Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai, siekdami išstumti husių sukilėlius, kurie, teigiama, turį ryšių su Iranu, pritraukia įvairias vietos grupuotes, įskaitant radikaliuosius islamistus, turinčių sąsajų su „Al-Qaeda“.
Saudo Arabija sulaukė Jungtinių Valstijų paramos kare su husiais, bet dabar, po žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo, yra raginama pradėti taikos derybas. Netgi, jei šiame fronte būtų pasiekta pažanga, raizgi ekstremistinių grupuočių pynė gali reikšti, kad karo veiksmų pabaiga dar toli.
Taizo miestas – puikus pavyzdys, iliustruojantis egzistuojančią painiavą. Saudo Arabijos blokas 2016 metais pralaužė husių apgultį trečiame didžiausiame Jemeno mieste, padedamas vietos salafitų, priklausančių senus metodus atgaivinusiai islamo mokyklai, kuri remia tokias ekstremistines religines grupuotes kaip „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“ (IS).
Drauge su kitomis koalicijos remiamomis jėgomis, apginkluoti, jie pralaužė koridorių pietvakarinėje miesto dalyje. Tai neužtikrino stabilumo. Atvirkščiai, dalis Taizo miesto perėjo „Al Qaeda“ kontrolėn Arabijos pusiasalyje (AQAP) ir išliko jos kontroliuojama iki šių metų, be to, ši teritorija tebėra konkuruojančių karinių grupuočių kovos lauku, kaip teigia vietos gyventojai.
Stiprėjančios ekstremistinių salafitų pajėgos ir plintantis ginkluotų grupuočių tinklas „kursto situaciją, kai kyla didelio pasaulinio konflikto pavojus, – sakė Europos Užsienio ryšių tarybos kviestinis mokslinis bendradarbis Adamas Baronas. – Net jeigu husiai išnyktų iš bendro paveikslo, būtų gan sudėtinga pažaboti iškilusią naują grėsmę“.
Greitų pergalių čia nėra
Kai Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas Bin Salmanas įsitraukė į pilietinį Jemeno karą 2015 m. kovą, jo patarėjai tikėjosi greitų pergalių – kone per kelias savaites paskelbti, kad husių grėsmė neutralizuota. Praėjus beveik ketveriems metams, aukų skaičius siekia dešimtis tūkstančių, milijonai gyventojų kenčia nuo bado ir ligų.
Fronto linijoje, vakariniame Chodeidos uoste, kur į Jemeną atgabenama apie 70 proc. humanitarinės pagalbos, abi pusės praėjusią savaitę sustabdė mūšius ir pasiuntė ženklus, esą jos pasirengusios lapkritį dalyvauti taikos derybose Švedijoje. Tačiau Saudo Arabijos užnugaryje AQAP kartais pavyksta sustiprinti savo įtaką tolimose rytinėse provincijose, nors kovotojai su JAE pagalba išstumti tik iš tokių miestų kaip Mukala.
Islamistinės grupuotės taip pat suvaidino svarbų vaidmenį užgrobiant kitas pietines provincijas ir Adeną, kur šalies valdžia, vadovaujama Saudo Arabijos sąjungininko prezidento Abd Rabhuh Hadi Mansuro, dabar jaučia didelį spaudimą iš separatistų, artimai susijusių su JAE. Ši painiava trukdo Jemeno prezidentui pasinaudoti savo autoritetu netgi tose teritorijose, kurios yra nutolusios nuo husių centrinių židinių.
Mūšių užgrūdinti
Tokie kovotojai kaip salafitas Adelis Abdu Faris, žinomas kaip Abu al-Abassas, įkūnija užburtą ratą. Al-Abassas savo maištininkų būrius subūrė, palaikomas Saudo Arabijos ir JAE. Jo vadovaujami ginkluoti teroristai, kai kurie apsirengę kaip afganistaniečiai, savo transporto priemonėmis su Jemeno bei Emyratų vėliavomis padėjo nustumti husius atgal į Taizo teritorijas. Jungtinių Valstijų – ir galiausiai Saudo Arabijos bei Emyratų – jis buvo pripažintas teroristu.
Abu al-Abassas daug metų praleido kovos lauke. Pavieniame konflikte su husiais, trukusiame nuo 2004 iki 2010 metų, jis kovojo vyriausybės pusėje, tuo pačiu metu mokydamasis salafitų mokykloje šiauriniame Damajo miestelyje. Po trejų metų Abu Aal-Abassaas, kitados garsėjęs savo gera fizine forma bei simpatijomis Argentinos nacionalinei futbolo komandai, buvo išvarytas kartu su šimtais kitų salafitų, kai husiai užpuolė miestelį. Sportui pasitraukus iš jo gyvenimo, ėmė dominuoti religija.
Kitas tos pačios salafitų mokyklos abiturientas Hanis Bin Buraikas padėjo užimti Adeną; jį dažnai galima buvo išvysti nuotraukose drauge su JAE de facto vadovu šeichu Mohammedu bin Ayedu al Nahyanu. Bin Buraikas ėjo valstybės ministro pareigas, prieš prisijungdamas prie pietinių separatistų.
Buvę Damajo mokyklos moksleiviai priklauso tam tikram aukščiausiajam „Al-Amaliqa“ brigados rangui; tarp brigados narių ura ir „Al Qaeda“ grupuotės atstovų. Minėtos brigados kovėsi priešakinėse pozicijose per mūšį dėl Chodeidos. Jiems vadovauja 35-erių metų Abdulrehmanas al-Mahramis.
„Al-Qaeda“ prieš dešimt metų sukūrė bazę Jemene, Saudo Arabijoje gimusio Osamos bin Ladeno protėvių gimtinėje, pritraukusi kovotojų iš viso pasaulio. Iki karo AQAP pozicijas susilpnino JAV dronų antskrydžiai ir susitarimai su velioniu prezidentu Ali Abdullah Salehu.
„JAE ir Saudo Arabija žaidžia labai rizikingą žaidimą juos ginkluodama“,– teigia Farea al-Muslimis, Londone įsikūrusios ekspertų grupės „Chatham House“ mokslinis bendradarbis . – Salafitų militarizavimas yra dviguba grėsmė. Jie– nauji afganų arabai“.
