Baltarusijos naujienų agentūros BELTA skelbė, kad sulaikytieji vyrai – ir greičiausiai dešimtys kitų, vis dar esančių laisvėje – į Baltarusiją buvo pasiųsti „prieš rinkimus šalyje destabilizuoti padėtį“.

Dauguma analitikų šią situaciją visgi vertina kaip dar sudėtingesnį prieš mūsų akis besivystantį scenarijų, pagal kurį šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka rado patogų būdą diskredituoti ir suvaldyti vis augantį ir stiprėjantį opozicijos judėjimą ir imtis dar griežtesnės rinkimų kontrolės, skelbia rferl.org. Žinoma, A. Lukašenka siekia bet kokia kaina būti perrinktas šeštai kadencijai.

Paskubomis liepos 30 dieną sušauktame Baltarusijos Saugumo tarybos posėdyje nuspręsta imtis griežtesnių saugumo priemonių viešuosiuose renginiuose. Tokį žingsnį Baltarusijos politikos analitikas Valerijus Karbalievičius vertina kaip pirmiausia nukreiptą tiesiogiai prieš liepos 31 dieną Minske planuotą didžiulį opozicijos mitingą.

Kaip grybai po lietaus dygsta vis nauji ir nauji saugumo postai, visus iki vieno tikrina nuožmiai nusiteikę milicijos pareigūnai, per interviu „Current Time“ teigė ekspertas.

„Ir visa tai daroma vien tam, kad būtų galima drastiškai riboti į demonstracijas besirenkančių žmonių skaičių ir kiek įmanoma numaldyti pagreitį įgaunančią protestų bangą. Galiu jus patikinti, kad valdžia labai nuoširdžiai baiminasi jos masto. Tai rinkimų kampanijos taktika, kurią pareigūnai pasitelkė norėdami numaldyti protestų azartą“, – sako V. Karbalievičius.

Baltarusijos ekonomikos ir politikos ekspertas Siarhejus Čaly pridūrė, kad A. Lukašenka gali bandyti susieti opoziciją su tariamu Rusijos organizuojamu sąmokslu, ir taip pagrįsti protestų malšinimo kampaniją.

„Be to, tai labai aiškus signalas Vakarams, kad, jeigu Baltarusijoje nutiks kas nors rimto, bent kiek savo mastu primenančio Kruvinąjį sekmadienį (itin žiaurius pareigūnų veiksmus prieš protestuotojus po 2010 metų prezidento rinkimų), jie turėtų nepamiršti, kad Lukašenka kovoja ne vien su opozicija, bet ir su Rusijos organizuojamu sąmokslu“, – per interviu „Current Time“ paaiškino ekspertas.

Tik tokia situacija skatina kelti klausimą, ką iš tikrųjų Baltarusijoje veikė tie sulaikyti Rusijos piliečiai.

Remiantis Baltarusijos žiniasklaida, vyrai, kurių amžius – nuo 22 iki 55 metų, dirba privačioje saugumo tarnyboje „Vagner“. Panašu, kad tai patvirtina ir per Baltarusijos televiziją parodyti jų pasai ir kiti asmens dokumentai, sako projekto „Conflict Intelligence Team“, intensyviai besidominčio Rusijos samdinių veikla užsienio valstybėse, vienas iš steigėjų ir Rusijos ekspertas Ruslanas Levijevas.

„Dauguma tų asmenų mums žinomi. Jų pavardes galima rasti internete kaip tuos, kurie kovoja „Vagner“ organizacijos vardu. Kai kurie iš jų, prieš tapdami vagneriais, kariavo rytiniame Ukrainos Donbaso regione. Tapę samdomais kariais, vyko į Siriją, kai kurie į Libiją. Dabar, kaip jau suprantame, vykdo naują misiją“, – teigia R. Levijevas.

Vadinamieji vagneriai – viena iš geriausiai visame pasaulyje žinomų Rusijos privačių sukarintų bendrovių, aktyviai veikiančių jau gerą dešimtmetį.

