Prieš metus, kai visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo karinio konflikto Kaukaze eigą, žymus britų apžvalgininkas E. Lucasas „The Times" rašė: "Būtent informacinis karas, o ne tai, kas vyksta ant žemės, nulems šio konflikto nugalėtojus". Šis interviu pasirodė praėjusių metų rugpjūčio 9-ąją, po dviejų dienų, kai Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis įsakė pradėti artilerijos ataką prieš separatistinės Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį.
Tą šeštadienį tuometiniai Baltijos šalių ir Lenkijos vadovai paskelbė bendrą deklaraciją, kuria pasmerkė Rusijos karinių pajėgų veiksmus prieš Gruzijos valstybės suverenumą ir nepriklausomybę, jaunimas prie Rusijos ambasados Vilniuje jau rengė piketus, tuometis Lietuvos diplomatijos vadovas Petras Vaitiekūnas jau buvo Tbilisyje. Konfliktui įsisiūbuojant Gruzijoje kartu su Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Estijos vadovais taip išreikšdamas solidarumą lankėsi ir tuometinis Lietuvos vadovas Valdas Adamkus.
Jau po metų su naujienų agentūros ELTA žurnaliste kalbėdamas apie mūsų šalies vaidmenį E. Lucasas pripažino, Lietuva elgėsi labai ryžtingai, drąsiai ir pastaruosius metus darė viską, ką galėjo, stengdamasi atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Gruziją. "Bet kažką paveikti pačiai Lietuvai buvo sudėtinga, nes ji yra tiesiog per maža", - sakė apžvalgininkas.
Praėjus metams nuo karinio konflikto pradžios komentuodamas situaciją naujienų agentūrai ELTA E. Lucasas pabrėžė, jog informacinis karas šioje plotmėje liepsnoja dar visu pajėgumu, ir jį laimi Rusija.
"Gruzija turėjo visas galimybes išlaikyti tarptautinės bendruomenės dėmesį, bet dar prieš pat karo pradžią padarytos klaidos suskaldė visuomenę. Visi prisimena, kad M. Saakašvilis įsakė atakuoti Cchinvalį, bet dyla atsiminimai, dėl ko tai buvo padaryta. Žinoma, Vakaruose daug žmonių mėgsta M. Saakašvilį dėl tam tikrų jo asmeninių savybių, dėl kurių jis tapatinamas su žymiąja Vokietijos kanclere Angela Merkel. Bet, kita vertus, Rusija irgi turi savo pliusų, manau, didelė dalis vakariečių dabar pasakytų, kad M. Saakašvilis pradėjo karą ir gavo ko nusipelnė, kas, žinoma, nėra tiesa", - sakė E. Lucasas.
Anot apžvalgininko, Rusijos interesų naudai formuojant viešąją nuomonę dirba gerai sustyguotas žiniasklaidos aparatas, vien ko vertas vyriausiojo Kremliaus viešųjų ryšių stratego Vladislavo Surkovo sukurtas anglų kalba transliuojamas televizijos kanalas „Russia today". „Rusų žurnalistai „prastūminėja" Rusijos teises rašydami prorusiškus straipsnius Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Valstijų žiniasklaidoje", - teigia E. Lucasas.
Ir visa tai, pasak "The Economist" apžvalgininko, žinoma, ne už dyką. "Manau, kad Rusija į šį informacinį karą sukišo didelę sumą pinigų. Žmonės gauna atlygį skleisdami prorusiškus dalykus", - teigia E. Lucasas, atremdamas šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo vietos žiniasklaidai išsakytą nuomonę, esą Rusija per konfliktą nusileido Gruzijai dėl informacinės erdvės kontrolės.
„Žinoma, JAV dėka Gruzijoje labai aktyvi informacijos politika", - sako E. Lucasas. Anot jo, Gruzijos žiniasklaida, nors jai tai buvo labai sudėtinga, per karą išliko gana profesionali. Tačiau viena M. Saakašvilio klaidų yra ta, kad, jo nuomone, viską galima išspręsti kreipiantis į vieną įtakingą žiniasklaidos priemonę. "M. Saakašvilis mano, kad gali duoti interviu CNN, ir tai išspręs visas problemas", - sakė E. Lucasas. Tuo tarpu Rusijos „informacinio karo laukas", anot apžvalgininko, yra didesnis.
"Žurnalistui yra labai svarbu atrasti balansą. Aš, kaip žmogus, irgi turiu savo nuomonę, sentimentų, bet kaip dirbantis žiniasklaidoje visada ieškau objektyvumo, negaliu sakyti "mano širdis yra vienoje ar kitoje pusėje", nesu propagandininkas", - teigia E. Lucasas.
