Po kelių minučių TASS ir „RIA-Novosti“ be jokių paaiškinimų atšaukė naujieną, kurioje buvo remtasi gynybos ministerija. Tada ministerija aštriai sukritikavo naujienų agentūras, pavadinusi jų pranešimus „provokacija“.

Taktinis pasitraukimas ar ne, bet štai ką rodo lapkričio 13 d. incidentas: 45 kilometrų ilgio pelkėtų pievų ir smėlėtų upės krantų ruože Rusijos kontroliuojamoje Dniepro pusėje, priešais Ukrainos kontroliuojamą Chersono miestą ir aukštupio link, vyksta visa virtinė įvykių.

Pirminiais duomenimis, Ukrainos operacija plečiasi, per upę persikėlė dešimtys karių ir sunkioji technika, bet taip pat sutelkta nemaža dalis Rusijos pajėgų, kai kurios iš jų permestos iš kitų karštųjų taškų palei 1 200 km ilgio fronto liniją.

Pačios pastangos – siųsti karius per vandens kelią, į artilerijos, oro antskrydžių ir bepiločių orlaivių stebėjimo zoną – yra sudėtinga ir kebli užduotis. Tam ryžtasi stiprėjant nusivylimui dėl penkis mėnesius trunkančio kontrpuolimo, kuris Ukrainai užtikrino nedaug teritorinių laimėjimų ir beveik niekuo nepadėjo, kad pasikeistų situacija bendrame mūšio lauke.

Ukrainos gynybos analitikas ir atsargos karininkas Romanas Svitanas sakė, kad rytiniame krante yra trys ar keturios vietos, kuriose šiuo metu yra įsitvirtinusios Ukrainos pozicijos.

„Kol kas tai nėra didelės apimties pajėgos; tai žvalgymas, daugiausia nedidelės žvalgybos kuopos, iki šimto žmonių, – televizijos kanalui „Current Time“ sakė R. Svitanas. – Jau gali būti iki bataliono, galbūt ir daugiau, bet tai tik vadinamieji reidiniai puolimai, kurie vykdomi rotacijos principu.“

„Apskritai persikėlimai per upę istoriškai yra viena iš sunkiausiai įvykdomų operacijų, – RFE/RL sakė Kevinas Ryanas, į atsargą išėjęs JAV brigados generolas ir buvęs JAV gynybos atašė Maskvoje. – O žinant bepiločių orlaivių ir naktinio matymo prietaisų paplitimą, dabartinio konflikto metu tokios operacijos yra dar sudėtingesnės.“

Turėtume atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta kairiajame Dniepro krante, Chersono srityje. Ir štai kodėl.

Ukrainos pajėgos

Nesėkmingas kontrpuolimas?


Birželio pradžioje Ukrainos kariai pradėjo didelio masto kontrpuolimą, didžiausią nuo praėjusių metų pabaigos, kai buvo surengtos kelios sėkmingos operacijos mūšio lauke. Jie tikėjosi pramušti Rusijos linijas keliose vietose: į pietus nuo Orichivo pietinėje Zaporižios srityje, į rytus nuo Velykos Novosilkos Donecko srityje ir toliau į šiaurę aplink suniokotą Donecko srities Bachmuto miestą.

Kai Ukrainos pajėgos įveikė dalį gynybinių įtvirtinimų, vadinamųjų Surovikino linijų, netoli Orichivo, būta optimistinių prošvaisčių. Tačiau Ukrainos pajėgos patyrė didelių technikos nuostolių, todėl pakoregavo savo taktiką ir atsisakė kai kurių Vakarų vadovaujamų mokymų, kurie, kaip tikėjosi NATO, taip pat būtų suteikę pranašumo.

Ukrainos vadai ir jų Vakarų kariniai patarėjai taip pat vylėsi, kad rusų karių pajėgos bus išsekusios. Kremlius priešinosi įsakymui surengti naują mobilizaciją, panašią į prezidento Vladimiro Putino 2022 m. rugsėjį nurodytą masinį šaukimą, o analitikai spėliojo, kad kai kurių Rusijos dalinių pajėgos yra arba nepakankamai stiprios, arba išsekusios.

Spalio pradžioje Rusija, pradėjusi savo puolimą, daugiausia nukreiptą į Avdijivką, pramoninį miestą į šiaurės vakarus nuo regiono sostinės Donecko, iš dalies įrodė, kad abejojantys klydo. Nors Ukrainos kariai atsilaikė, vis dar baiminamasi, kad jie gali būti apsupti.

Lapkričio 1 d. žurnale „The Economist“ paskelbtame interviu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas konfliktą pavadino „aklaviete“.

Ukrainos pajėgos

O kaip Chersonas?


