aA
Rusija kol kas dar yra labai toli nuo to, kad galėtų nugalėti gerokai didesnį ir geriau apsirūpinusį priešininką iš savo svorio kategorijos, „The National Interest“ rašo Karališkojo tarptautinių reikalų instituto ekspertai Richardas Connolly ir Mathieu Boulegue.
Uran-9
© Sputnik / Scanpix

Gegužės 9 d. Pergalės dienos parado Maskvoje proga Rusijos karinės pajėgos pirmą kartą pademonstravo bepiločius skraidančius aparatus. Raudonąja aikšte buvo pravežti ir žvalgybiniai bepiločiai „Korsaras“, kuriuose įdiegtos radioelektroninės kovos priemonės, bei robotinis techninis išminavimo kompleksas „Uran-6“. Taip pat buvo pademonstruotas bepilotis tankas „Uran-9“. Pirmą kartą virš aikštės praskrido daugiafunkciniai penktos kartos naikintuvai „Su-57“ bei lėktuvai „MiG-31“ su naujomis ultragarsinėmis raketomis Х-47М2 „Kindžal“.

Šiųmetis Pergalės dienos šventimas daugiausia parodė, kas laukia Rusijos karinių pajėgų, kai bus imta įgyvendinti neseniai priimta nauja Valstybinė ginklavimosi programa 2018–2027 metams. Ši programa pakeis ankstesnę Valstybinę ginklavimosi programą 2020 metams.

Pirkimai, modernizacija ir naujos karinės technikos kūrimas pagal 2020 metų programą suvaidino svarbų vaidmenį pertvarkant Rusijos karines pajėgas, nes šios pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo gavo didelį kiekį naujos ir modernizuotos ginkluotės. Numatoma, kad pagal naująją programą bus toliau vystoma ta pažanga, kurios pasiekta pagal ankstesnę programą, sustiprinusią Rusijos karines pajėgas.

Valstybinė ginklavimosi programa 2018–2027 metams apibrėš orientyrus ir leis susitelkti į darbus, susijusius su karinės technikos pirkimu ir karinių pajėgų modernizavimu. Veikiausiai daugiausia dėmesio joje bus sutelkta į galios projekcijos pajėgumus, pajėgų mobilumui ir galimybėms jas dislokuoti, materialiniam ir techniniam kariuomenės aprūpinimui, taip pat vadovavimo ir valdymo sistemų stiprinimui.

Papildomas dėmesys bus skirtas dabartinių sistemų standartizavimui ir modernizavimui. Valstybinė ginklavimosi programa 2018–2027 turėtų suteikti Rusijos gynybos pramonei galimybę spartinti ir modernizuoti karinėms pajėgoms kuriamus prioritetinius techninius gaminius. Svarbų vaidmenį šioje programoje vaidins šiuolaikinės oro gynybos sistemos, taip pat atgrasymo ir prieigos ribojimo potencialo stiprinimas.

Kaip parodė gegužės 9-osios paradas, viešieji pirkimai pagal naująją ginklavimosi programą neabejotinai bus susiję su itin tiksliai valdoma amunicija, autonominėmis sistemomis, karine robotine technika ir radioelektroninės gynybos priemonėmis. Visa tai apibrėš būsimą Rusijos karinį potencialą ateinančiam dešimtmečiui ir vėliau. Siekiant perkelti Rusijos karines pajėgas į XXI amžių ir užtikrinti, kad jos gebėtų prisitaikyti prie šiuolaikinių iššūkių, reikės nuolatinių investicijų į pajėgų modernizavimą ir karinius mokslinius tyrimus.

Deja, gynybos pramonė susiduria su ilgalaikėmis problemomis, kurios neabejotinai turės įtakos naujos programos įgyvendinimui. Šios problemos yra susijusios su Rusijos negebėjimu modernizuoti gamybinį karinės pramonės potencialą, taip pat su prastėjančia karinių mokslinių tyrimų kokybe, ženkliais struktūriniais trūkumais gynybos pramonėje, pavyzdžiui, tokiais kaip mažas darbo našumas bei silpni kontrolės mechanizmai. Tuo metu išoriniai veiksniai, susiję su kovinių veiksmų Sirijoje ir Ukrainoje patirtimi, taip pat neigiamos tarptautinių sankcijų, taikomų gynybos pramonei, pasekmės grasina sutrukdyti valstybinės ginklavimosi programos 2018–2027 įgyvendinimui.

Nepaisant šių iššūkių, Rusijos karinės pajėgos 2027 metais bus apginkluotos ir aprūpintos gerokai geriau nei dabar. Įgyvendinant ankstesnę programą, jos gavo daug šiuolaikinės kovinės technikos. Ypač didelės sėkmės pasiekta tiekiant sistemas, paremtas sovietiniais techniniais pasiekimais, kaip tankas T-90, „Suchoj“ serijos naikintuvai ir šturmo lėktuvai bei dyzeliniai-elektriniai povandeniniai laivai, sukurti pagal projektą 636.3 „Varšavianka“.

Visgi, pasak ekspertų, tikėtinos Rusijos modernizacijos temptų nereikėtų pervertinti. Taip, Maskva gali pasiekti tam tikros pažangos, kurdama naujos kartos techniką, tačiau sulaikantys veiksniai gynybos pramonėje veikiausiai sutrukdys organizuoti serijinę šiuolaikinių įvairių ginkluotės tipų sistemų gamybą. Kai kurios sistemos, pavyzdžiui, С-400 ir „Iskander“, bus gausiai tiekiamos kariuomenei. Tačiau kitą ginkluotę, kaip šarvuočių šeimą „Armata“, naikintuvus „Su-57“ ir povandeninius laivus „Yasen-M“, kariuomenė veikiausiai gaus nedidelėmis partijomis. Todėl kariuomenė bus priversta tenkintis senos technikos, modernizuotų sovietinių sistemų ir naujos technikos mišiniu.

