakaro (33)

Trečiadienį ministrų kabinetas apsispręs dėl karantino pratęsimo ir jo sąlygų. Sveikatos...

Verslo planas dėl karantino švelninimo: galėtų dirbti lauko kavinės, odontologijos įmonės, vėliau – ir viešbučiai (444)

Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis paragino asocijuotas verslo struktūras iki...

„Delfi ryte“ – kaip išmokti tvarkyti savo biudžetą ir Urtės Mikelevičiūtės idėjos Velykų stalui (1)

Kodėl svarbu, kaip tvarkome savo biudžetą? Kaip išmoktį jį planuoti ir kaip keisti, ištikus...

Lietuvoje daugėja apsaugos priemonių: Kauną pasiekė 2 tūkstančiai dėžių, pakeliui – dar didesnė siunta (99)

Šiąnakt Kaune nusileido dar vienas lėktuvas – anot Sauliaus Skvernelio, jis atgabeno 2...

Naujų atvejų skaičius mažėja: per parą Lietuvoje fiksuoti 32 koronaviruso atvejai (331)

Naujų koronaviruso atvejų skaičius šalyje perkopė 900. Per parą ištyrus 2301 ėminį...

„The Guardian“: keista Boriso Johnsono atsidūrimo ligoninėje istorija (20)

Pirmoji užuomina, kad Borisas Johnsonas naujojo koronaviruso susargdintas žymiai sunkiau, nei...

Naktį dangų nušvietė supermėnulis – skaitytojai užfiksavo įstabiausius vaizdus

Naktį iš balandžio 7 į 8 turėjome galimybę išvysti neįprastai didelį mėnulį. Rausvasis...

Pasveikusius nuo COVID-19 kviečia tapti donorais: jūsų kraujas gali padėti sergantiems šiuo koronavirusu (15)

VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų bei Intensyvios terapijos centruose gydomi COVID-19...

|Maža didelių žinių kaina