Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis reiškė vis didesnį susirūpinimą dėl Rusijos paramos Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, įspėdamas, kad teikdama karinę paramą Damasko režimui, ji trukdo pastangoms pasiekti taiką.
Ekspertai sako, kad toks pajėgų telkimas yra tikėtina karinių veiksmų preliudija.
Aerodrome vakarinėje Latakijos provincijoje yra 28 naikintuvai ir bombonešiai, naujienų agentūrai AFP sakė vienas pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
Kitas pareigūnas, taip pat kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, patvirtino šį skaičių ir pridūrė, kad bazėje yra ir apie 20 Rusijos kovos bei transporto sraigtasparnių.
Pasak pareigūnų, Rusija pasiuntė 12-a šturmo lėktuvų Su-24, 12-a šturmo lėktuvų Su-25 ir keturis naikintuvus „Flanker“.
„Tokie lėktuvai leidžia manyti, kad rusai ketina panaudoti savo karinius pajėgumus puolamiesiems veiksmams už Latakijos ribų“, - sakė Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto ekspertas Jeffrey White'as.
JAV gynybos sekretorius Ashtonas Carteris ir jo kolega iš Rusijos Sergejus Šoigu penktadienį kalbėjosi telefonu, po pusantrų metų nutraukę karinių santykių įšaldymą dėl Maskvos intervencijos Ukrainoje.
Jis susitarė tęsti kontaktus, kurių reikia tam, kad Sirijoje koalicijos pajėgos ir Rusijos kariškiai išvengtų atsitiktinio susirėmimo pavojaus.
Jau metus Jungtinės Valstijos kartu su kitų Vakarų bei arabų valstybių koalicija rengia aviacijos smūgius prieš „Islamo valstybės“ džihadistus.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teikė gyvybiškai svarbų palaikymą B.al Assadui, kai jo šalyje įsiplieskė sukilimas prieš Damasko režimą, peraugęs į žiaurų pilietinį karą, nusinešusį apie 240 tūkst. žmonių gyvybių, ir 4 mln. gyventojų privertusį palikti savo namus.
Tačiau Maskva taip pat stengėsi vaizduoti B.al Assado armiją kaip jėgą, kovojančią su islamistų sukilėliais, tarp jų ir su „Islamo valstybe“.
Tuo tarpu Vašingtonas ir Europos valstybės laiko B.al Assadą atstumtuoju, kuriam tenka kaltė dėl chaoso Sirijoje ir IS suklestėjimo.
Kita vertus, Vakarų pastangos įveikti „Islamo valstybę“ nebuvo sėkmingos, o nuosaikiajai Sirijos opozicijai sunkiai sekasi kovoti su radikalioms džihadistų grupuotėmis.
DELFI primena, kad praėjusią savaitę pasirodė informacija, jog Rusija į Siriją siunčia karinius dalinius. Tai parodo, kad Maskva šioje srityje gali turėti didelių planų, sako saugumo ekspertai.
Praėjusį pirmadienį skelbta, kad Rusija pasiuntė artilerijos sistemų ir septynis tankus į vieną Sirijos oro pajėgų bazę, toliau stiprindama savo pajėgas toje karo krečiamoje šalyje.
Faktas, kad Rusija telkia savo karinę įrangą Sirijoje, kelia susirūpinimą Vakarams, nerimaujančioms dėl padarinių, kurių gali sukelti Maskvos karinė pagalba jos senam sąjungininkui – prezidentui Basharui al Assadui.
Baiminasi dar nuožmesnės kovos
Prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado valdžią kovojantys sukilėliai teigia, kad Rusijos teikiama parama B. al Assadui išprovokuos nuožmesnę kovą, paskatinsiančią sukilėlius remiančias Arabų šalis suteikti jiems daugiau karinės pagalbos.
Maištininkai, kalbėję su „Reuters“, sakė, kad jiems jau dabar tenka susidurti su stipresniu vyriausybės pasipriešinimu, ir jie mano, kad įsikišus Rusijai kova pasidarys labai įtempta.
Kai kuriems atrodo, kad Rusijos pajėgų įsikišimas suteiks progą gauti daugiau karinės paramos iš tokių šalių kaip Saudo Arabija.
Tikėdamiesi sulaukti daugiau paramos sukilėliai vaizduoja Rusiją kaip dar vieną okupantę. Jie sako, kad penktus metus trunkantis karas užsitęs dar ilgiau.
Maskva savo ruožtu teigia, kad jos karinių pajėgų tikslai yra kova su terorizmu, Sirijos nepriklausomybės išsaugojimas ir regiono apsaugojimas nuo „visiškos katastrofos“.
Damaske apšaudyta Maskvos ambasada
Rusija pirmadienį pareikalavo, kad būtų imtasi veiksmų, kai į jos ambasados Damaske teritoriją nukrito sviedinys.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas stengėsi nuraminti Izraelį dėl Maskvos vykdomo savo pajėgų stiprinimo Sirijoje, į kurią, pasak amerikiečių pareigūnų, buvo pasiųsti ir 28 rusų kovos lėktuvai.
Maskva nurodė, kad minosvaidžio sviedinys ambasados komplekso teritorijoje nukrito sekmadienį, nepadarydamas jokios žalos. Dėl šio incidento Rusija apkaltino pajėgas, kovojančias su prezidento Basharo al Assado režimu, ir jų „rėmėjus iš užsienio“.
„Laukiame aiškios pozicijos dėl šito teroristinio akto iš visų tarptautinės bendruomenės narių, taip pat ir iš regiono šalių“ , - rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.
„Reikalingi ne tik žodžiai, bet ir konkretūs veiksmai“, - priduriama jame.
Damasko Mazros rajone esanti Rusijos diplomatinė atstovybė buvo apšaudyta ir anksčiau. Gegužę vienas asmuo žuvo nuo netoliese nukritusio ir sprogusio minosvaidžio sviedinio. Balandį trys žmonės buvo sužeisti, kai sviedinys pataikė į ambasados teritoriją.
Jungtinės Valstijos sako, kad Rusija, viena iš vos kelių likusių B.al Assado režimo sąjungininkių, telkia karius ir karinę techniką Sirijoje. Tai kursto būgštavimus, kad Maskva rengiasi kovoti kartu su režimo pajėgomis.
Pirmadienį du amerikiečių pareigūnai naujienų agentūrai AFP nurodė, kad Rusija aerodrome Sirijos vakarinėje Latakijos provincijoje dislokavo 28 kovos lėktuvus.