aA
Pchenjanas pirmadienį mini Korėjos karo pradžios 68-ąsias metines, tačiau į akį krito tai, kad po Singapūro viršūnių susitikimo Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida neskelbė įprastų tiradų prieš Jungtines Valstijas.
© AP / Scanpix

Konfliktas prasidėjo 1950 metų birželio 25-ąją, Pchenjanui pradėjus didžiulį įsiveržimą ir po trijų dienų užėmus Seulą.

Šiaurės Korėja dešimtmečius tvirtino, kad Korėjos karą išprovokavo Jungtinės Valstijos, esą siekiančios užvaldyti pasaulį. Pchenjanas taip pat nuolat kaltindavo Vašingtoną Korėjos pusiasalio padalijimu, dėl kurio paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis susitarė JAV ir Rusija.

Griežtai kontroliuojama Šiaurės Korėjos oficialioji žiniasklaida birželio 25-ąją paprastai negaili kandžios kritikos Amerikai, tačiau 2018-ieji buvo išimtis.

„Kasmet šią dieną mūsų kariuomenė ir liaudis irkluoja prisiminimų valtį, kupiną tikėjimo ir pasiryžimo ginti valstybę“, – rašoma valstybinio laikraščio „Rodong Sinmun“ straipsnyje.

„Pasaulį net labiau nustebino... mūsų liaudies solidarus siekis sunaikinti priešą“, – priduriama jame, tačiau šįkart leidinyje priešas niekur nebuvo konkrečiai įvardytas.

Visiškai kitokia padėtis buvo pernai, kai visuose šešiuose laikraščio puslapiuose buvo itin daug vaizdingos kritikos „JAV imperialistams“ ir amerikiečiams metamų kaltinimų „holokaustu, per kurį jie žiauriausiais ir barbariškiausiais būdais išžudė nesuskaičiuojamą daugybę korėjiečių“.

Šįkart karo pradžios metinių sukaktis minima nepraėjus nei dviems savaitėms po to, kai Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas paspaudė vienas kitam ranką per istorinį ir beprecedentį susitikimą Singapūre.

Pikčiausia antiamerikietiška propaganda dingo iš Pchenjano gatvių, o raketų paleidimą ir kariuomenės dalinius vaizdavę plakatai, dar visai neseniai kabėję netoli miesto traukinių stoties, buvo pakeisti pramonės ir žemės ūkio veiklos atvaizdais.

Pasak analitikų, tai, kad šiemet karo pradžios sukaktį nušviečiančioje Šiaurės Korėjos žiniasklaidoje neminimos JAV, gali būti ženklas, jog Pchenjano režimas stengiasi palaikyti dabartinį diplomatinį impulsą.

„Tai neįtikėtina. Šią neįprastą dieną (JAV) niekur neminimos“, – sakė Seulo nacionalinio universiteto ekspertas Šiaurės Korėjos klausimais Peteris Wardas.

„Šiaurės Korėjos nusiteikimas prieš Ameriką gal ir yra liaudyje suleidęs šaknis (puoselėtas dešimtmečius vykdomos politinės propagandos), bet tai, ką matome, yra tai, ko iš mūsų nori valstybė“, – pridūrė jis.

Per savo istorines derybas Singapūre D. Trumpas ir Kim Jong Unas pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo Pchenjanas įsipareigojo „siekti visiškos Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“.

Tačiau, kritikų nuomone, abiejų nenuspėjamų lyderių susitikimas buvo paviršutiniškas, o pasirašytame dokumente pernelyg trumpai apžvelgiama svarbiausia santykių su Pchenjanu problema – jo branduolinių ginklų programa.

Abi Korėjos tariasi dėl Pchenjano artilerijos perkėlimo nuo neramios sienos

Šiaurės ir Pietų Korėjos tariasi dėl Pchenjano didelio nuotolio artilerijos sistemų galimo perkėlimo toliau nuo abiejų šalių budriai saugomos sienos, pirmadienį pareiškė Pietų Korėjos premjeras.

Abi šalys pastaruoju metu dėjo aktyvias diplomatines pastangas įtampai Korėjos pusiasalyje sumažinti.

Manoma, kad Šiaurės Korėja yra dislokavusi palei sieną apie 1 000 artilerijos sistemų, keliančių didelę grėsmę Seului ir aplink sostinę esančioms teritorijoms.

Minint 1950–1953 metais vykusio Korėjos karo pradžios 68-ąsias metines Pietų Korėjos premjeras Li Nak-yonas savo kalboje nurodė, kad šiuo metu „svarstomas (Šiaurės Korėjos) didelio nuotolio artilerijos sistemų perkėlimas“ toliau nuo sienos ir paaiškino, kokių geros valios žingsnių pastaraisiais mėnesiais ėmėsi abi šalys.

