aA
Po pirmųjų sėkmingų pastangų pažaboti virusą dabar Japonijai tenka įvertinti realią padėtį dėl koronaviruso.
Elgėsi taip, lyg virusas būtų išnykęs. Dabar jis išplito visur
© Reuters / Scanpix

Šalis sulaukė pasaulinio dėmesio, kai jai pavyko sėkmingai pažaboti pirmąją COVID-19 bangą, pasitelkus vadinamąjį „japoniškąjį modelį“ – limituotą testavimą, karantino bei teisinių priemonių, verčiančių versloves užsidaryti, atsisakymą. Šalies finansų ministras net užsiminė, esą aukštesnis „kultūrinis standartas“ padėjo sutramdyti ligą.

Bet dabar salų valstybėje COVID-19 atvejų skaičius grėsmingai auga, diena iš dienos pasiekdamas rekordines aukštumas. Užkratas, iš pradžių koncentravęsis sostinėje, jau išplito ir į kitų miestų teritorijas, o regionai, kuriuose ištisus mėnesius nebuvo registruojama nė vieno atvejo, tampa naujais židiniais.

Pacientų demografija – pagal viruso kilmę jaunesniems žmonėms rečiau išsivysto sunki liga – vis labiau aprėpia senyvo amžiaus grupę asmenų, o tai kelia didelį susirūpinimą, atsižvelgus į tai, kad Japonija užima pirmą vietą pasaulyje pagal gyventojų gyvenimo trukmę.

Ekspertų teigimu, Japonijos susikoncentravimas ties ekonomika gali jai brangiai kainuoti. Kai kitos Azijos šalys, susidūrusios su koronavirusu anksčiau nei Vakarų valstybės, grumiasi su naujais COVID-19 židiniais, Japonija gali tapti rimtu perspėjimu, kas nutinka, kai šalis pernelyg greitai grįžta prie normalaus gyvenimo ritmo – ir nepakoreguoja savo strategijos, protrūkiui įgavus kitą kryptį.

Nors Japonija paskelbė nepaprastąją padėtį, siekdama pažaboti pirmąją viruso bangą, ji nevertė žmonių likti namie ar įmonių užsidaryti.

Nepaprastoji padėtis buvo atšaukta gegužės pabaigoje, ir pareigūnai suskubo visiškai atverti šalies ūkio veiklas, tikėdamiesi sugrąžinti recesijos kamuojamą ekonomiką į įprastas vėžes.

Jau birželį visi restoranai ir barai dirbo visu pajėgumu, atnaujintos beisbolo ir sumo imtynių rungtynės – ryškus kontrastas kitoms regiono vietovėms, pavyzdžiui, Singapūrui, kurio ekonomika buvo atveriama tik atsargiais etapais.

Japonijos skuba galėjo būti per ankstyva, teigia ekspertai.

„Taip nutiko dėl to, kad vyriausybė pirmenybę teikė ekonominei veiklai, leisdama visuomenei laisviau judėti užuot dėmesį sutelkusi į užkrato kontrolę“, – sakė Šiovos universiteto Medicinos mokyklos infekcinių ligų profesorius Yoshihitas Nikis.

Ekspertų grupė, sulaukusi pagyrų dėl sėkmingo vadovavimo kovai su pirmąja banga, susiskaidė įsisukusi į politinių ginčų karuselę, tuo tarpu, tik pradėjus augti atvejų skaičiui, ėmė ryškėti dažnai pašiepiama kampanija, kuria buvo skatinamos vietinės kelionės.

Tinkama strategija

Veik visos Azijos-Ramiojo vandenyno regiono šalys išgyvena antrąsias bangas, daugelis jų – tokios kaip Honkongas, Australija ir Vietnamas – per pirmąją viruso bangą buvo savotiškomis vėliavnešėmis kovoje su koronaviruso krize. Jos tampa „langeliu“ į ateitį toms šalims, kurios dar tik traukiasi iš pirmųjų protrūkių klampynės arba kurios vis dar grumiasi su jų iššūkiais, pavyzdžiui, JAV.

