aA
Skirtinga COVID-19 vakcinų prieiga pasaulio mastu kelia susirūpinimą, kad užsitęsęs koronaviruso plitimas sukels pavojingesnių patogeno versijų, tuo susilpnindamas medicinines priemones ir toliau griaudamas ekonomikas.
Ekspertai apie pavojingus ženklus dėl vakcinų: kai kurios šalys praranda kantrybę
© AFP / Scanpix

Galynėdamosi su atsirandančiomis koronaviruso atmainomis, turtingosios šalys jau pajuto apčiuopiamą veiksmingų vakcinų naudą. Nors Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau skyrė piliečiams apie 24 mln. vakcinų dozių – daugiau nei pusę pasauliniu mastu skirtų vakcinų, – labai daug šalių dar tik pradeda savo vakcinacijos kampanijas.

Imuniteto atotrūkis kelia grėsmę tiek turtingoms, tiek skurdžioms šalims. Jei koronavirusui bus sudarytos sąlygos vystytis ir formuoti naujas mutacijas, tai gali sukelti rimtų padarinių ekonomikai bei visuomenės sveikatai ir dar labiau apsunkinti padėtį, juolab kai jau dabar, naujausiais duomenimis, mirčių nuo COVID-19 skaičius pasaulyje viršijo du milijonus.

Augimo prognozė

„Negalime palikti vienos ar kitos pasaulio dalies be prieigos prie vakcinų, nes tai galiausiai grįš bumerangu mums, – sakė Charlie Welleris, sveikatos tyrimų fondo „Wellcome“ vadovas. – Tai kelia rizikų visiems pasaulio gyventojams.“

Šalys tikisi, kad veiksminga imunizacija padės išgelbėti žmonių gyvybes ir atgaivinti verslą. Ar pasiteisins Pasaulio banko 4 proc. šių metų prognozė, priklauso nuo to, kiek plačiai bus paskirstytos vakcinos. Tačiau augantis COVID atvejų skaičius ir vėluojantis skiepijimas gali apriboti plėtrą iki vos 1,6 procento.

Dideles pajamas gaunančios šalys užsitikrino 85 proc. „Pfizer Inc.“ vakcinų ir visą „Moderna“ pagamintą kiekį, rodo Londone įsikūrusios tyrimų įmonės „Airfinity Ltd.“ duomenys. Didžioji pasaulio dalis kliausis britų vaistų gamintojos „AstraZeneca Plc.“ vakcina, kuri yra pigesnė ir kurią lengviau platinti, taip pat ir kitomis gamintojomis, tokiomis kaip Kinijos „Sinovac Biotech Ltd.“.

Iš 42 valstybių, sausio 8 d. pradėjusių vakcinaciją nuo COVID-19, 36 yra dideles pajamas gaunančios šalys, likusios priklauso vidutines pajamas gaunančioms valstybėms, teigia Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas. Vis daugiau šalių pačios rūpinasi tiekimo sandoriais, kartu jungdamosi prie tarptautinio bendradarbiavimo programų, tokių kaip „Covax“.

T. A. Ghebreyesusas šią savaitę pasmerkė turtingųjų šalių požiūrį „pirmiausia aš“, taip pat skiepų gamintojas, lenktyniaujančias dėl vakcinų patvirtinimo turtingosiose šalyse, o ne pateikiančias savo duomenis PSO, kad ši leistų naudoti vakcinas visame pasaulyje.

Ženevoje pradėdamas PSO vykdomosios tarybos posėdį jis sakė, kad pažadui visame pasaulyje užtikrinti lygias galimybes gauti vakcinų nuo COVID-19 dabar iškilęs rimtas pavojus.