2022 metų lapkritį, po kelias savaites trukusio Ukrainos dalinių spaudimo, Rusijos vadai įsakė iš vakarinės Dniepro upės pusės atitraukti apie 30 000 elitinių desantininkų ir kitų pajėgų. Šis žingsnis sugrąžino Ukrainos kontrolę Chersono mieste, kurį Rusija užėmė netrukus po 2022 m. vasario invazijos pradžios.

Birželį buvo sugriauta Rusijos kontroliuota Dniepro užtvanka Naujojoje Kachovkoje ir upės vanduo užtvindė tūkstančius hektarų žemupyje, padarydamas rimtos žalos.

Nuo tada, kai Rusija pasitraukė iš vakarinio kranto, Ukrainos specialiosios pajėgos ir žvalgybos daliniai ne kartą buvo persikėlę per upę ir nužygiavę žemyn link upės žiočių ties Dnieprovsko įlanka. Ukrainiečiai pradėjo kontroliuoti kai kurias upės aukštupyje esančias salas palei Konkos intaką.

Apie spalio 18-ąją Rusijos karo tinklaraštininkai pradėjo rašyti apie Ukrainos jūrų pėstininkų dalinius, kirtusius upę ir įsitvirtinusius ugnies pozicijose maždaug už 8 km nuo Antonovskio tilto. Viename iš pranešimų teigiama, kad daliniai pasiekė Piščianivkos kaimą, esantį maždaug už 2 km į pietryčius nuo upės kranto.

Nuo tada susirėmimai išplito nuo Oleškų, esančių beveik priešais Chersono miestą, aukštyn upe apie 50 km iki Korsunkos.

Lapkričio 13 d. pranešimuose teigiama, kad intensyviausi mūšiai vyko Krynkų kaime, taip pat iškart į vakarus esančiame Kozači Laheri kaime, kur Rusijos pajėgoms sunkiai sekėsi sulaikyti į pietus nuo upės besiveržiančius Ukrainos karius.

Ukrainos pajėgos

Keletas Rusijos karo tinklaraštininkų, taip pat grupelė Ukrainos tinklaraštininkų teigia, kad Ukrainos pajėgoms pavyko per upę pergabenti neįvardijamą skaičių šarvuočių ir panaudoti bent vieną atakos sraigtasparnį, nutaikytą į rusų pozicijas, atkartojant taktiką, kurią Rusijos pajėgos sėkmingai taikė prieš Ukrainos pajėgas netoli Orichivo miesto.

Oleksandras Musijenka, Kijeve įsikūrusio Karinių ir teisinių studijų centro vadovas, tvirtino, kad Ukrainos prietilčio placdarmas dabar apima visą rytinį upės krantą nuo Antonivkos tilto iki Krynkų.

„Tai reiškia, kad priešas negali išstumti mūsų pajėgų. Jei jie negali mūsų išstumti – o jie, aišku, norėtų tai padaryti ir tą bando – tai reiškia, kad jie turi problemų su gynyba šiame fronte, – sakė jis RFE/RL Ukrainos tarnybai. – Neatmesčiau tokio scenarijaus ateityje: kad Rusijos kariai bus priversti pasitraukti į kitus frontus. Taip jiems jau yra nutikę ne kartą, tai neturėtų stebinti ir šiuo atveju.“

Ukrainos kariuomenė apie šią operaciją beveik nieko neatskleidė, tik patvirtino, kad rytiniame Dniepro krante veikė jūrų pėstininkų pajėgos. Lapkričio 14 d. Ukrainos pietinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk sakė, kad Rusijos pajėgos, panašu, gali būti pasirengusios pasitraukti iš pakrantės pozicijų ir grįžti į antrąją ar trečiąją gynybos liniją rytuose ir pietuose.

„Kol kas [rusų daliniai], spaudžiami savo karinės ir politinės vadovybės, yra priversti laikytis tų paskubomis parengtų pozicijų. Jie mėgino atsitraukti nuo didžiojo vandens telkinio, kažkur apsikasė, bandė įsitvirtinti, – sakė ji. – Bet mes žinome visas šias pozicijas ir daug ties tuo dirbame.“

Rusijos pareigūnai taip pat nepateikė apie tai daug informacijos, nors gynybos ministerija spalio mėnesį tvirtino užkirtusi kelią bandymui kirsti upę.

Šią savaitę Rusijos ministerija buvo priversta reaguoti į sumaištį, kilusią dėl atšauktų TASS ir „RIA-Novosti“ pranešimų, kuriuose teigiama, kad Dniepro grupės vadai įsakė „pergrupuoti“ pajėgas į „palankesnes pozicijas į rytus nuo Dniepro“. Ministerija atšaukiamus pranešimus pavadino „provokacija“.

Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų sukurta naujienų agentūra neigė, kad Rusijos pajėgos pasitraukė ar „persigrupavo“, ir teigė, kad Rusijos naujienų pranešimais buvo siekiama suklaidinti Ukrainą.

Sumaištis vadovybės struktūrose?