Pasak visuomenės sveikatos ekspertų, yra keletas veiksnių, turėjusių įtakos naujam užsikrėtimų šuoliui Japonijoje. Gali būti, kad nepaprastoji padėtis buvo atšaukta per anksti, dar nepakankamai sulėtėjus infekcijų augimui, o parengtas ekonomikos atsivėrimo planas buvo nepakankamai aiškus, silpnai argumentuotas, – dėl to birželį, kai naktiniai klubai tapo nauju COVID-19 židiniu, pareigūnai delsė imtis būtinių priemonių.

Užsikrėtimų skaičiui augant, pareigūnai nesureikšmino pavojaus, tvirtindami, esą tai tik atskiri židiniai naktinio pasilinksminimo vietose.

„Vyriausybė turėjo parengti tinkamą viruso plitimo pažabojimo strategiją kiek įmanoma greičiau, – sakė Kenjis Shibuya, Londono Kings koledžo profesorius ir buvęs Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sveikatos politikos vadovas. – Tiek Honkongas, tiek Australija veikė labai greitai ir stengiasi kiek įmanoma sparčiau suvaldyti virusą, išplėsdami testavimo mastą ir įvesdami griežtas socialinio atsiribojimo priemones, įskaitant ir vietinius karantinus. Japonija tik pablogina padėtį delsdama.“

Nors Japonija daug anksčiau nei daugelis Vakarų šalių suprato, kad virusas veikiausiai plinta oro lašeliniu būdu, ir perspėjo gyventojus vengti masinių susibūrimų ir nevėdinamų patalpų, to nepakako, kad, atšaukus suvaržymus, pasikeistų atskirų asmenų elgesys.

Nors tebesitęsiant pandemijai žmonės daug kur ir toliau dėvi kaukes, dabartiniai infekcijų protrūkiai plyksteli ten, kur veido apdangalai paprastai nedėvimi, pavyzdžiui, grupiniuose susibūrimuose, kur valgoma ir geriama.

Priešingai nei Naujoji Zelandija, Japonija niekad nekalbėjo apie patogeno eliminavimą. Ekspertai mėgino skatinti „naują gyvenimo būdą“ eroje, kurioje žmonės išmoksta gyventi su virusu. Bet centrinių bei regioninių vyriausybių siunčiamos žinutės buvo prieštaringos; Tokijo vietos pareigūnai perspėjo susilaikyti nuo kelionių, nors nacionalinė vyriausybė jas skatino, ir abi pusės aršiai ginčijasi, ieškodami kaltų.

Nacionalinė vyriausybė toliau tvirtina, kad šįkart situacija kitokia. Japonijos ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihidė Suga penktadienį pakartojo, kad neprireiks dar kartą skelbti nepaprastosios padėties. Mirštamumas nuo koronaviruso Japonijoje išlieka žemas pagal beveik visus standartus, o medicinos sistema nėra perkrauta – pagrindinis veiksnys, kurį pasitelkia sveikatos pareigūnai vertindami, kiek sėkmingas viruso pažabojimas. Šalies intensyvios slaugos skyriuose gydoma mažiau nei šimtas COVID-19 pacientų.

Tačiau gydymas nesustabdo dabartinio viruso plitimo.

„Ligoninės gali gydyti užsikrėtusiuosius, – sakė Kojis Wada, Tokijo tarptautinio sveikatos ir gerovės universiteto visuomenės sveikatos profesorius. – Bet tik vyriausybė, taikydama visuomenės sveikatos priemones, gali sumažinti užsikrėtusių žmonių skaičių.“

Kai Shigeru Omis, vyriausybei patariančių dabartinės ekspertų grupės vadovas, patarė pareigūnams kol kas neskatinti vietos turizmo, jo rekomendacijų nebuvo paisoma. „Go to Travel“ kampanija netrukus virto „viešųjų ryšių košmaru“, nes šalies kaimo gyventojai tūžo dėl galimo miesto gyventojų užkrato išplatinimo jų gyvenamose vietovėse. Galiausiai Tokijas paskutinę minutę buvo išbrauktas iš minėtos iniciatyvos.