Remiantis turima informacija, iš viso Valstybinei ginklavimosi programai 2018–2027 numatoma skirti 19 trilijonų rublių. Ant popieriaus šis skaičius atrodo įspūdingai, ypač dėl to, kad suma yra artima tai, kuri buvo skirta ankstesnei programai. Tačiau reikia nepamiršti, kad šiais metais rublis kainuoja beveik perpus mažiau nei 2010 metais, kai įsigaliojo ankstesnė ginklavimosi programa.

Taigi iš tikrųjų naujoji programa nėra jau tokia ambicinga, kaip senoji. Tai reiškia, kad jeigu Rusijai pavyks išlaikyti 2 proc. metinį ūkio augimo tempą, šalis turės galimybę finansuoti naują programą per daug neapsunkindama visos ekonomikos. Dabartiniai Rusijos federalinio biudžeto planai 2018–2020 metams rodo, kad asignavimai kariuomenei bus laipsniškai mažinami.

Taigi akivaizdus paradoksas. Viena vertus, aukšto rango Rusijos pareigūnai, įskaitant ir prezidentą, viešai skelbia, kad Rusija turi naujų ir pačių moderniausių ginkluotės pavyzdžių. Kita vertus, išlaidų planai rodo, kad karines išlaidas ketinama mažinti.

Tačiau suprasti šiuos prieštaringus faktus nėra sunku. Oficialūs pareiškimai apie karinę modernizaciją ir naujų strateginės ginkluotės sistemų sukūrimą gali sukelti kai kuriems apžvalgininkams nerimą. Tačiau detalesnė Rusijos gamybinių pajėgumų gynybos srityje analizė rodo, kad Kremliaus ambicijos yra gerokai kuklesnės.

Atsižvelgiant į esamas ekonomines problemas ir vadovybės mėginimą išvengti per didelių ginklavimosi išlaidų, negali būti nė kalbos apie didelio masto gamybą gynybos sektoriuje, kuri atitiktų ginklavimosi varžybas.

Rusija veikiausiai jausis labiau pasitikinti savimi, žinodama, kad gali apsiginti, apginti savo interesus prie savo sienų ir dislokuoti nedideles pajėgas užsienyje. Tačiau Maskvai kol kas dar yra labai toli iki pergalės prieš didesnį ir geriau apsiginklavusį priešininką.

Richardas Connolly yra Karališkojo tarptautinių reikalų instituto (Chatham House) mokslinis bendradarbis, dirbantis pagal Rusijos ir Eurazijos programą, bei Birmingamo universiteto Rusijos, Europos ir Eurazijos studijų centro direktorius.
Mathieu Boulegue yra Karališkojo tarptautinių reikalų instituto (Chatham House) mokslinis bendradarbis, dirbantis pagal Rusijos ir Eurazijos programą.
Jie yra mokslinio darbo „Russia’s New State Armament Programme: Implications for the Russian Armed Forces and Military Capabilities to 2027“ autoriai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šaro rimbas padėjo: „Žalgiris“ Stambule parodė tikrąjį savo veidą (232)

Kauno „Žalgiris“ trečiadienio vakarą Stambulo „Sinan Erdem Dome“ arenoje ieškojo pirmos...

Sostinės pakraštyje – garsių prekių ženklų išparduotuvė, apie kurią nenorėtumėte niekam prasitarti (139)

Pasakoti ar nepasakoti – štai kur klausimas, kai kalba nukrypsta apie neseniai duris pravėrusias...

Mistinė vieta, apie kurią žino retas vilnietis: užsieniečiai čia plūsta tūkstančiais (74)

Retas vilnietis žino apie namą, stovintį Antakalnio V. Grybo gatvės Vaikų namų teritorijoje,...

Spekuliantai pelnosi krentant Džeimso Bondo automobilio gamintojo akcijoms (13)

Galbūt investuotojams Džeimso Bondo automobilis ir patinka, bet gamintojo akcijomis jie spekuliuoja...

Patenkintas Jasikevičius „gražuolių“ matyti „Žalgiryje“ nenori: turime iš naujo tapti žvėrimis specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (2)

Kauno „Žalgiris“ pademonstravo įspūdingą žaidimą puolime bei atidarė pergalių sąskaitą...

Liberalai panaikino Šimašiui palankų sprendimą narystė partijoje gali būti sustabdyta (152)

Remigijui Šimašiui paskelbus, kad antrosios kadencijos Vilniaus miesto mero kėdėje jis sieks su...

Metė siaubingus kaltinimus medžiotojo pašautam dviratininkui – mama vadina monstru ir gailisi, kad tiek mažai kankinosi buvusi mergina kaltina žvėrišku elgesiu (24)

Netekties palaužta dviratininko iš Didžiosios Britanijos Marco Suttono, kurį per klaidą Alpės...

Vieną tritaškį per rungtynes pataikęs „Rytas“ namie nusileido vokiečiams (183)

Vilniaus „Ryto“ (1/2) komanda Europos taurės turnyre patyrė antrą pralaimėjimą iš eilės....

Antrąją „Neregėtą Lietuvą“ išleidęs Jovaiša: pirmasis albumas buvo naudojamas ne pagal paskirtį (24)

Fotografas Marius Jovaiša prieš 10 m. pristatęs jau dabar bene žymiausią Lietuvos fotografijų...

Adomaitis: pametame kažkur galvas – nežinau, kaip paaiškinti (42)

Vilniaus „Ryto“ sirgaliai likus pusei minutės iki ketvirto kėlinio pabaigos traukė ne pergalės...