aA
Potvyniai Pietų Azijoje kelia grėsmę beveik 6 mln. šalies gyventojų, o dėl liūčių sezono jau šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti namus.
Karščio bangos vis dažniau smogia Indijai
© AFP / Scanpix

Indijoje jau kelias savaites tęsiasi geriamojo vandens krizė. Dėl karščių ir sausrų visoje šalyje žuvo 137 žmonės, informuoja cnn.com. Ekspertų teigimu, jei per penkerius metus Indijoje nebus išspręsta vandens trūkumo problema, kilusi dėl vis mažėjančio gruntinio vandens kiekio, apie 100 mln. žmonių liks be prieigos prie vandens.

Afganistane sausra sunaikino derlių tradicinės žemdirbystės plotuose, milijonams žmonių teko keisti gyvenamąją vietą arba laukti bado. Bangladeše per liūčių sezoną kilę potvyniai apkartino ištisų bendruomenių gyvenimą, atkirto žmones nuo gyvybiškai svarbių kelių. Ypač didelė grėsmė tūkstančiams rohinjų pabėgėlių, gyvenantiems varganose stovyklose pasienyje su Mianmaru.

Bangaldeša plauna stichinės liūtys ir potvyniai
Bangaldeša plauna stichinės liūtys ir potvyniai
© AFP / Scanpix

Klimato krizė pasiekė kritinį tašką. Atrodžiusi grėsminga, bet vis tik ateities problema daugeliui išsivysčiusių šalių, jau žudo žmones kai kuriose Azijos dalyse, bręsta nauja pabėgėlių krizė – kur kas didesnė už tą, kuri pastaraisiais metais ištiko Europą.

Liūčių sezonas ir su juo susiję sunkumai

Daugelį amžių žemės ūkis Pietų Azijoje priklausė nuo kiekvienais metais ateinančio liūčių sezono. Jei lyti pradeda vėlai (kaip nutiko ir šiemet), kyla didžiulė sausra, ima stigti vandens.

Nuo 19 a. mokslininkai, valstybinės agentūros stengėsi nuspėti, kada prasidės liūčių sezonas ir informuoti daugiau nei du milijardus žmonių, kurių gyvenimas priklausė nuo to.

Tačiau dėl klimato pokyčių ši užduotis darosi labai sunki. Kaip rašoma tyrime leidinyje „Nature“, dėl atšilimo Indijos vandenyne, dėl vis dažnėjančio El Ninjo reiškinio (tai neįprastas, necikliškas Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovių pasikeitimas), dėl oro taršos ir kintančio žemių naudojimo (Indijos) subkontinente kritulių vis mažėja, todėl varijuoja liūčių sezono laikotarpis, darosi sunku jį prognozuoti.

Viena vertus, bendras kritulių kiekis sumažėjo ir kyla sausros, kita vertus, kai kur padaugėjo stiprių liūčių, sukeliančių potvynius, nuošliaužas, parodė minėtas tyrimas.

Karščio bangos vis dažniau smogia Indijai
Karščio bangos vis dažniau smogia Indijai
© NASA

Pasak mokslininkų, nuo 1950 iki 2015 m. centrinėje Indijoje trigubai pagausėjo liūčių, o tai turėjo katastrofiškų padarinių žmonių gyvenimui, turtui ir žemės ūkui.

Kaip rašoma tyrime, regione padažnėjo ekstremalių įvykių, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad šio amžiaus pabaigoje daugumoje subkontinento dalių liūtys bus dar intensyvesnės.

Didėjant oro temperatūrai, daugėjant sausrų ir potvynių, kyla realus klausimas, ar kai kurios Indijos dalys bus tinkamos gyventi žmonėms. Grėsmė kyla ne tik Indijai – mokslininkai prognozuoja, kad ekstremalaus karščio bangos, nuo kurių gali žūti net visiškai sveiki žmonės, taps vis dažnesnės Pietų Azijoje, didžiojoje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos dalyje.

Nevienodas poveikis

Klimato kaita jau nebėra tolimas ateities įvykis. Ji paveiks visą pasaulį, tiesa, ne visas dalis vienodai ir ne tuo pačiu laiku. Vienos šalys patirs ne tokius ekstremalius temperatūrų svyravimus ar orų kaitą, kitos kęs mirtį nešančias sausras, karščio bangas, potvynius. Tų, kas išgyvens, neišvengiamai laukia sunkūs padariniai žemės ūkiui ir infrastruktūrai.

Manoma, kad didėjantis jūrų vandens lygis, potvyniai pakrantėse paveiks milijonų žmonių gyvenimą besivystančiose pasaulio šalyse.

JTO duomenimis, kitą dešimtmetį dėl klimato pokyčių skurdas gresia daugiau nei 120 mln. žmonių, jiems teks rinktis – badas arba migracija.

Stanfordo universiteto mokslininkai anksčiau yra įspėję – klimato kaita dar labiau nuskurdins vargingas šalis, taigi pagilės nelygybė tarp tautų.

„Mums gresia rasinės segregacijos scenarijus, kai turtingieji mokės, kad išsigelbėtų nuo perkaitimo, bado ir konfliktų, o likusi pasaulio dalis bus pasmerkta kentėti“, – birželį teigė JT specialusis įgaliotinis ekstremalaus skurdo ir žmogaus teisių klausimais Philips Alstonas.