„Paskutinė galimybė“

Kokios įtakos turizmo kampanija turėjo viruso plitimui, nebus aišku dar bent kelias savaites. Ekspertai šiuo metu labiau nerimauja dėl artėjančios tradicinės Oban šventės, paprastai švenčiamos rugpjūčio viduryje, kai nemaža dalis japonų jaunimo grįžta namo pagerbti mirusiųjų ir leidžia laiką su savo vyresniojo amžiaus giminaičiais.

Atsirandant vis daugiau ženklų, jog situacijos nebegalima ilgiau ignoruoti, vietos pareigūnai ima stabdyti ekonomikos atvėrimą. Osakos miesto valdžia kreipėsi į gyventojus, prašydama nesirinkti penkių ir daugiau žmonių grupėms restoranuose bei kavinėse.

Tokijo valdžia paprašė restoranų, barų ir karaokės barų sutrumpinti darbo valandas. Tokijo valdytoja Yuriko Koikė pagrasino vėl paskelbti nepaprastąją padėtį sostinėje. Okinavos prefektūra jau tą padarė.

„Centrinė vyriausybė nepateikia aiškių nurodymų ir aiškios strategijos, ką daryti dėl COVID-19, ir perkelia visą atsakomybę vietos vyriausybei, – sakė Haruka Sakamoto, Tokijo universiteto visuomenės sveikatos mokslinė bendradarbė. – Įprastais laikais vyriausybė yra labai centralizuota, ir prefektūros paprastai neturi griežtos nuomonės.“

Kai kurie ekspertai mano, kad priemonės nepakankamos. Haruo Ozakis, Tokijo medicinos asociacijos vadovas, ketvirtadienį paragino vyriausybę peržiūrėti įstatymus, kad ši galėtų teisėtai priversti bendroves užsidaryti.

„Tai mūsų paskutinė galimybė sušvelninti infekcijos plitimą“, – pabrėžė jis.

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.4000

Top naujienos

Kartu su karantinu Vyriausybei iki vasario 28 d. siūloma pratęsti ir judėjimo ribojimus (37)

Vyriausybė trečiadienį turės apsispręsti ne tik dėl karantino pratęsimo iki pat pavasario....

Rekordinė para: daugiausiai pranešimų dėl sniego sukeltų nelaimių sulaukta iš trijų šalies rajonų kokių orų tikėtis toliau?

Vis dar stebime besitęsiantį snygį. Daugiausiai pranešimų apie itin didelio sniego sukeltas...

Seime – masinis algų kėlimas: kai kurios algos per mėnesį kils keliais šimtais eurų (394)

Seimo valdyba sausį atšaukė keletą buvusių savo sprendimų ir atvėrė kelią gerokai didinti...

Lietuvoje – 1278 nauji koronaviruso atvejai, 24 mirtys praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 30–99 metų žmonės (151)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1278 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės,...

Putinui – nemalonūs Bideno klausimai (92)

Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas per pirmąjį savo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu...

Prevencija nepadėjo: nuo sniego subliuško futbolo maniežo kupolas Pilaitėje

Lietuvą užgriuvusi sniego banga žalos padarė ir naujai sostinės sporto infrastruktūrai.

Pradedamas švietimo darbuotojų tyrimas greitais testais: vasarį numatoma pradėti vakcinaciją

Vilnius pradeda dar vienos tikslinės grupės testavimą greitaisiais serologiniais testais....

Prekių gabenimas jūra brangsta kartais: neabejojama, kad tai didins kainas Lietuvoje prekybininkai ieško išeičių (200)

Prekių gabenimas jūrų konteineriais iš Kinijos tuština Lietuvos verslų kišenes. Vien pandemijos...

Virusologė: sausis ir vasaris yra tie mėnesiai, kuriuos turime išlaukti (246)

Kembridžo universiteto virusologijos ir bioinformatikos doktorantė Ingrida Olendraitė teigia, kad...