aA
Prieš penkerius metus Europos Sąjungos (ES) pradėtą Rytų partnerystės projektą priartinti buvusias sovietines respublikas arčiau Vakarų temdo netikrumas ir Maskvos nenoras „atiduoti“ savo įtakos zonų, rašo „EUbusiness“.
Rusijos bankas Rossija, sankcijos Rusijai
© RIA/Scanpix

ES lyderiai Rytų partnerystės programos jubiliejų ketvirtadienį ir penktadienį pažymės Prahoje, kur 2009 m. buvo paskelbta apie šios iniciatyvos atsiradimą. Švedijos ir Lenkijos inicijuota programa siekiama atsverti Rusijos politinę ir ekonominę įtaką Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje, taip pat palengvinti vizų išdavimo sąlygas šių šalių piliečiams ir šitaip kovoti su nelegalia migracija iš Rytų.

„Dramatiški įvykiai Ukrainoje (...) mane įtikino, kad Rytų partnerystės tąsa yra būtina dialogo stiprinimui tarp ES ir mūsų rytinių kaimynių“, - jubiliejui skirtoje internetinėje svetainėje rašė Čekijos prezidentas Milošas Zemanas.

Tačiau Lenkijos tarptautinių santykių instituto Rytų partnerystės ekspertė Elzbieta Kaca tvirtina, jog projekto ateitis šiuo metu abejotina, o norint jį tęsti reikia iš esmės peržiūrėti pagrindines partnerystės nuostatas.

„Ukrainos krizė aiškiai parodė, kad Rusija nėra pasirengusi ekonomiškai bendradarbiauti su ES Rytų partnerystės regione, o tai kenkia visam projektui ir prieštarauja jo esmei“, - AFP korespondentams sakė ekspertė.

Kai kurios Rytų partnerystėje dalyvaujančios šalys šią programą mato kaip kelią narystei ES, tačiau pati Bendrija į naujų narių priėmimą žiūri abejingai. Gruzija ir Moldova lapkritį Vilniuje vykusiame Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikime vis dėlto pasirašė asociacijos susitarimus, tačiau Armėnija ir Ukraina atsisakė tą padaryti. Atsisakymas Kijeve įžiebė tris mėnesius trukusius protestus ir privedė prie didžiausios politinės ir karinės krizės Europoje nuo Šaltojo karo laikų.

„Egzistuoja nuomonė, kad Rytų partnerystė buvo klaida, nes programa provokavo Rusiją elgtis agresyviai. Taip teigiantys turi suprasti, kad Rusija kovoja ne tik prieš ES politiką, bet ir prieš visą demokratinę sistemą, kuri atsispindi Bendrijos veikloje“, - mano Varšuvoje veikiančio Lenkijos-Rusijos dialogo ir tarpusavio supratimo centro direktorius Slawomiras Debskis.

Vis dėlto naujoji Ukrainos vyriausybė apsisprendė tęsti proeuropietišką politikos kursą, nors tarp kitų Partnerystės šalių toks apsisprendimas nėra populiarus.

Baltarusija ir Azerbaidžanas (...) išlieka pasyvūs, kalbant apie bandymus integruotis į ES, tačiau šalys koncentravosi ties vizų režimo klausimais“, - aiškino E. Kaca.

Prahos tarptautinių santykių instituto analitikas Vitas Benesas (Vit Benes) mano, kad Rytų partnerystės programa yra sėkminga, tačiau jos rezultatai "komplikuoti, kalbant apie konkrečius pasiekimus, pavyzdžiui, asociacijų susitarimų pasirašymą".

„Šie procesai nepriklauso vien tik nuo ES pastangų ir noro gilinti integraciją su rytiniais kaimynais. Rusijos spaudimas susilaikyti nuo tokio suartėjimo vaidina didelį vaidmenį“, - mano V. Benesas.

Prahoje vykstantis ES ir Rytų partnerystės šalių lyderių susitikimas žymi pusiaukelę, tarp lapkritį Vilniuje vykusio renginio ir 2015 m. Rygoje vyksiančio suvažiavimo.

„Šiuo metu Europoje susiduriame su rimčiausia krize nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų, - Europos Parlamente (EP) praėjusią savaitę kalbėjo ES plėtros komisaras Stefanas Fule. - Manau, dabar pats laikas parodyti stipresnį įsipareigojimą Rytų partnerystei“.

Nors dauguma ES reikalų ir tarptautinių santykių ekspertų sutaria, jog Rytų partnerystei būtina „rekonstrukcija“, kaip tai padaryti, kol kas neaišku.

„Partnerystėje dabar vyrauja visiška netvarka. Projekto mastas ir užsibrėžti tikslai visiškai neatitinka realybės, - mano Briuselyje įsikūrusio „Carnegie Europe“ tyrimų centro vadovas Janas Techau. - Tai daugiau nebegali būti „vienas dydis tinka visiems“ politika.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Stumbrės skandalas išdavė garsųjį Brazausko medžiotojų klubą: viešinamas pilnas žinomų pavardžių sąrašas (313)

Naujametinėje medžioklėje „valstiečiui” Jonui Slapšinskui sumedžiojus stumbrę galiausiai...

Zuokas pateikė savo įvykių versiją: Agnė policijos pareigūnus vakar kvietė kelis kartus (196)

Buvęs sostinės meras Artūras Zuokas Delfi atskleidė daugiau policijos pareigūnų apsilankymo...

Vilniaus savivaldybė perspėjo dėl NT pardavėjų: siūlo neegzistuojančius butus

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ( VVTAT )...

Laukiama lemtingo sprendimo: Lenkija gali būti atkirsta nuo ES milijardų (2)

Didėja Lenkijai daromas spaudimas: arba ši sutiksianti su Europos Sąjungos (ES) planais ir per...

STT akiratyje – kyšio ėmimu įtariamas Druskininkų aplinkosaugininkas (12)

Specialiųjų tyrimų tarnyba ( STT ) skelbia pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo...

Mažvydas Jastramskis. Laisvė mylėti Putiną (101)

Lietuvoje iš naujo atrasta, kad dalis mūsų šalies gyventojų teigiamai vertina Vladimirą...

Po slapto posėdžio dėl Bako informacijos – dvejopi vertinimai papildyta  (367)

Buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Vytautas Bakas raštu kreipėsi į Seimo...

Laura Yin

Ar pienas – sveika? Pramonė iš paskutiniųjų stengiasi paskatinti vėl jį gerti

Jei duosite žmonėms sausainių, ar jie ims vėl gerti pieną? Pieno pramonės atstovai tikisi, kad...

Šeimos gydytoja – apie papildų vartojimą: yra vienintelis vitaminas, kurio žiemą trūksta daugumai (18)

Bendras silpnumas , padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs organizmo atsparumas – tai vieni...

|Maža didelių žinių kaina