Visi mano, kad yra teisūs
Informacinio karo teoriją Vilniaus universitete dėstantis dr. Mantas Martišius sako, jog informacinį karą šiuo atveju reikėtų suvokti kaip tam tikro kovos konteksto už tikro karo ribų formavimą. Aiškindamas informacinio karo tikslus, M. Martišius pateikė dviejų besipešančių vaikų analogiją: du vaikai pešasi, visi kiti žiūri, ir jie sako, kuris yra iniciatorius, kuris yra negeras vaikas, neteisingai pasielgė. Pasak lektoriaus, informaciniame kare labai svarbu įtikinti auditoriją.
Pasak M. Martišiaus, didžiausia problema yra tai, kad iki šiol nėra patikimų duomenų, kas pradėjo šį karinį konfliktą.
"Pačioje konflikto pradžioje ten buvo tik vienas žurnalistas iš rusiško laikraščio. Taigi pasakyti, kam pirmam neišlaikė nervai ir ta įvykių grandinė prasidėjo - labai sudėtinga. Lietuvoje vyrauja įsitikinimas, kad rusai, jei nepradėjo, tai bent išprovokavo", - sakė dėstytojas.
Anot jo, šiuo metu vykstančio informacinio Gruzijos ir Rusijos karo laiminčioji pusė priklauso nuo požiūrio taško, tačiau M. Martišius buvo linkęs sutikti, kad globaliu mastu laimi Rusija, turinti daugiau galimybių paskleisti informaciją.
"Tačiau Gruzijoje gruzinai suvokia, kad jie yra teisūs, Rusijoje - rusai. O, pavyzdžiui, Lietuvoje didesnis palankumas vis tik rodomas Gruzijai - vyko akcijos, filmas sukamas, dauguma žmonių yra įsitikinę, kad rusai buvo agresoriai ir panašiai", - teigė M. Martišius.
Pasak eksperto, šis karas ne vien informaciniu lygmeniu yra išskirtinis tuo, kad jame Rusija, kaip valstybė po Sovietų Sąjungos griūties, pirmą kartą dalyvauja karinėje operacijoje už savo teritorijos ribų. "Neskaičiuokime Čečėnijos, kuri buvo pasiskelbusi de facto nepriklausoma, de jure niekieno nepripažinta. Įvykius Čečėnijoje visi laikė vidaus reikalu", - pabrėžė M. Martišius.
Anot jo, šiame kare buvo naudojama daugybė priemonių, Gruzijoje buvo blokuojami kompiuteriniai tinklai. "Posovietinėje erdvėje nauja yra žiniasklaidos pajungimas. Rusijos autoritarinis režimas sugebėjo pajungti savo įtakoje esančią žiniasklaidą. Jis turi didžiulius resursus, yra ne tik kanalas "Russia today", bet ir "RRT Planeta", "NTV Plus", naujienų agentūros, tokios kaip "Interfax". Jie visi pateikė vieną vaizdą", - teigė M. Martišius.
Pasak jo, tai yra pirmas informacinis karas, kurį taip stipriai pajuto posovietinėje erdvėje esantys žmonės. "Jame, žinoma, kovojama ir dėl globalios auditorijos nuomonės suformavimo. Gruzija trumpuoju laikotarpiu čia užsidirbdavo pliusų, ypač karo pradžioje. Gruzijos politikai, Vakaruose baigę mokslus ir puikiai kalbantys angliškai, galėdavo laisvai reikšti savo mintis, duoti interviu BBC ar kitiems kanalams, tiesioginiame eteryje pasakoti, kas ten vyksta, reikšti pasipiktinimą. "Russia today" nespėdavo su šita įvykių eiga", - sakė M. Martišius.
Kitas dalykas, kuris, pasak eksperto, gruzinams padėjo trumpam būti laimėtojais - istorinio konflikto išnaudojimas. Gruzinai, kalbėdami apie įvykių eigą savo šalyje, vartodavo analogijas praeityje, prisimindavo įvykius anuometinėje Čekoslovakijoje. "Tai trumpuoju laikotarpiu jiems leisdavo pasirodyti, kad jie yra aukos, buvo užpulti ir dabar nebesugeba apsiginti, Rusijos tankai, nesustoję ties Osetijos ribomis, pajudėjo toliau...", - sakė M. Martišius.
Bet, pasak eksperto, ilgainiui Gruzijos versija, kas pradėjo šaudyti, pasaulio akyse pradėjo atrodyti vis mažiau įtikima, ir tam esą gali būti dvi priežastys - viena jų yra tai, kad Rusija turi didesnius resursus ir ji gali ilgiau aiškinti savo versiją. "Įsivaizduokite, turite savo kanalus, galite nors nuo ryto iki vakaro apie tai šnekėti. Gruzija tokių pinigų neturi ir to negali daryti. Taigi Rusija turi didesnių galimybių ilgesniu laikotarpiu skleisti informaciją ir palenkti pasaulio auditoriją į savo pusę", - aiškino M. Martišius.
