aA
Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka šią savaitę pareiškė, kad Maskvos aneksuotas Krymas teisiškai yra Rusijos dalis, ir pridūrė planuojantis drauge su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apsilankyti šiame pusiasalyje. Pastarojo atstovas Dmitrijus Peskovas vėliau patvirtino, kad vizitas į Krymą iš tiesų planuojamas.
Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
© Reuters / Scanpix

Nors A. Lukašenka ir kliaujasi pigia energija ir paskolomis iš Rusijos, iki pat praeito antradienį Baltarusijos prezidentas nebuvo pripažinęs aneksuoto Ukrainos Krymo Rusijos teritorija.

Per antradienį duotą interviu jis pareiškė Krymą laikantis Rusijos dalimi – tiek de facto, tiek de jure.

„Jeigu Baltarusijos prezidentas ten nuvyks kartu su Rusijos prezidentu, ar begali būti geresnis pripažinimas?“ – klausė jis.

Maža to, interviu „RIA Novosti“ A. Lukašenka taip pat sakė, kad paprašys Rusijos dislokuoti Baltarusijoje branduolinių ginklų, jei NATO dislokuos branduolinių ginklų Rytų Europoje.

„Mes Baltarusijoje tam pasirengę“, – sakė jis ir pridūrė, kad visa būtina infrastruktūra po Sovietų Sąjungos subyrėjimo išliko.

„Tebėra visos raketų šachtos“, – sakė jis.

Interviu Latvijos leidiniui „Sargs.lv“ Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad A. Lukašenka, pranešęs apie savo ketinimą apsilankyti Kryme, „sudegino tiltus“ santykiuose su Kijevu.

„Tai nedidelė, bet labai svarbi kur kas didesnio paveikslo detalė. Ką galima šitaip pasiekti? Šiuo pareiškimu A. Lukašenka iš esmės sudegino visus tiltus santykiuose su Ukraina, padarė Baltarusiją Ukrainai priešiška šalimi“, – sakė ministras.

Ukrainos ir Vakarų pareigūnai pastaruoju metu nerimauja, kad Kremlius rengiasi pulti Ukrainą, rašo AP. A. Lukašenka perspėjo, kad, Ukrainai ėmusis veiksmų prieš Maskvos palaikomus Rytų Ukrainos separatistus, Minskas stos Rusijos pusėn.

Politikos ekspertai svarsto, kodėl būtent dabar A. Lukašenka nusprendė padaryti pareiškimą apie Krymą, ir kas iš tikrųjų slepiasi po jo žodžiais.

Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
© Reuters / Scanpix

„Šuniškas lojalumas“

Rusijos politikos analitikas Stanislavas Belkovskis sako, kad A. Lukašenka dabar turi demonstruoti šunišką lojalumą Kremliaus šeimininkui, tačiau to negana. A. Lukašenka Rusijos vadovo pasitikėjimo vis tiek neturi.

Baltarusijos politikos analitikas Valerijus Karbalevičius taip pat sako: A. Lukašenkos pareiškimas – noras atidirbti už Maskvos paramą.

„Lukašenka šiuo metu aktyviai moka V. Putinui už paramą, kurią Kremlius jam pasiūlė, kai po rinkimų buvo atsidūręs prie politinės prapulties slenksčio. Lukašenka tapęs Kremliaus įrankiu, ir mainais už paramą tikisi daugiau Rusijos subsidijų“, – dabartinę situaciją aiškina politologas.

Ekspertas pabrėžia, kad, Vakarams grasinant vis naujomis sankcijomis Baltarusijos ekonomikai, A. Lukašenka „pasirengęs pasiųsti branduolinių ginklų, sukurti migrantų krizę ir įsivelti į konfrontaciją su Ukraina“.

Tuo metu kitas Baltarusijos politologas Dmitrijus Bolkunecas, kuris šių metų balandį išvyko iš Rusijos, kur jam iškelta baudžiamoji byla dėl tariamo A. Lukašenkos įžeidimo, „Telegram“ kanalui „Radiotočka NSN“ sakė manantis, kad A. Lukašenka specialiai pasisako apie karą Donbase, branduolinį ginklą ir Krymo statusą.