Atrodo, kad šie Li Nak-yono komentarai yra pirmas oficialus Seulo patvirtinimas, kad per šį mėnesį vykusias kariškių derybas Pietų Korėja pareikalavo, jog Pchenjanas perkeltų arti sienos dislokuotą artileriją, kaip neseniai pranešė pietų korėjiečių žiniasklaida. Tokius pranešimus neigusi Gynybos ministerija Seule kol kas negalėjo pakomentuoti ministro pirmininko kalbos.

2016-aisiais paviešintoje šios ministerijos ataskaitoje Šiaurės Korėjos didelio nuotolio artilerija kartu su branduolinio ginklo ir raketų vystymo programa apibūdinamos kaip didžiausios grėsmės Pietų Korėjai. Seulas, 10 mln. gyventojų turinti sostinė, yra tik už 40–50 km nuo sienos.

Pietų Korėjos žiniasklaida spėliojo, kad per birželio 14-ąją vykusias derybas Šiaurės Korėja veikiausiai reikalavo, kad Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos taip pat atitrauktų savo artilerijos sistemas.

Pietų Korėjoje dislokuota apie 28,5 tūkst. amerikiečių karių.

Abiejų Korėjų kariuomenių pareigūnai taip pat susitiko pirmadienį ir šiuo metu tariasi, kaip galima būtų visiškai atkurti karinę „karštąją liniją“ tarp valstybių, informavo Pietų Korėjos gynybos ministerija. Apie šio dialogo rezultatus turėtų būti pranešta vėliau pirmadienį.

Sekmadienį Seulas pareiškė „neribotam laikui pristabdęs“ dvejas nedidelio masto karines pratybas su Vašingtonu. Šie mokymai, kuriuose dalyvautų abiejų sąjungininkių jūrų pėstininkai, turėjo vykti nuo liepos iki rugsėjo mėnesio, sakoma Pietų Korėjos gynybos ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad Seulas pasiruošęs imtis nepatikslintų papildomų veiksmų, jei Pchenjanas nuolat dalyvaus „vaisingose“ derybose.

Praėjusią savaitę Pietų Korėja ir JAV paskelbė įšaldančios jųdviejų platesnes kasmetines karines pratybas „Ulchi Freedom Guardian“, mėgindamos padidinti derybų su Pchenjanu dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos sėkmės tikimybę.

Kai kurie ekspertai perspėja, kad mokymų nutraukimas gali susilpninti sąjungininkių bendrą gynybos poziciją Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Finaliniai TS-LKD kandidatų debatai. Šimonytė ir Ušackas deklaravo, dėl ko niekada nesutartų su valdančiaisiais (483)

Pirmadienį Kaune vyko finaliniai Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Seime svarstomas naujas mokestis: nori apmokestinti spausdintuvus (497)

Seime liko paskutiniai žingsniai dėl naujo mokesčio priėmimo, kuris, veikiausia, išaugintų...

Imperijos griūtis: Ukrainos bažnyčia skaldo Putino kuriamą slavų pasaulį (175)

Ką reiškia Ukrainos stačiatikių bažnyčios galimas susivienijimas ir atsiskyrimas nuo Maskvos? Ar...

Į Lietuvą atkeliauja bjaurus atmosferos frontas: smarkus vėjas atneš ir pirmąsias snaiges (14)

Spalio 22 dieną daugelyje Lietuvos rajonų termometrai rodys 6–11 °C. Visoje šalyje lankysis...

Nustelbė viską, ką teisėjas yra regėjęs: gauja nuteista už sistemingą pažeidžiamų merginų prievartavimą kai kurioms tebuvo 11 metų (36)

Gauja nubausta už „niekšiškus ir siaubingus“ nusikaltimus, o vadeiva įkalintas iki gyvos...

Neįtikėtini pokyčiai: pusės savo svorio atsikratė pakeitusi vieną įprotį (20)

„Atsimenu atvejį, kai su vaikais atvykome į atrakcionų parką ir jie norėjo, kad kartu...

Atimtų vaikų mama: neįsivaizduoju, kaip reikės atitaisyti vaikams padarytą žalą (1163)

„Aš jau kalbu ramiai – visos ašaros praverktos“, - sako kaunietė Eglė. Rugsėjo pabaigoje...

„Dzūkiją“ gyręs Šaras pokštavo dėl prametančio Jankūno: man irgi sakydavo – nuo vasario, Šarai (1)

Tik po gyvybiškai svarbių Thomo Walkupo ir Leo Westermanno tritaškių Šarūnas Jasikevičius...

Europos žaizda, kurioje šlovinamas komunizmas: viskas atrodo taip, kaip pas mus buvo „prie ruso“ (429)

Pirmojoje pasakojimo dalyje rašiau apie Moldovos teritorijoje esančią Padniestrę – regioną,...

Pavasarį gimsiantis Meghan Markle mažylis sumaišys kortas eilėje į sostą, bet princu ar princese netaps (6)

Prieš penkis mėnesius Meghan Markle, Sasekso kunigaikštienė, Vindzoro pilyje ištekėjo už princo...