aA
Baltarusijos rinkimų komisijos pareigūnams paskelbus apie triuškinamą esamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos pergalę rinkimuose, o pagrindinei jo varžovei atmetus šį rezultatą ir pareiškus, kad rinkimai buvo suklastoti, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo kolegai nusiuntė pasveikinimo pranešimą, raginantį tęsti bendradarbiavimą, kuris „atitinka gyvybiškai svarbius broliškų tautų interesus“.
Protestai Baltarusijoje
Protestai Baltarusijoje
© AP / Scanpix

Apie visoje Baltarusijoje įsiplieskusius protestus, kuriuos paskatino akivaizdūs rinkimų klastojimo įrodymai ir oficialiai paskelbti skaičiai ir kurie išaugo iš prieš prezidento rinkimus išreikštos precedento neturinčios paramos kampanijos opozicijos kandidatei Sviatlanai Cichanouskajai, V. Putinas nepasakė nieko. Jis nieko neužsiminė ir apie vėliau sekusį žiaurų protestų malšinimą.

Pietinė Rusijos kaimynė Ukraina atkreipė dėmesį į neramumus ir paskatino siekti „dialogo“, o Europos Sąjunga pasmerkė protestuotojus iki kraujo žalojančių pareigūnų smurtą.

Tačiau Maskva iš esmės laikėsi tyliai, akivaizdžiai laukdama ir norėdama pamatyti, kaip klostysis kova tarp ketvirtį amžiaus valdančio autoritarinio lyderio ir vis gausėjančio skaičiaus piliečių, besipriešinančių nesubaigiančiam A. Lukašenkos valdymui.

„Maskva, kaip ir dauguma kitų, manė, kad A. Lukašenka savo poste liks dar daugelį metų. Tačiau dėl to Maskva atsiduria sudėtingoje situacijoje. Iš to nedaroma didelė problema, nes pirmiausia reikia padaryti išvadas“, – RFE/RL aiškino Markas Galeotti, Londone esančio Karališkųjų ginkluotųjų pajėgų instituto Rusijos saugumo tarnybų ekspertas.

Aliaksandras Lukašenka
Aliaksandras Lukašenka
© Reuters

Per 26 A. Lukašenkos valdymo metus Baltarusijos ekonominis stabilumas buvo grindžiamas milijardais eurų de facto Rusijos subsidijų, įskaitant pastovų žaliavinės naftos tiekimą. Šią naftą Minskas pirkdavo su nuolaida ir perdirbdavo, kad galėtų toliau eksportuoti į Europą kaip naftos produktą.

Tačiau augo spaudimas A. Lukašenkai, kad šis mainais pasiūlytų daugiau. 2018-aisiais Maskva ėmė didinti energijos kainas, jog jos galiausiai atitiktų rinkos kainą eksportui, tokiu būdu atkirsdama gyvybiškai svarbią priemonę, atgaivinusią Baltarusijos ekonomiką, ir stumtelėjo ją į staigų nuosmukį, su savimi nusinešusį A. Lukašenkos reitingus, o galiausiai šį reiškinį papildė visuomenės įniršis dėl neadekvačios valdžios reakcijos į koronavirusą.

Dar prieš dabartinę protestų bangą autoritarinio režimo vadovas juto rimtą Maskvos spaudimą dėl sąjunginės valstybės su Rusija, kurios susitarimas dokumentuose iš esmės egzistavo nuo dešimtojo dešimtmečio. Šis susijungimas turėjo įvykti mainais į kompensaciją už žlugdantį energijos kainų šuolį.

Ekspertas: Putinas ne tiek pasveikino Lukašenką, kiek įteikė jam reikalavimų sąrašą
© AFP / Scanpix

V. Putino sveikinimo žinutė ragino vykdyti glaudesnę integraciją į sąjunginę valstybę ir stiprinti bendradarbiavimą Nepriklausomų valstybių sandraugos, Eurazijos ekonominės sąjungos ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos – regioninių politinių, ekonominių ir karinių organizacijų – formatu. Tokiam scenarijui politiškai nusilpusiam Lukašenkai gali būti vis sunkiau pasipriešinti. Apžvalgininkų teigimu, glausta žinutė atrodė panašesnė į būtinų atlikti darbų, kurie sustiprins ryšius su Rusija, sąrašą, o ne į šiltą sveikinimą.