„Manau, kad taip Lukašenka tiesiog bando pakelti savo kainą, patikti Kremliui. Galimas dalykas, remiantis jo skaičiavimais, po šių skambių pareiškimų, kuriuos jis paskutiniu metu metodiškai išmeta į eterį, jam eilinį kartą pavyks užsidirbti kelis milijardus dolerių. Tik kol kas Maskva neskuba Lukašenkos pradžiuginti kokiais nors pinigais“, – pažymėjo jis.

Politologas pridūrė, kad tikimybė, jog A. Lukašenka apsilankys Kryme, vis dėl to egzistuoja.

Anot eksperto, tai gali nutikti jau gruodį.

„Lukašenkai skubiai reikalingi pinigai, ir dėl to jis netgi bus pasirengęs sušokti Kryme“, – mano D. Bolkunecas. Eksperto teigimu, Baltarusijos ir Ukrainos santykiai po A. Lukašenkos apsilankymo pusiasalyje visgi greičiausiai nepasikeis.

„Labai abejoju, kad Kijevas pasirengęs nutraukti kažkokios ekonominius santykius su Baltarusija. Abejoju, kad Ukraina sąmoningai atsisakytų baltarusiškų naftos produktų. Priešingu atveju lauktų labai skaudūs padariniai šalies ekonomikai. Prieš kelias dienas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė neketinantis atsisakyti baltarusiškos elektros. Baltarusijos bendrovė „Belaruskalij“ taip pat ketina tęsti bendradarbiavimą su Ukraina.

Tie Ukrainos grasinimai ir grūmojimai neturės jokios įtakos. Viskas labai paprasta: politika yra viena, o štai Zelenskio verslas su Lukašenka sekasi puikiai“, – aiškino ekspertas.

Politologas pridūrė, kad, kalbant apie Krymo pripažinimą, Baltarusijos lyderis šiuo atveju siunčia žinią ir Europai.

„Lukašenka Vakarams siunčia konkrečių signalų: „Geriau jau jūs su manimi draugiškai, o tai Krymą pripažinsiu Rusijos dalimi“. Visgi tai savo forma nėra oficialus pripažinimas. Kitaip tariant, juk nepasirašyti kokie nors dokumentai, kur patvirtinama, kad, štai, aš pripažįstu Kremlių. Teoriškai Lukašenka apie tai skelbė jau kelis kartus. Oficialiu pripažinimu galėtų būti jo kelionė į Krymą, nors Baltarusija ir taip su pusiasaliu sėkmingai vysto prekybinius ryšius. Ten taip pat yra Baltarusijos prezidento reikalų valdybos poilsio namai – oficiali valstybinė įstaiga. Teoriškai dar viena oficialaus pripažinimo forma galėtų būti skrydžių bendrovės „Belavia“ skrydžiai į Krymą“, – pridūrė jis.

„Lukašenka pats sudaro sąlygas vis naujoms ir naujoms sankcijoms. Rusijai nenaudinga suverenitetą praradusi Baltarusija. Ji priklauso Jungtinių Tautų organizacijai, tad neprotinga būtų prarasti papildomą balsą pasaulio politikos arenoje. Nors Lukašenka ir daro viską, kas jo galioje, kad Baltarusija prarastų savo valstybingumą“, – konstatuoja D. Bolkunecas.

Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
© AFP / Scanpix

„Blogiau būti jau negali“

Rusijos politologas Abbasas Galliamovas mano, kad A. Lukašenkos pareiškimas dėl Krymo pripažinimo Rusijos Federacijos dalimi buvo padarytas ne savo noru, o todėl, kad nebuvo kitos išeities. Tokią nuomonę jis išsakė per interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“.

„Lukašenka jau seniai neturi reputacijos, tad blogiau būti jau negali. Jau seniai jis valdžioje laikosi ne dėl reputacijos, laikosi tik dėl prievartos. Todėl šia prasme jis nebeturi, ko prarasti. Akivaizdu, kad jo situacija nepavydėtina. Rusija jį užspeitė į kampą, ir kito pasirinkimo jis neturėjo“, – mano politologas.

Anot A. Galliamovo, šis pareiškimas dar vienas įrodymas, kad išsilaikyti A. Lukašenkai darosi vis sunkiau.

„Iš visko sprendžiant, nepaklusnumas jau pasireiškia ir jėgos struktūrose: pokyčių nori ne tik pilietinė visuomenė, bet ir pareigūnai, todėl jis nebegali sau leisti juokauti su Rusija, su Putinu. Jam teks atsisakyti veiksmų laisvės, kokia mėgavosi anksčiau ir kurią labai brangino, tai buvo sėdėjimas ant dviejų kėdžių vienu metu Rusijos naudai, Putino naudai“, – mano politologas.

