Ekspertai jau kurį laiką žinojo, kad aptartieji klausimai kelia nemažai abejonių. Pirmadienį JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro analitikai tai akivaizdžiai įrodė. Centras paskelbė ataskaitą, kurioje, pasitelkęs komercinius palydovų vaizdus, pademonstravo, jog Šiaurės Korėja ir toliau tęsia raketų programą visoje šalies teritorijoje išdėstytose karinėse bazėse.

Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama vienai karinei bazei, žinomai kaip „Sakkanmol“ ir įsikūrusiai netoli sienos su Pietų Korėja. Ši bazė stovi virš tunelių tinklo, kuriame, kaip manoma, saugomi mobilieji paleidimo įrenginiai, kuriuos galima pergabenti iš raketų kūrimo bazių į paleidimo bazes. Pranešime teigiama, kad pavyko atrasti 13 iš 20 vietų, kurių valdžia oficialiai nepripažįsta: tai įrodo, kad Šiaurės Korėjos raketų kūrimo procesas tęsiasi net ir sustabdžius branduolinius bandymus.

Besitęsiantis darbas nedeklaruotose raketų bazėse visiškai prieštarauja tam, ką oficialiai skelbia Šiaurės Korėja – esą, branduolinių bandymų aikštelė nebeeksploatuojama. „The New York Times“, atskleidusi šią istoriją pirmadienį, teigia, kad naujai gauti vaizdai įrodo, jog Šiaurės Korėja „įžūliai sukčiauja“, pasisiūliusi nutraukti vienos paleidimo aikštelės eksploataciją, tačiau ir toliau tęsdama darbus likusiose.

Tai iš tiesų skamba kaip apgavystė. Tačiau visai nestebina. Visų pirma, JAV žvalgybos tarnybos apie slaptąsias raketų bazes nutuokė ne vienerius metus; visų antra, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir pats aiškiai išsakė savo ketinimus: jis planuoja gaminti raketas, galinčias gabenti branduolinį ginklą.

Savo 2018 m. Naujųjų Metų kalboje jis pareiškė, kad Šiaurės Korėja šiuo metu daugiausia dėmesio skiria „paskutiniajam pasirengimo etapui prieš paleidžiant bandomąją tarpžemyninę balistinę raketą“ – vadinasi, jau ištobulino branduolinės galvutės gamybą.

D. Trumpo administracija taip pat neturėtų vaidinti nustebusios. Vasarą valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pripažino, kad Šiaurės Korėja ir toliau gamina branduolinį kurą.

Raketų kūrimo vaizdai ir kuro gamyba kelia svarbų klausimą: kaip M. Pompeo ir D. Trumpas ketina vertinti savo diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja. Kuriuo momentu šie valdžios vyrai pagaliau prieis išvadą, kad Šiaurės Korėja iš tiesų nedaro jokios pažangos siekdama savo deklaruojamo tikslo – Korėjos pusiasalio denuklearizacijos?

Galiausiai dar lieka JT sankcijos. D. Trumpas gyrėsi, kad, besitęsiant deryboms dėl branduolinio susitarimo, sankcijos išlieka. Vis dėlto panašu, kad jos skylėtos – ypač kalbant apie svarbiausią Šiaurės Korėjos prekybos partnerę Kiniją. Kaip pranešė „South China Morning Post“, Kinijos bendrovės ir toliau samdo Šiaurės Korėjos darbininkus, nors sankcijos turėjo šią praktiką nutraukti.

Tuo tarpu Pietų Korėja toliau tęsia savo politiką įgyvendinti smulkesnius projektus, siekiant išmėginti susivienijimo perspektyvą. Naujausias toks projektas – 200 tonų mandarinų pristatymas į Pchenjaną.

Pasak Nicholaso Eberstadto, Amerikos verslo instituto ekonomisto ir Šiaurės Korėjos eksperto, žlugus branduolinėms deryboms, JAV ir toliau turėtų svertų Šiaurės Korėjos ekonomikai. Nepaisant to, ką jis vadina „pačių susikurtais trukdžiais“, jis teigia, jog JAV „gali priversti Kiniją, Rusiją ir Pietų Korėją paklusti, nes jos rankose milžiniška galia – pasaulio rezervinė valiuta“.

Žinoma, toks požiūris kelia savų pavojų. Šiaurės Korėja jau dabar grasina atnaujinti savo branduolinę programą, jeigu JAV neatšauks sankcijų. Branduoliniai ir raketų bandymai, vos neprivedę Rytų Azijos prie karo 2017 metais, būtų vėl atnaujinti, jei JAV nutartų Šiaurės Korėjai taikyti dar griežtesnes sankcijas.

Kita vertus, dabartinis požiūris Kim Jong Unui leidžia konfliktą su JAV ir jos sąjungininkais eskaluoti savo nuožiūra. Kas bus, kai jis baigs „tobulinti“ raketas, kuriomis ketina gabenti branduolinius ginklus, kuriuos žada išardyti? Tai klausimas, į kurį turi atsakyti D. Trumpas.