„V. Putinas ne tiek pasveikino A. Lukašenką, kiek pateikė jam pakartotines sąlygas dėl įsipareigojimų ir integracijos“, – „Twitter“ rašė Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas

Atidus stebėjimas ir šniukštinėjimas

S. Cichanouskajos rėmėjai nesutinka su oficialiais rinkimų rezultatais, rodančiais, kad ji surinko mažiau nei 10 proc. balsų, ir toliau planuoja protestus visoje Baltarusijoje. Tačiau Maskva, panašu, stebi ir laukia – iš dalies norėdama pamatyti, kaip reaguos A. Lukašenka ir jį palaikantis saugumo aparatas.

M. Galeotti atkreipė dėmesį į aktyvų Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybų bendradarbiavimą. Maskva atidžiai stebi nuotaikas Minske ir ypač kruopščiai analizuoja elito pasidavimo tikimybes – situaciją, kai ginkluotosios pajėgos ir jėgos struktūros pereitų protestuotojų pusėn.

„Įsivaizduoju, kad šiuo metu Maskva labai atidžiai stengiasi stebėti situaciją ir šniukštinėti, kad išsiaiškintų, ar saugumo pajėgos išliks lojalios, nes tai yra ypatingos svarbos klausimas“, – aiškina M. Galeotti.

Ekspertas: Putinas ne tiek pasveikino Lukašenką, kiek įteikė jam reikalavimų sąrašą
© Reuters / Scanpix

Kremliui pažįstamas lyderis – ypač kovojantis dėl savo išlikimo namuose – gali būti mažesnis blogis nei reformistinių pažiūrų prezidentė, atsargiai žiūrinti į Rusijos globą ir linkusi į integraciją į Vakarus, net jeigu S. Cichanouskaja ir su ja susivieniję opozicijos lyderiai iš esmės nėra nusiteikę prieš Maskvą.

O štai geografinė Baltarusijos padėtis – šalis yra įsispraudusi tarp Rusijos rytuose ir Europos Sąjungos ir NATO vakaruose – galiausiai gali tapti palanki A. Lukašenkai, jeigu jam nepavyks sulaukti realios paramos arba jis susidurs su esminiu iššūkiu iš bet kurios iš šių dviejų pusių.

„Ši padėtis – geopolitinė skirties linija – padės atlaikyti bet kokią audrą, kol Rusija ir Vakarai A. Lukašenka nepasitikės mažiau nei vieni kitais“, – rugpjūčio 10 d. komentare rašė politikos analitikas Maskvos Carnegie centro darbuotojas Maksimas Samorukovas.

Cepkalas steigia Baltarusijos nacionalinio išsigelbėjimo frontą

Į užsienį persikėlęs buvęs pretendentas į Baltarusijos prezidentus Valerijus Cepkala trečiadienį pareiškė steigiantis nacionalinio išsigelbėjimo frontą.

„Skelbiu apie Baltarusijos Respublikos nacionalinio išsigelbėjimo fronto formavimą“, – per susirašinėjimo platformą „Telegram“ pranešė buvęs aukštųjų technologijų parko vadovas.

Anot jo, Fronto tikslas yra „sutelkti baltarusių tautą kovai su Baltarusijos Konstitucijos pažeidimais ir [prezidento Aliaksandro] Lukašenkos įvykdytu smurtiniu valdžios užgrobimu“.

Opozicijos politikas pažymėjo, kad Frontas kovos už šalies suvereniteto, demokratijos ir laisvės išsaugojimą, taip pat gins baltarusių demokratinį pasirinkimą nuo klastojimo.