Be to, pasak jo, gruzinų informacija ne visada pasitvirtindavo. "Buvo tokia istorija apie tai, kaip Gruzijos ir Lenkijos prezidentai važiavo, netikėtai pasuko Pietų Osetijos pusės link, ir ten buvo apšaudytas jų kortežas, niekas nežuvo. Visa tai vyko taip, kad žurnalistai galėtų kuo geriau matyti", - praėjusių metų įvykius prisiminė M. Martišius.
Tuo tarpu, pasak jo, Rusija stengėsi kaip išmanydama, tą rodo, kad ir tai, jog netrukus po karinio konflikto „Russia today" nusprendė atidaryti savo punktą Cchinvalyje ir iš ten piršti savo nuomonę pasauliui.
Kalbėdamas apie informacinės erdvės kontrolę, lektorius teigė, kad per karą gruzinai neturėjo jokių šansų skleisti "kitokią nuomonę" Rusijos viduje, Gruzijoje rusiški kanalai buvo uždaryti, prieiga prie informacinių tinklapių su rusiškais interneto adresais buvo užblokuota.
"Bet vėlgi trumpuoju laikotarpiu Gruzija atrodė šiek tiek geriau, nes būdama ne tokia autoritariška valstybė leisdavo užsienio žiniasklaidos priemonėms atvykti į Gruziją, filmuoti iš Gorio miesto, kitų, teikti informaciją, neribojo žurnalistų darbo. Tai, pavyzdžiui, per Čečėnijos karą buvo ribojama", - sakė M. Martišius.
Anot eksperto, Lietuva yra labiau šio informacinio karo poveikio zonoje nei jo dalyvė. "Mūsų politikai, taip pat ir dabar jau kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus skelbė pareiškimus, bet tokie politinio elito veiksmai įprasti daugumoje šalių. Mes išreiškiame savo poziciją, bet patys nei blokuojame tų kitų rusiškų kanalų, nei kuriame laidas, kurios pristatytų vieną ar kitą poziciją, mes esame daugiau žiūrovai", - sakė M. Martišius.
Kalbėdamas apie karo pasekmes, dėstytojas konstatavo, kad tiek ginkluoto, tiek informacinio konflikto metu didesnių praradimų patyrė Gruzija, nes ji yra mažesnė valstybė. "Kol kas laimėtoja, bet ne tik informaciniame kare yra Rusija: yra du separatistiniai regionai, jie de facto nepriklausomi, de jure juos yra pripažinusios dvi Jungtinių Tautų narės, Gruzijos stojimas į NATO sustabdytas. Kai žiūrima į istoriją, po truputį linkstama prie suvokimo, kad gal nėra visai šimtaproentinė tiesa, kad Rusija įvykdė agresiją, gal gruzinai buvo pirmieji, gal buvo išprovokuoti, gal išsiprovokavo. M. Saakašviliu kaip politiku pasitikėjimas yra kritęs tiek pačioje Gruzijoje, kur vyksta didžiulės demonstracijos, tiek Vakaruose. Gruzija neteko dinamiškos, vakarietiškos Kaukazo valstybės vaizdo", - vardino M. Martišius.
Ekspertas baiminosi, jog suvokimas, kad Rusija buvo teisi, ateityje gali dar labiau įsišaknyti visuomenėje. "Jie turi ne vien "Russia today", kuris skirtas anglams, nekalbantiems rusiškai. Jiems užtenka parodyti laidas, interviu, kurie net nebūtinai tiesiogiai, per žmogaus istoriją gali papasakoti kokio kareivio istoriją ir pateikti vaizdą, kaip gynė "nekaltus osetinus nuo žiaurių gruzinų", ir lašas po lašo bus suvokiama, kad Rusija buvo teisi", - sakė M. Martišius.
Ekspertas prognozuoja, kad šis informacinis karas baigsis tuomet, kai išsispręs Pietų Osetijos ir Abchazijos klausimas ir visos pusės - gruzinai, rusai, osetinai, abchazai - su tuo sprendimu susitaikys.
"Kol kas Rusija pripažino tas valstybes, Gruzija su tuo nesutinka, kartkartėmis į viešą erdvę išeis pasisakymai, pasigrūmojimai, kaltinimai, naujų versijų kėlimas, galimas dalykas, kad kada nors kils ir naujas tikras karas", - sakė M. Martišius.