Pasak PSO vadovo, jau panaudota 39 mln. vakcinų dozių mažiausiai 49 didesnes pajamas turinčiose šalyse. O „vienoje mažiausių pajamų šalyje suleistos tik 25 dozės“, sakė jis ir pabrėžė: „Ne 25 milijonai, ne 25 tūkstančiai, tik 25.“

„Turiu kalbėti tiesiai: pasaulis atsidūrė prie katastrofiško moralinio žlugimo ribos, o šio žlugimo kaina bus sumokėta gyvybėmis ir pragyvenimo šaltiniais neturtingiausiose pasaulio šalyse“, – sakė jis.

Nors kai kurios šalys dar kartą patikino dėl lygių galimybių, jos teikė prioritetą savo pačių sutartims su gamintojomis, – kėlė kainas ir bandė užlįsti be eilės, nurodė T. A. Ghebreyesusas.

Jo teigimu, 2020 metais buvo sudaryti 44 tokie kontraktai, o po Naujųjų pasirašyta dar mažiausiai 12.

„Padėtį sunkina faktas, kad dauguma gamintojų teikia pirmenybę reguliuotojų pritarimui turtingosiose šalyse, kur pelnas didžiausias, o ne tam, kad teiktų išsamias dosjė PSO“, – sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„Šis principas „pirmiausia aš“ ne tik kelia pavojų pasaulio neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems žmonėms, bet taip pat yra pasmerktas žlugti, – pažymėjo jis. – Galiausiai šie veiksmai tik pailgins pandemiją, pailgins mūsų skausmą, suvaržymus, kurių reikia jai suvaldyti, žmogiškąsias ir ekonomines kančias.“

Būsimos mutacijos

Delsti negalima, nes pandemija jau pradeda antrus metus. Naujosios atmainos, atsiradusios Jungtinėje Karalystėje, Pietų Afrikoje ir Brazilijoje, kiek žinoma, plinta sparčiau nei kitos viruso versijos. Tik gruodį „pasauliui atsivėrė naujas rizikos veiksnys“, teigė Rajeevas Venkayya, „Takeda Pharmaceutical Co.“ vakcinų verslo prezidentas. Pagrindinis greito vakcinų pristatymo svertas yra sumažinti mirčių ir susirgimų skaičių, sako R. Venkayya, dirbęs George W. Busho administracijoje kuriant JAV gripo pandemijos planą ir vadovavęs vakcinų pristatymui Gatesų paramos fondui.

„Mes dabar suprantame, kaip yra svarbu sukontroliuoti plitimą, – sakė jis. – Siekti ne tik apsaugoti labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes, bet ir sumažinti evoliucines rizikas, susijusias su virusu.“

Nors nėra faktų, įrodančių, jog dabartinės vakcinos prieš šias atmainas yra neveiksmingos, būsimos mutacijos gali silpniau į jas reaguoti, sakė Ch. Welleris iš fondo „Wellcome“.

Vaistų gamintojai tvirtina, kad prireikus jie kone per kelias savaites galėtų patobulinti savo vakcinas ir priderinti jas pagal naująsias atmainas. Tikimybė, kad tokių korekcijų prireiks, auga, sako R. Venkayya.

„Kuo ilgiau virusui bus leidžiama plisti skirtingose pasaulio dalyse, kur neturime vakcinos, – sakė Anna Marriott, kovos su skurdu grupės „Oxfam“ patarėja sveikatos politikos klausimais, – tuo didesnis naujų atmainų, kurios gali būti agresyvesnės, labiau užkrečiamos ar lengviau perduodamos, pavojus.“

COVID vakcinos buvo patikrintos, kiek jos sugeba užkirsti kelią simptomams, ne perdavimui. Vis dėlto atlikti klinikiniai jų tyrimai parodo, kiek jos gali būti veiksmingos prieš plitimą.

Veiksmingumo skirtumai

Vakcinacija „Pfizer-BioNTech SE“ ir „Moderna“ vakcinomis, pasiekusiomis apie 95 proc. veiksmingumo lygį, iškėlė rimtų klausimų: ar visi turės prieigą prie tokios aukštos apsaugos.