Taip pat A. Galliamovas mano, kad nėra nė menkiausių abejonių, jog priimti tokį sprendimą paskatino ne kas kita, o „Rusijos spaudimas“.

„Putinui Krymo pripažinimo klausimas yra principinis, nes Krymas tai pati sudėtingiausia jo palikimo dalis, pats svarbiausias dalykas, ką jis neveikė per tuos dvidešimt metų valdžioje“, – konstatuoja ekspertas.

Panašiai galvoja ir Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumui priklausantis Pavelas Latuška. Pasak jo, jeigu A. Lukašenka būtų anksčiau nusprendęs pripažinti Krymą Rusijos dalimi, būtų gavęs daugiau, o dabar situacija tam nėra pati palankiausia.

Anot jo, A. Lukašenka dabar taip elgiasi tam, kad Rusija ir toliau bent kažkaip remtų jo kaip prezidento valdymą: „Dabar jis gauna minimalią kainą“.

„Rusijai Lukašenka taip pat žalingas, tad tai toks taktinis Rusijos žaidimas: jis reikalingas tik tol, kol kontroliuoja Baltarusiją, nors į gatves jau išėjo kone visi baltarusiai. Ir antras dalykas – kol kas jis nusileidžia. Todėl ir derybos minimalios“, – tokią mintį P. Latuška išsakė „Naštojaščeje vremia“ eteryje.

Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
Aliaksandras Lukašenka, Vladimiras Putinas
© Itar-Tass / Scanpix

Reikia reaguoti

Diplomatas, Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Valstijose 2016-2019 metais Valerijus Čalijus „Nastojaščeje vremia“ eteryje sakė, kad reakcija po A. Lukašenkos žodžių apie Krymą turi būti, tačiau reikia sulaukti oficialaus patvirtinimo.

„Ukrainos situacija dabar sudėtinga, žinoma, Baltarusijos dar sudėtingesnė. Dabar jie dėl Rusijos aneksijos praranda šalį. Ir Lukašenka, deja, prie to prisideda – jų situacija labai sudėtinga. Bet ir pas mus ne ką lengviau: turime tos hibridinės operacijos šiaurėje grėsmę, ten, kur dabartinė Baltarusijos valdžia negali kontroliuoti situacijos, nes į šalį nuolat atvyksta Rusijos kariai. Todėl mūsų padėtis labai sudėtinga ne tik dėl kažkokių tarptautinių ar žmogaus teisių klausimų, ne vien dėl politinių sprendimų, o būtent saugumo srityje.

Kalbant apie reakcijas, dabar neatstovauju oficialiai pozicijai, bet man atrodo, kad būtų teisinga reaguoti pagal Ukrainos ir Baltarusijos draugystės, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, galiojantį jau 23 metus. Tame susitarime yra trečias straipsnis, kuriame juodu ant balto nurodoma: jeigu viena iš šalių imasi veiksmų, nukreiptų prieš kitos šalies suverenitetą, vyksta konsultacijos. Bet tam visgi turime gauti kažkokią oficialią poziciją Krymo klausimu. Perskaičiau jūsų citatą, pasiklausiau netgi savavališkai prezidento pareigas einančio Lukašenkos. Jo toks keistas minčių srautas: jis Krymą vadino savo Krymu“, – stebėjosi V. Čalijus.

Jis sakė, kad kol kas sunkus prognozuoti, kuo visa tai baigsis.

„Skrydžiai, lėktuvai – jau kitas klausimas. Sudėtingesnė istorija, nes sankcijos jau veikia, jau priimta tarptautinių teisinių sprendimų. Visgi reikia suprasti, kokia ta pozicija, į ką tiksliai pretenduoja tas netikras Baltarusijos prezidentas. Tai labai juridinis reikalas. Čia jau nepavyks išsiversti be kokios nors oficialios pozicijos, todėl mes nesuprantame, kaip iš tikrųjų elgtis su A. Lukašenka, ką jis šiuo metu kontroliuoja ir kuo visa tai baigsis.

Man atrodo, kad jis praranda, kiekvieną savaitę tą matau, kaip jis praranda įtaką pačioje Baltarusijoje, todėl jam dar pavojingesnis scenarijus – Rusijos ekspansija. Didelio masto ir tempo, o jam ten vietos nėra. Manau, kad jis tai labai gerai supranta“, – kalbėjo diplomatas.

