Kovo 4 d. Solsberyje britų pusėn perėjęs buvęs Rusijos šnipas Sergejus Skripalis kartu su dukra buvo apnuodyti nervų sistemą veikiančiomis medžiagomis.
Jungtinės Karalystės (JK) ir kitų šalių valdžios atstovai mano, kad šios atakos organizatorė – Rusija. Kovo 20 d. D. Trumpas paskambino V. Putinui ir pasveikino jį su perrinkimu, nepaisant itin kritikuotos laisvumu ir sąžiningumu tikrai nepasižymėjusios rinkiminės kampanijos. Mažiau nei po savaitės JAV prisidėjo prie keliolikos Europos šalių, nusprendusių išsiųsti Rusijos diplomatus dėl JK įvykdyto dvigubo agento apnuodijimo.
Panašu, kad šis telefoninis skambutis, skirtas pasveikinti su nauja prezidento kadencija, turėjo ir dar vieną tikslą – pakviesti V. Putiną apsilankyti Baltuosiuose rūmuose.
Balandžio 2 d. Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas informavo, kad V. Putinui skirtas pasiūlymas atvykti į Baltuosius rūmus pateiktas būtent šio telefoninio pokalbio metu. Tiesa, vertėtų atkreipti dėmesį į dabartinį tokio kvietimo kontekstą, kai JAV sąjungininkės akivaizdžiai reiškia milžinišką pasipiktinimą dėl pasikėsinimo nužudyti S. Skripalį JK teritorijoje. Baltieji rūmai savo ruožtu patvirtino neformalaus kvietimo pateikimo faktą.
Neišvengiamai kyla klausimas, kodėl D. Trumpas nusprendė V. Putiną į Baltuosius rūmus pakviesti būtent dabar ir ar šis kvietimas kelia pavojų priemonėms, kurias šiuo metu JAV įgyvendina dėl Kremliaus.
„Gali būti tik vienas tokį D. Trumpo kvietimą apibūdinti galintis žodis – tai keista, - patikino Andersas Aslundas iš analitinio centro „The Atlantic Council“. – Jis sveikina V. Putiną su taip vadinamuoju perrinkimu, neprieštarauja ir netgi neužsimena apie apnuodijimą Solsberyje ir kviečia V. Putiną atvykti. Jis akivaizdžiai įgyvendina savo paties asmeninę politiką.“
Kiti ekspertai linkę akcentuoti agresyvius veiksmus, kurių D. Trumpo administracija ėmėsi prieš Rusiją, pradedant diplomatų bei konsulų išsiuntimu ir baigiant naujuoju sankcijų raundu.
„Kol dauguma žmonių, įskaitant ir dalį rusų, dėmesį telkia į atmosferinius trukdžius, turėtumėme susitelkti į tai, ką jis ir administracija iš esmės daro, – patikino užsienio politikos ekspertas respublikonas Danas Vajdichas. – Veiksmai svarbesni nei žodžiai, todėl turėtume šioje situacijoje žvelgti į D. Trumpo administracijos veiksmus.“
Pasaulio lyderių susitikimai tvyrančios diplomatinės įtampos kontekste nebūtinai yra blogas dalykas, juk V. Putinas Baltuosiuose rūmuose nesilankė nuo 2005 m. Vis dėlto kaip ir spontaniško D. Trumpo sprendimo susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu atveju šis pasiūlymas susitikti, skirtas V. Putinui, reikalauja reikšmingų diplomatinių pastangų, jei iš tikrųjų siekiama jį paversti sėkmingu.
„Visada gerai, kai prezidentai vieni su kitais kalbasi, tačiau pasirinktas laikas atrodo labai keistas, atsižvelgiant į D. Trumpo administracijos politikos griežtinimą dėl Rusijos“, - konstatavo į politikos mokslus besigilinantis Timothy Frye‘as iš Kolumbijos universiteto.
Dar jis buvo linkęs akcentuoti, kad pasirinktas laikas susitikimui neabejotinai silpnina V. Putinui izoliuoti skirtas pastangas.
„Be jokios abejonės, egzistuoja daugybė klausimų, kuriuos vertėtų aptarti JAV ir Rusijos lyderių susitikimo formatu, pradedant branduolinėmis rizikomis ir baigiant regioniniais konfliktais, tačiau tokiomis aplinkybėmis kur kas daugiau darbo būtina įdėti tam, kad viršūnių susitikimas būtų produktyvus“, – teigė Woodrow Wilsono tarptautinio mokslininkų centro Kennan instituto vadovas Matthew Rojansky.
Vertėtų nepamiršti, kad Rusija nedėjo pernelyg didelių pastangų tam, kad įgyvendintų ar laikytųsi Minsko susitarimo punktų, t. y. nenutraukė kovinių veiksmų Rytų Ukrainoje, o be šios sąlygos įgyvendinimo JAV nesvarstys galimybės palengvinti Rusijai dėl taikomų sankcijų tenkančią naštą.
Dar šis kvietimas gali sukelti pavojų transatlantinei bendrystei, atsižvelgiant į JK įvykdytą pasikėsinimą nunuodyti S. Skripalį ir jo dukrą. „Labai svarbu koordinuoti bet kokį JAV ir Rusijos susitikimą su mūsų sąjungininkėmis Europoje tam, kad ši bendrystė ir toliau būtų užtikrinama“, – patikino M. Rojansky.
V. Putinui skirtas kvietimas atvykti į Baltuosius rūmus – tai naujausias pavyzdys, liudijantis apie D. Trumpo ir jo administracijos požiūrio į Rusiją skirtumus.
D. Trumpas vasario mėn. pažėrė priekaištų tuometiniam savo patarėjui saugumo klausimais H. R. McMasteriui socialiniame tinkle „Twitter“, kai šis prieš tarptautinę Miunchene vykusią konferenciją pasmerkė Rusiją dėl kišimosi į rinkimus.
„Nors D. Trumpo administracija siuntė pagalbą mirtinaisiais ginklais, o štai B. Obamos administracija ryžtingai to daryti nepanoro, D. Trumpas „Twitter“ rašė, kad geri santykiai su V. Putinu gali įtikinti Rusiją prisidėti prie konflikto sprendimo Ukrainoje, šalyje į kurią rusai įsiveržė 2014 m. tais pačiais metais aneksuodami Krymą.“
Lieka neatsakytų klausimų ir dėl to, kas galėtų nutikti, jei šis susitikimas iš tikrųjų įvyktų. Kai 2017 m. gegužės mėn. Baltuosiuose rūmuose įvyko Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir D. Trumpo susitikimas, pastarasis su Rusijos atstovu pasidalino slapta Izraelio žvalgybine informacija.
Anot A. Aslundo, panašu, kad D. Trumpą žavi idėja susitikti su V. Putinu.
„Turime dvi JAV politikas dėl Rusijos. Vieną prezidentas D. Trumpas įgyvendina pats, o kitos įgyvendinimu rūpinasi likusi vyriausybės dalis. – patikino A. Aslundas. – Blogiau ir būti negali.“