„Atotrūkis susijęs ne tik su prieiga prie vakcinų, – sakė Yanzhongas Huangas, ne pelno organizacijos „Council on Foreign Relations“ vyresnysis mokslinis bendradarbis, atsakingas už pasaulinės sveikatos sritį. Jis susijęs ir su prieiga prie veiksmingų vakcinų.“

Viena iš vakcinų, iš kurios daug tikisi žemesnes ir vidutines pajamas gaunančios šalys, „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto kurta vakcina, sukėlė susirūpinimą Australijoje, esą ši gali būti nepakankami veiksminga kolektyvinam imunitetui suformuoti. Tačiau tenykštės sveikatos institucijos tvirtina, kad ši vakcina, jų įsitikinimu, yra lygintina su „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, siekiant apsaugoti žmones nuo sunkios ligos būklės.

Jungtinės Karalystės partnerių sukurtos vakcinos, pristatytos šalyje sausį, vidutinis veiksmingumo lygis siekia 70 proc. Kaip teigia reguliuotojai, remdamiesi ribotais turimais duomenimis, šis rodiklis pašoka iki 80 proc., pritaikant ilgesnį laikotarpį tarp skiepų. Tokio laikotarpio pailginimas nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių leidžia greičiau apsaugoti daugiau žmonių; be to, duomenys rodo, kad didėja ir antikūnų lygis, teigė „AstraZenecca“ atstovas spaudai.

„Optimizuota tvarka, leidžianti anksti paskiepyti daug daugiau žmonių, kartu užtikrinant patikimą tiekimo grandinę, reiškia, kad mes galime daryti realų poveikį pandemijai“, – rašė jis elektroniniame laiške.

Nustatyti keturi labai skirtingi „Sinovac“ vakcinos apsaugos rodikliai, nuo maždaug 50 proc. iki daugiau nei 90 proc.

„Nepaisant veiksmingumo lygio skirtumų, visi jų duomenys rodo, kad vakcina gali apsaugoti, ypač nuo sunkios ir vidutinio sunkumo ligos būklės“, – teigia „Sinovac“.

Nors realaus paveikslas dar tik formuojasi, patvirtintos vakcinos, manoma, panašiai apsaugos nuo rimtos ligos būklės ir mirčių, sako „Takeda“ vakcinų verslo prezidentas R. Venkayya. Anot jo, esminiai jų skirtumai gali būti susiję su pašaliniu poveikiu, apsaugos trukme ir poveikiu plitimui – net svarbesniam veiksniui, atsižvelgiant į naujas atsirandančias atmainas.

Net mažesnio veiksmingumo skiepai gali pasižymėti dideliu poveikiu. JAV reguliuotojai nustatė 50 proc. slenkstį vertindami vakcinos-kandidatės veiksmingumą. Bet tam, kad būtų pasiektas kolektyvinis imunitetas, reikėtų, kad būtų didesnis norinčių skiepytis žmonių procentas, sakė Y. Huangas.

Jeigu mažiau veiksmingos vakcinos bus paskirstytos besivystančioms rinkoms, tai gali turėti ir rimtų ekonominių padarinių, taip pat „pagilinti pandemijos pasekmių skirtumus šalyse“, elektroniniame laiške rašė Justinas-Damienas Guenette, vyresnysis Pasaulio banko (PB) ekonomistas.

Nemažai šalių kliaujasi pasauline bendradarbiavimo platforma „Covax“, kuria siekiama nešališkai pristatyti vakcinas į kiekvieną planetos kampelį. Ir vis dėlto ne visos žemesnes ir vidutines pajamas gaunančios šalys laukia „gelbėjimo lyno“. Tokios šalys kaip Pietų Afrika ir Malaizija bando tiesiogiai derėtis su gamintojais dėl tiekimo sandorių, o kai kurie regionai ruošiasi gauti ir „Pfizer“ vakcinų siuntas.