„Labai gaila, kad prarado galimybę išlikti realiu Baltarusijos politiku, nes dabar faktiškai veikia nebe savarankiškai. Mes tą suprantame, todėl mūsų veiksmų spektras didelis, tik nenorėtume, kad nukentėtų Baltarusijos žmonės.

Tad nemanau, kad reikia drastiškų veiksmų, kurie padėtų V. Putinui su ekspansija Baltarusijoje, sudarytų sąlygas Baltarusijos aneksijai, paverstų Baltarusiją trečiąja respublika. Turime tokių rytuose – pseudovalstybės „Donecko liaudies respublika“ ir „Luhansko liaudies respublika“, o dabar bus ir „Baltarusijos liaudies respublika“? Nenorėtume. Matome, kaip ten elgiamasi su žmonėmis, labai nenorėtume, kad Baltarusija virstų, net nežinau, kaip tai pavadinti – Rusijos anklavu.

Žinoma, mes rimtai vertiname pozicijos pasikeitimą. Manau, kad ta pozicija pasikeitė, nes kai apie tai kalbėta anksčiau, A. Lukašenka taip niekada nebuvo sakęs“, – sakė V. Čalijus.

Delfi primena, kad Rusija Krymą aneksavo 2014 metų kovą, po referendumo, kurį Kijevas ir Vakarai vadina neteisėtu. Jis buvo surengtas po sukilimo Kijeve, kai buvo nušalintas prorusiškas Ukrainos lyderis.

Rusija yra artimiausia Baltarusijos sąjungininkė; abi šios šalys yra sudariusios formalią „sąjungą“ ir glaudžiai bendradarbiauja prekybos bei karinėje srityse, nors ginčijasi dėl tokių klausimų kaip energijos kainos.

Kilus sunkiai Minsko santykių su Vakarais krizei A. Lukašenka buvo priverstas dar labiau šlietis prie Rusijos.

Briuselis pasmerkė opozicijos protestų slopinimą Baltarusijoje ir atsisakė pripažinti ginčijamą A. Lukašenkos perrinkimą 2020 metais, todėl santykiai smarkiai atvėso.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(182 žmonės įvertino)
4.0110

Top naujienos

Čmilytė-Nielsen: taip jau susiklostė, kad Lietuva yra taikinys (353)

Nesutariantys dėl užsienio politikos Lietuvos politikai stokoja atsakomybės ir daro žalą...

Tokių sergamumo skaičių dar nebuvo – pandemijos rekordas jau viršytas du kartus (7)

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyta daugiau nei 10 tūkstančių naujų koronaviruso atvejų –...

Lenkijos sprendimai jau paveikė Lietuvos degalines: skaičiuoja kainų skirtumus, trumpina darbo laiką (168)

Reaguojant į kilusias energetikos kainas bei nuo vasario Lenkijoje mažinamą PVM tarifą ne tik...

Amerikiečiams – Kinijos įspėjimas dėl Ukrainos (47)

Kinijos diplomatijos vadovas ketvirtadienį per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi...

Kinija: ES skundas PPO dėl Pekino diskriminacijos Lietuvos atžvilgiu – nepagrįstas (2)

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga, pateikusi skundą Pasaulio prekybos...

Nausėda kritikuoja galimybių pasą ir ragina permąstyti pandemijos valdymo politiką (105)

Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai vertina naudą, kurią pastaruoju metu valdant pandemiją...

„Regitra“ rengia naujų automobilių numerių sąrašą: pasisekė tiems, kas nori „kažko įdomaus“ iš M raidės

Antradienį, vasario 1 d., „ Regitra “ papildys planuojamų gaminti numerio ženklų sąrašą 46...

Nausėda ragina ištaisyti Taivaniečių atstovybės pavadinimą kinų kalba (65)

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį duodamas interviu LRT radijui ragino keisti...

Užsikrėtimų kreivė toliau auga: Lietuvoje nustatyta 10630 naujų koronaviruso infekcijos atvejų, mirė 9 žmonės papildyta

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinti 10 630 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų,...

Blinkevičiūtė – apie valdžios elgesį: tai žmonių stūmimas elgetauti (15)

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) lyderiai ragina Vyriausybės narius ir...