aA
Suomijos prezidentas Sauli Niinisto – atsargus žmogus. Toks jis tiesiog privalo būti: jo šalis turi 1335 km pasienį su viena iš didžiausių pasaulio „plėšrūnių“, Rusija. Ir priešingai nei kitos nedidelės valstybės prie Baltijos jūros, Suomija nėra NATO – aljanso, galinčio atremti Rusijos grėsmę, - narė.
Suomijos kariai pratybose
© AFP / Scanpix

Šią savaitę duodamas interviu prezidento rezidencijoje Helsinkyje, S. Niinisto mostelėjo į specialias užuolaidas ant langų, neleidžiančias jutikliams įrašinėti jo pokalbius. „Ir sienos turi ausis“, - pajuokavo jis.

Kad ir kaip būtų, man nebuvo leista įsinešti į pokalbį savo nešiojamąjį kompiuterį.

Tad nieko keista, kad kai paklausiau S. Niinisto apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jis buvo nekalbus. Vengdamas tiesaus atsakymo, jis pasitelkė „senąją suomių išmintį“. „Kazokas griebia viską, kas palaida, – pasakė jis. – Būtina labai aiškiai išdėstyti savo mintį ir neleisti, kad situacija taptų palaida bala“.

Santykių su Rusija kontekste Suomijos veiksmai byloja aiškiau nei žodžiai. Pastaruosius penkerius metus šalis ėmė stengtis modernizuoti savo kariuomenę ginklais, kurie atitiktų NATO aljanso ginkluotę. Šalis taip pat sustiprino savo karines pratybas su JAV ir NATO narėmis.

Iki 2012 metų, kai šalies prezidentu tapo S. Niinisto, Suomija buvo užvėrusi duris NATO narystei. Šiandien, sako prezidentas, vyriausybė laikosi oficialios pozicijos, esą šios durys vėl atvertos, - bet ne artimiausiu laiku. Bent jau kol kas, sakė S. Niinisto, „Suomijos NATO narystė ženkliai sustiprintų įtampą jos rytiniame pasienyje“.

Suomijos kariai pratybose
Suomijos kariai pratybose
© Reuters / Scanpix

Naujausios Europos istorijos studentams tokios realijos greičiausiai nesuskambės kaip kažkas nauja. Šaltojo karo metu Suomija buvo pasienio valstybė tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų. Mainais į savo suverenumą vidaus politikoje Suomija sutiko nevykdyti užsienio politikos, kuri suerzintų Maskvą.

Bet šių laikų Suomija kitokia. S. Niinisto nesiekia provokuoti Rusijos. Tuo pat metu jis vykdo užsienio politiką, suderintą su Vakarais. Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą 2014 metais, jo vyriausybė apribojo kontaktus su Rusija ir laikėsi bendros Europos Sąjungos politikos Rusijos atžvilgiu. Kaip tvirtina Suomijos vyriausybės pareigūnai, tokia taktika neleis Rusijai pasinaudoti jos žeme, oro erdve ar jūra, kad ši galėtų surengti invaziją į Suomijos kaimynes prie Baltijos.

Šiandien S. Niinisto vyriausybė tikina, kad galėtų mobilizuoti 280 000 karių per 48 valandas gynybos nuo invazijos operacijoms.

Suomijos kariai pratybose
Suomijos kariai pratybose
© AFP / Scanpix

„Turime užtikrinti, kad pasienio slenkstis būtų pakankamai aukštas, kad tie, kurie sumanytų čia atkakti be pakvietimo, žinotų: bus nelengva“, - sakė prezidentas. Tokia pozicija primena 1939-uosius, kai Suomija gynė savo teritoriją nuo Sovietų Raudonosios Armijos per vadinamąjį Žiemos karą.

S. Niinisto‘as sugretino Suomijos akcentą į karinį parengtumą su kitų Europos valstybių požiūriu. Dešimtajame dešimtmetyje žmonės ėmė mąstyti: „Pasaulis gražus, o Europa gera, ir ji paskleis savo gėrį“, - sakė jis. Suomiai, priešingai, „yra kiek užsispyrę“, samprotavo Suomijos prezidentas. „Mes niekada nemažinome savo kariuomenės. Čia vis dar galioja šaukimas į karinę tarnybą“.

Kita vertus, S. Niinisto netiki, kad Rusijos invazija į Suomiją ar į jos Baltijos regiono kaimynes tikėtina. „Jeigu Rusija ir NATO paskelbtų karą, tai būtų Trečiasis pasaulinis karas, - sakė jis. – Aš netikiu, kad rusai pultų suomius ar kurią nors Baltijos šalį. Dabar, jeigu kiltų ginkluotas konfliktas, jis apimtų visą pasaulį“.

Suomijos kariai pratybose
Suomijos kariai pratybose
© AFP / Scanpix

Kol kas Suomija sulaukia vienos kitos nedidelės provokacijos iš Rusijos, ir tai Pentagono strategai vadina „kandžiojimusi“. Pastaraisiais metais vis daugiau Rusijos lėktuvų įskrenda į Suomijos oro erdvę be radiolokacinių atsakiklių. 2016 metais Rusija nusiuntė apie 1000 indų ir afganų migrantų prie Suomijos sienos prašyti prieglobsčio, nors Suomijos vyriausybė buvo nusprendusi, kad dauguma migrantų nėra tikri prieglobsčio prašytojai. Tai kiek primena liūdnai pagarsėjusį Fidelio Castro inicijuotą masinį kubiečių pergabenimą iš Marielio uosto į JAV, kai Kubos lyderis išlaisvino savo kalėjimus, prisidengdamas argumentu, neva jis leidžia savo piliečiams emigruoti į Floridą.

Tokio kiršinimo akivaizdoje, S. Niinisto pabrėžia Suomijos gebėjimą įveikti sunkumus. Atitinkamą žinutę jis nusiuntė praėjusiais metais, kai viršūnių susitikime Helsinkyje priėmė V. Putiną ir JAV prezidentą Donaldą Trumpą. S. Niinisto apie D. Trumpą atsiliepia beveik taip pat santūriai, kaip ir apie V. Putiną. „Jis yra verslininkas, – apie JAV prezidentą sakė S. Niinisto. – Beveik viskas, ką jis sako, atspindi tokią mąstyseną. D. Trumpas sako, kad Jungtinės Valstijos moka per daug NATO, ir tai tiesa. Toks jo „buhalterinio balanso“ mąstymas“.

Suomijos kariai pratybose
Suomijos kariai pratybose
© AFP / Scanpix

Kai S. Niinisto susitiko su JAV prezidentu Vašingtone 2017 metais, tarp dovanų, kurias Suomijos prezidentas jam dovanojo, buvo politinis šaržas: jame pavaizduotas Dėdė Semas, žiūrintis į sąskaitų knygą, kur nurodyta, jog Suomija sumokėjo visas savo skolas Amerikai už Antrąjį pasaulinį karą. Tai buvo sumani dovana, ir vis dėlto S. Niinisto, regis, supranta, kad tokia sandoriais paremta politika turi ribas. Kaip kad man jis yra pasakęs: „Vertybių į sąskaitos balansą nesudėliosi“.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(64 žmonės įvertino)
4.6406

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (268)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (273)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (54)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (19)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (187)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (11)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (37)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (263)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...