„Praranda kantrybę“

„Regis, atsiranda ženklų, jog šalys praranda kantrybę“, – sako Y. Huangas iš „Council on Foreign Relations“.

„Covax“ užtikrino beveik 2 mlrd. vakcinų dozių prieigą, pristatymus pradedant pirmąjį ketvirtį, ir užsibrėžė tikslą paskiepyti iki penktadalio šalių populiacijų iki metų pabaigos. Tai toli gražu neprilygsta daugelio šalių užsibrėžtų tikslų – paskiepyti du trečdalius ar daugiau. Kai kurios šalys galbūt negaus vakcinų iki 2024 metų, rodo mokslininkų paskaičiavimai,

Pastangos sparčiai mobilizuojamos. Indija, šalis su daugiau nei 1,3 mlrd. gyventojų, šeštadienį pradėjo masinės vakcinacijos skatinimo programą, kuria tikimasi pasiekti ir atokias kaimo vietoves.

Vakcinų gynėjai ragina turtingas šalis dalytis, kartu darydami spaudimą bendrovėms didinti gamybinius pajėgumus. Nors dar anksti daryti išvadas, pastebimos tendencijos kelia susirūpinimą, sakė R. Venkayya.

„Apie sėkmę bus galima kalbėti tada, kai vakcinas gaus visi, – sakė jis. – Deja, mūsų pastangos siekiant šio tikslo dar nesėkmingos.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(75 žmonės įvertino)
2.3867

Top naujienos

Situacija dėl koronaviruso vėl kelia nerimą: aktualus tampa sienų uždarymo klausimas (41)

Kurį laiką gerėjusi padėtis dėl koronaviruso plitimo vėl pasikeitė. Dabartinė situacija...

Svarstymus naikinti lengvatas kaupiantiems pensijai vadina klaida: pasiūlyta alternatyva – abejotina (17)

Antradienį pristačius mokestinių lengvatų peržiūrą buvo paminėtas ir siūlymas atsisakyti...

Finansų bitės užrašai | D+

Kaip sužinoti savo kredito istoriją ir ar tikrai turint nepalankių įrašų verta nuleisti rankas

Jeigu planuojate kreiptis į finansines paslaugas teikiančias bendroves, būkite pasiruošę...

Saviizoliacija po kelionių gali griežtėti: padėtį sunkina skirtingi reikalavimai (3)

Karantinai toliau erzina keliautojus ir smaugia oro linijas, pandemijai tęsiantis daugiau nei metus....

Aš – gydytojas, kuris vyko į COVID-19 misiją Kinijoje: štai ką pavyko sužinoti apie virusą (6)

Rašau būdamas karantine gimtajame Sidnėjuje, kuriame atsidūriau grįžęs iš Kinijos Uhano...

Vadovų elgsena palikus įmonę: uždaryti duris ir nesigręžti atgal ar kritikuoti naujus sprendimus? (1)

Aukščiausio lygio vadovo postas nėra amžinas – bendrovių vadovai, valdę didžiausias...

Konservatoriai nori keisti rinkimų sistemą: už gražių žodžių – labai paprastas tikslas? (973)

Didžiausia valdančioji konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą,...

Neįprasta „Auksinių gaublių“ ceremonija, griežti ribojimai ir populiaraus serialo sėkmė: žvaigždės transliacijos metu įsileido ir į miegamuosius nuolat pildoma (13)

3 val. ryto Lietuvos laiku (Los Andžele tai 5 valanda vakaro) Holivude prasidėjo „Auksinių...

Atsiklijavo, suplyšo, išsipūtė: 8 problemos su sienų tapetais, kurias galima išspręsti be kambario remonto

Gaila, bet nėra tokio remonto, kuris būtų amžinas. Bėgant laikui, sienų apmušalai įplyšta,...

Savaitės orai: po +10 sugrįš žiema (19)

Kalendorinis pavasaris prasidės sausesniais orais, dažniau palepins ir šilti saulės spinduliai....