Karščio bangos vis dažniau smogia Indijai
Karščio bangos vis dažniau smogia Indijai
© AFP / Scanpix

Bet net jei miestai su oro kondicionieriais, apsaugoti nuo uraganų ir taifūnų išsivysčiusiose šalyse atsilaikys prieš klimato pokyčių padarinius, jie neišvengs galimų krizės plėtojimosi scenarijų kitose šalyse poveikio.

Klimato kaita ir pabėgėliai

Klimato pokyčių padarinius jaučiantys žmonės nesėdės rankas sudėję, kai jų vaikai skęs arba mirs nuo karščio bangų ar troškulio. Norvegijos pabėgėlių klausimų taryba paskaičiavo, kad kasmet dėl gamtos nelaimių, kaip antai, potvyniai, audros, 26 mln. žmonių pakeičia gyvenamąją vietą, arba – po vieną žmogų kas sekundę. Kaip rašoma JT konvencijoje dėl kovos su dykumėjimu, iki 2045 m. apie 135 mln. žmonių bus priversti pakeisti gyvenamąją vietą dėl nykstančio žemių derlingumo.

Dauguma šių žmonių pakeis gyvenamąją vietą gimtojoje šalyje. Tačiau vis daugėja žmonių, priverstų ieškotis prieglobsčio užsienio šalyse (to priežastis – ir smurtas, persekiojimai) – šiemet tokių žmonių skaičius pasiekė rekordines aukštumas – 70 mln.

Šią savaitę ABC išpublikuotų vyriausybinių dokumentų duomenimis, per kelerius ateinančius metus vien Australiją gali užplūsti 100 mln. pabėgėlių, priverstų palikti dalis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono dėl didėjančio jūrų vandens lygio ir ekstremalių oro sąlygų.

Australijoje, kuri yra viena iš didžiausių teršėjų pasaulyje, laikomasi negailestingos politikos pabėgėlių klausimu – jie apgyvendinami sulaikymo stovyklose salose. JT ir kovotojų už žmogaus teises grupės ne kartą yra pasmerkusios tokį elgesį.

Kitose valstybėse į pabėgėlių srautus (kuriuos iš dalies sukėlė ir klimato pokyčiai, nors apie tai beveik nėra kalbama) taip pat dažnai reaguojama priešiškai.

Negana to, JT Pabėgėlių konvencijoje neapibrėžta, kad bėgantiems nuo klimato pokyčių reikalinga tarptautinės teisės apsauga. Todėl valstybės gali nesutikti suteikti pabėgėliams prieglobstį arba laikyti juos nelegaliais imigrantais.

Pietų Azija jau stipriai kenčia dėl klimato kaitos, šią krizę sukėlė didžiulis išsivysčiusių pasaulio šalių vartotojiškumas ir iškasamojo kuro skatinamas kapitalizmas. Šios krizės padariniai neišliks viename regione, neišvengiamai plis toliau, kas iš esmės jaučiama jau dabar.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(44 žmonės įvertino)
3.5455

Top naujienos

Auklė Šarūnė – apie darbo užkulisius: auklės yra sudariusios ir juoduosius tėvų sąrašus (5)

Auklė Šarūnė Jovaišaitė tvirtina, kad nenorėtų dirbti nuolatine aukle vienai šeimai, kur...

Vilnius ne jūsų, o mūsų: kas atbaido kaimynus nuo žygio „atsiimti“ Lietuvos sostinę (270)

Šiuolaikinė Lietuva neturi nieko bendro su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Tai ne lietuvių...

Naktinė prekyba Gariūnuose: mažiausios kainos, turistiniai autobusai ir besislepiantys prekeiviai (67)

Antradieniais didžiausias Lietuvos turgus darbą pradeda 2.30 val. nakties. Kol dauguma vilniečių...

Ar turtingiems leista viskas? Vokietijoje prabangios parduotuvės darbuotojai šeichą nešiojo ant rankų (108)

Ar turtingiems leista viskas? Berlyno mados tinklaraštis „Dandy Diary“ sumanė pasiaiškinti...

Sekmadienio vakarą, daugybei žmonių grįžtant į Vilnių, prie sostinės susidūrė 4 automobiliai (9)

Sekmadienio vakarą šalia Vilniaus, netoli Gariūnų, magistralėje Klaipėda-Vilnius, susidūrė...

Gyvai / NBA milžinų akistata Atėnuose: Graikija – Serbija tiesioginė vaizdo transliacija (2)

Graikijos sostinėje Atėnuose vykstantį prestižinį Akropolio taurės turnyrą sekmadienį...

Rimvydas Valatka. Juoduoja krizė tolumoj? (136)

Naisuva nespėjo nė apsidairyti po jiems tokius mielus 2008-ųjų krizės viliborus, o krizės...

Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą: pirmiausia bombardavo, o tada – atsirado gyvybė (16)

Sveiki atvykę į besiformuojančią Saulės sistemą . Netrukus po to, kai prieš daugiau nei 4,5...

BMW į autobusą su keleiviais rėžėsi taip, kad šis net perlinko kaltininkas pabėgo (37)

Rugpjūčio 17-osios vakarą, 22.04 val., kelyje A2 Vilnius-Panevėžys septintos klasės BMW...