Vieša paslaptis, kad vadinamiesiems vagneriams vadovauja ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas, kadaise dirbęs asmeniniu V. Putino virėju.

J. Prigožinas seniau ne kartą neigė bet kokius savo ryšius su šia bendrove, tačiau ne vienas atliktas tyrimas įrodė priešingai. Taip pat yra duomenų, jog būtent J. Prigožinas įsteigė ir finansuoja Interneto tyrimų agentūrą – geriausią žinomą kaip trolių fabriką. Ją Amerikos pareigūnai kaltina skleidžiant propagandą ir vykdant poveikio kampanijas (konkrečiai per 2016 metais vykusius JAV prezidento rinkimus).

Analitikų teigimu, abejonių, kokią misiją vagneriai iš Rusijos vykdo Baltarusijoje, nestinga. Pirmiausia, visi sulaikytieji buvo apsistoję netoliese Minsko, vilkėjo specialią aprangą. Kitas svarbus dalykas tas, kad jie – ne kokios nors specialiosios pajėgos ar slaptieji agentai.

„Jie kovotojai, realūs kovos operacijų dalyviai. Tai žmonės, išmokyti ir aprūpinti priemonėmis karinėms operacijoms. Jie tikrai ne kokie diversantai ar teroristinių išpuolių rengėjai. Jų tikslas ir misija – visai kitokie“, – teigia S. Čaly.

R. Levijevo teigimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas, kodėl Baltarusijoje rasta vagnerių, yra tas, kad bendrovė Minsku naudojasi kaip tranzito stotele, nes Rusijos komercinis susisiekimas oru dėl pasaulinės koronaviruso pandemijos drastiškai sumenkęs.

„Iš Rusijos niekaip nepavyks nukakti į Turkiją, bet iš Minsko šią šalį pasiekti pavyks. Iš Stambulo jau galėsite nuskristi į Siriją, Libiją, Sudaną ar kitur“, – paaiškina ekspertas.

Baltarusijos žiniasklaida teigia, kad kovotojai turėjo kelionėms į užsienį tinkamus asmens dokumentus, kurių rusams, kurių galutinis kelionės tikslas – Baltarusija, tikrai nereikia. Be to, su savimi turėjo Sudano valiutos ir Sudano SIM kortelių.

Tik Sudanas nebuvo galutinė grupės stotelė.

„Current Time“ 2019 metų vasarį atliktas tyrimas atskleidė, kad J. Prigožino kontroliuojama bendrovė „M-Invest“ turi pasirašiusi bendradarbiavimo sutarčių su Rusijos gynybos ministerija dėl karinio transporto paslaugų Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose. 2019 metais RFE/RL Rusijos tarnyba skelbė apie mįslingus Rusijos karo lėktuvų skrydžius tarp Chartumo, Sudano ir Libijos.

Nepaisant viešų A. Lukašenkos reikalavimų Rusijai pasiaiškinti dėl karinių samdinių buvimo Baltarusijoje, analitikai sako, kad greičiausiai menkai tikėtina, kad oficialusis Minskas tikrai nežinojo, ką šalyje veikia vagneriai.

„Jeigu Baltarusija iš tikrųjų naudojama kaip tranzito koridorius, tuomet esu tikras, kad tai nebuvo pirmasis kartas, kai susiklosto tokia situacija“, – teigia V. Karbalievičius ir priduria, kad visgi įmanoma, kad Minskas nežinojo visų šių samdinių buvimo šalyje detalių.

„Galbūt Maskva nusprendė, jog, jeigu yra toks susitarimas, galbūt nebūtina informuoti apie kiekvieną atvykstančią grupę, pateikti jų pavardžių. Taip irgi gali būti“, – teigia jis.

V. Karbalievičius kategoriškai atmeta spekuliacijas, kad A. Lukašenka šiuo incidentu gali pasinaudoti kaip pretekstu paskelbti nepaprastąją padėtį ar nukelti rugpjūčio 9 dieną planuojamus rinkimus.