Liepą Baltarusijos centrinė rinkimų komisija atsisakė įregistruoti V. Capkalą kandidatu į prezidentus, argumentuodama nepakankamu surinktų jo kandidatavimą palaikančių piliečių parašų skaičiumi. Politikas apskundė tokį sprendimą Aukščiausiajam Teismui, bet šis skundą atmetė.

Vėliau V. Capkala, baimindamasis arešto, kartu su vaikais išvyko į Maskvą. Jo žmona Veranika liko Baltarusijoje, bet rinkimų dieną ją irgi paliko. Rugpjūčio pradžioje buvo pranešta, kad V. Capkala atvyko į Kijevą.

Milicija šaudė į demonstrantus

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija trečiadienį pripažino, kad milicija pietvakariniame Bresto mieste šaudė į demonstrantus – esą gindamasi nuo ginkluotų užpuolikų.

Baltarusijoje jau trečią naktį iš eilės vyko protestai prieš sekmadienį vykusių prezidento rinkimų rezultatus, kuriuos opozicija laiko suklastotais. Per šias demonstracijas vyko įnirtingų protestuotojų susirėmimų su saugumo pajėgomis.

„Breste milicijos darbuotojus užpuolė grupė agresyviai nusiteikusių piliečių, rankose laikiusių metalinius strypus. Perspėjamieji šūviai aukštyn jų nesustabdė. Siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę ir sveikatą, ginklai buvo panaudoti, kad [užpuolikai] būtų sužeisti“, – sakoma VRM pranešime ir priduriama, kad vienas iš demonstrantų buvo pašautas.

Ministerijos atstovė Olha Čemodanova teigė, kad milicija ginklus panaudojo, nes „perspėjamieji šūviai į orą“ nesustabdė protestuotojų.

Maždaug 340 tūkst. gyventojų turintis Brestas įsikūręs pietvakarių Baltarusijoje netoli sienos su Lenkija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(53 žmonės įvertino)
4.0189

Top naujienos

Vokiečiai sureagavo į „neįtikėtinus dalykus“ dėl migrantų Lietuvoje: kalti ir mes! ragina Briuselį skubiai imtis priemonių  (136)

Vokietijos dienraščio „ Die Welt “ internetiniame portale pasirodžius publikacijoms apie...

Pandemija įstūmė į skolas, bet plėtros nesustabdė: atidaroma dešimtys naujų kavinių, restoranų (22)

Nepaisant pandemijos sukeltų sunkumų – besikaupiančių skolų ir darbuotojų trūkumo, – kai...

Modesta Meškė | D+

Norinčioms pristabdyti senėjimą – mokslų daktarės nurodymas, kodėl šį vitaminą būtina pradėti vartoti jau dabar (1)

Senstančioje odoje mažėja gyvybiškai svarbaus vitamino kiekis, kuris yra itin svarbus ir galingas...

Netrukus lengviau atsikvėpsime: artėja vasaros kaitros atoslūgis (11)

Vis atkakliau iš šiaurės vakarų į Vidurio Europą skverbiasi gerokai vėsesnis oras, sandūroje...

Iš pasienio: ką apie migrantus galvoja kasdien su jais susitinkantis savanoris lietuvis (421)

Nelegaliai kirsdami Lietuvos–Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais...

Sirvydžio karjera Detroite truko 20 rungtynių: „Pistons“ paskelbė nutraukianti sutartį su lietuviu (9)

Deivido Sirvydžio karjera Detroito „Pistons“ klube neužsitęsė. Mičigano valstijos klubas...

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Petrikytė išgyvena aukso amžių, o Gražulio Birutė neslepia – Petrui gimė dar vienas vaikas (2)

Svečiuose pas scenos primadoną Birutę Petrikytę – kodėl susidūrus su finansiniais sunkumais,...

Auksinis šeštadienis: Jamaikos ir Švedijos šuolis medalių lentelėje (42)

9-oji Tokijo olimpinių žaidynių diena pirmaisiais medaliais suspindo Jamaikai, Švedijai ir...