„Nėra jokios būtinybės tęsti šį sudėtingą politizuotą procesą, atidedant rinkimus pusmečiui ar metams. Tai reikštų, kad tuos metus ar pusę šalis gyventų didžiulėje niekam nenaudingoje įtampoje, tad tikrai nemanau, kad to ir siekia A. Lukašenka“, – samprotauja ekspertas.

„Jis norėtų, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi. Norėtų, kad kuo greičiau praeitų rugpjūčio 9 ir 10 dienos, kad greitai ir neskausmingai susirinktų savo 80 proc. balsų ir viskas būtų baigta. O su visais protestuotojais susidoros savo saugumo struktūrų pagalba“, – konstatuoja V. Karbalievičius.

Kaip rašo leidinys „The Daily Beast“, sulaikydamas „Vagner“ kovotojų, Baltarusijos prezidentas Rusijoje neabejotinai įgys nemažai priešų.

Pats sulaikymo faktas ir filmuotos medžiagos viešinimas, kurio ėmėsi Baltarusijos nacionalinis transliuotojas, kaip reikiant glumina, nes Baltarusija ir Rusija ne vieną dešimtmetį sąjunginės valstybės formate viena kitą vadino artimiausiomis sąjungininkėmis.

Kai kurie sulaikyti vyrai nufilmuoti vilkintys vien apatinius, rankos užlaužtos už nugaros. Kūną puošia tatuiruotės. Ant vieno uniformos antsiuvo parašyta „Mūsų verslas – mirtis, ir šis verslas mums puikiai sekasi“. Baltarusijos valstybinė žiniasklaida rašė, kad planuose pakenkti šią savaitę vyksiantiems Baltarusijos prezidento rinkimams galėjo dalyvauti per 200 tokių kovotojų.

Baltarusijos žiniasklaidai paviešinus visų 33 sulaikytų karių pavardes, net 17 iš jų sutapo su Ukrainos valdžios parengtu „karo nusikaltėlių“, kariavusių Rusijos remiamų separatistų gretose, sąrašu. Baltarusijos savaitraštis „Naša Niva“ skelbia, kad vienas iš samdinių – Andrejus Bakunovičius – vadovauja „Vagner“ snaiperių būriui.

Baltarusijos televizijos kanalas „Belarus-1“ cituoja vieną šaltinį iš šalies žvalgybos agentūros, vis dar vadinamos KGB, kuris teigia, jog keli iš sulaikytų asmenų buvo Rusijos Federacijos piliečiai bandė išvengti bausmės pateikę dokumentų, patvirtinančių, jog tarnavo įvairiose Rusijos karinių pajėgų struktūrose.

Ukrainoje kovojęs garsus Rusijos nacionalistas ir rašytojas Zacharas Prilepinas taip pat patvirtino atpažinęs kelis sulaikytus karius. „Šimtai tokių žmonių dirba privačiose karinėse pajėgose, dalyvauja įvairiuose konfliktuose“, – nacionalistų portalui „Rusijos pavasaris“ teigia jis. Anot jo, kariai Baltarusija pasinaudojo kaip tranzito šalimi užsienio misijoms. „Labai keista ir net nejauku stebėti, kaip dėl šios istorijos sąjunginėje valstybėje kyla tokia politinė isterija“, – stebisi jis.

Vėliau tą patį trečiadienį Rusijos federalinė saugumo tarnyba (KGB palikuonė) ėmė ir apkaltino Z. Prilepiną nelaikant liežuvio už dantų. „Labai stebiuosi, kad atsidaro idiotų, patvirtinusių, kad tie sulaikyti vyrai yra privačių karinių pajėgų kariai“, – žurnalistams nepasitenkinimą liejo federalinės saugumo tarnybos generolas majoras Aleksandras Michailovas.

Privačios pajėgos, geriausiai žinomos „Vagner“ pavadinimu, siejamos su, kaip jau buvo minėta, net kelias maitinimo paslaugas teikiančias bendroves valdančiu J. Prigožinu. „Kai tik V. Putinui prireikia užsienyje išspręsti kokį nors klausimą, jo asmenis šefas ir artimas sąjungininkas Prigožinas ten pasiunčia savo karių. Prigožino korporacijos maitina Kremlių ir kariauja jo karus“, – patvirtino politikos ekspertas Sergejus Parchomenka.

Ilgamečiai situacijos Baltarusijoje stebėtojai, puikiai susipažinę su jau tris dešimtmečius trunkančiu A. Lukašenkos valdymu, mano, kad šis sulaikymas – labai gerai surežisuotas paties Baltarusijos prezidento spektaklis, kuriuo siekiama pelnyti prieš Rusiją neigiamai nusiteikusių piliečių balsus prieš rugpjūčio 9-osios rinkimus. Beveik 30 metų A. Lukašenka džiaugėsi iki 80 proc. šalies gyventojų parama, tačiau pastaruoju metu jo populiarumas menksta, kaip ir lojalumas Kremliui, o tai ypač nepatinka Maskvai.

Baltarusijos prezidentas, dar žinomas kaip paskutinis Europos diktatorius, nevengiantis pašiepti ir menkinti moteris kaip silpnesnę lytį (be to, neseniai, kaip pats tvirtina, persirgęs ir naujuoju koronavirusu), rinkimuose turės įrodyti savo pranašumą net prieš tris liberalių pažiūrų provakarietiškas kandidates.

Jau ne vieną savaitę šalyje protestuoja tūkstančiai pokyčių išsiilgusių baltarusių, reikalaujančių padėti tašką A. Lukašenkos savivalės istorijoje. Jeigu tikėtume kai kuriomis visuomenės apklausomis, šiuo metu penktą kadenciją baigiančio Baltarusijos prezidento reitingas tesiekia 24 proc.

Galbūt A. Lukašenka ir praranda Kremliaus malonę, tačiau V. Putino akyse nėra nė menkiausios abejonės, kad jis – Rusijai palankiausias kandidatas, ir provakarietiška liberalių pažiūrų prezidentė jai labai nepatiktų.

Ilgametis A. Lukašenkos priešininkas ir buvęs kandidatas prezidento rinkimuose Andrejus Sannikovas įsitikinęs, kad A. Lukašenka ir V. Putinas abu iš anksto žinojo apie planus šalyje sulaikyti „Vagner“ samdinių.

„V. Putinas A. Lukašenkai suteikęs leidimą žudyti, jeigu tik jam padės išsilaikyti valdžioje, talkina jam ir su „Vagner“ skandalu, padeda sudaryti įspūdį, kad grėsmė pernelyg didelė, kad būtų galima tęsti rinkimų kovą. Putinas daro klaidą, o A. Lukašenka – tikras beprotis“, – „The Daily Mail“ sakė A. Sannikovas.

Per susitikimą su Baltarusijos KGB vadovu A.Lukašenka Rusijos karių sulaikymą pakomentavo štai kaip: „Žiūriu į rusų reakciją. Jie jau išsisukinėja, teigdami, kad patys juos čia atvežė. Žinoma, jie visomis išgalėmis stengiasi pateisinti savo niekšiškus ketinimus“.

Kad ir koks buvo planas – atvežti tų karių į Baltarusiją ar ne – A. Lukašenka be jokios abejonės bando iš galimo Rusijos kišimosi į šalies vidaus reikalus išpešti naudos. Jis galbūt atidėtų ar netgi atšauktų rinkimus. „Tiek jūs, tiek aš turėtume pirmiausia nerimauti dėl bandymų destabilizuoti situaciją mūsų šalyje. Rinkimai – antraeilis dalykas“, – apie sulaikymą sakė A. Lukašenka.