Pagal Rusijos karo vadavietės struktūrą „Dniepro“ vadavietė yra atsakinga už veiksmų zoną palei Dnieprą, į pietus link Krymo, okupuoto Juodosios jūros pusiasalio.

Spalio pabaigoje V. Putinas staiga atleido grupės vadą generolą pulkininką Olegą Makarevičių iš pareigų ir į jo vietą paskyrė generolą pulkininką Michailą Teplinskį, kuris anksčiau vadovavo elitinėms Rusijos oro desanto pajėgoms ir tiesiogiai prižiūrėjo praėjusių metų pasitraukimą iš vakarinio Dniepro kranto.

Vladimiras Rogovas, Maskvos remiamas Rusijos okupuotos Chersono srities dalies pareigūnas, tvirtino, kad O. Makarevičius buvo atleistas dėl to, kad klaidino vyresniuosius karininkus ir gynybos ministerijos pareigūnus dėl sudėtingos padėties Chersone.

Praėjus kelioms dienoms po M. Teplinskio paskyrimo keli žinomi Rusijos karo tinklaraštininkai pranešė, kad generolas pulkininkas buvo sužeistas per Ukrainos raketų smūgį į Dniepro grupuotės vadavietę. Šie pranešimai nebuvo oficialiai patvirtinti.

Lapkričio 13 dieną „Telegram“ kanalas, susijęs su Rusijos desantininkais, paviešino vaizdo įrašą, kuriame M. Teplinskis, sėdintis priešais dvi vėliavas, skaito kalbą, sveikinančią desantininkus su oficialia padalinio švente.

Ukrainos pajėgos

Kodėl tai apskritai svarbu?


Aklavietė ar ne, bet momentas gali būti nepalankus Ukrainai. Didesnė Rusijos pramoninė bazė jau įsibėgėja, o tai reiškia, kad bus daugiau tankų, daugiau raketų, daugiau ginkluotės atsargoms papildyti. Rusija taip pat turi daug daugiau vyrų, kurie gali papildyti jos kariuomenės gretas; daugelis apžvalgininkų prognozuoja dar vieną mobilizaciją, galbūt po kovo mėnesį įvyksiančių prezidento rinkimų, kuriuose V. Putinas galimai užsitikrins naują kadenciją.

Visgi Ukraina ne kartą įrodė, kad abejojantys ja klysta. Nors prieš įsiveržimą buvo prognozuojama, kad Rusija sutriuškins Ukrainos pajėgas ir greitai užims Kyjivą, Ukrainos gynėjai sužlugdė šias pastangas ir pridarė didelių nuostolių įsiveržusiems Rusijos kariams, kurie patys buvo nepasirengę arba nepatyrę.

Galiausiai Rusija pasitraukė iš teritorijų į šiaurę nuo Kyjivo ir daugelį tų karių perkėlė į Donbasą rytuose.

Praėjusių metų puolimas Chersone ir panašus puolimas šiaurinėje Charkivo srityje taip pat nustebino išorės stebėtojus ir pademonstravo Ukrainos drąsą bei sumanumą. Dabar vyksta persikėlimai per Dniepro upę, tuo tarpu daliniai rytuose ir šiaurės rytuose atsilaiko prieš didesnes Rusijos brigadas.

„Pranešimai apie Ukrainos persikėlimus svarbūs ne tik dėl to, kad jie liudija apie apmokytą kariuomenę, bet galbūt dar svarbiau, [kad] dėl to, kur jie vyksta, jie kelia realią grėsmę Krymui, – sakė K. Ryanas RFE/RL. – Išpuoliai pietuose turi potencialą judėti labiau tiesiogiai į Krymą, o tai priverstų Rusiją perkelti karius į tą frontą ir atitraukti juos nuo kitų savo gynybos ir puolamųjų operacijų.“

„Sprendžiant iš visko, Rusijos vadovybė nesitikėjo, kad Ukraina gali atlikti tokį ambicingą persikėlimą ne tik stengdamasi atitraukti ir sulaikyti Rusijos dalinius, bet ir siekdama didesnių ir platesnių tikslų, pavyzdžiui, įvykdyti kokią nors puolamąją operaciją“, – sakė O. Musijenka.

Vienas iš pagrindinių Ukrainos uždavinių – prasiveržti į Tokmaką link Melitopolio ir galbūt į pakrantės miestą Berdianską, taip nutraukiant Rusijos tiekimo linijas, einančias į pietvakarius nuo Rusijos sienos iki Krymo.

Tai apsunkintų Rusijos pastangas aprūpinti pusiasalyje esančias pajėgas, taip pat ir civilius gyventojus.

Grėsmė rusų linijoms prie Dniepro jau verčia rusų vadus atitraukti kai kurias pajėgas iš toliau į rytus, arčiau Orichivo miesto. Mažiausiai vienas rusų karo tinklaraštininkas pranešė, kad nedidelis skaičius dalinių atitraukiamas iš Avdijivkos apylinkių.

Kai kurių stebėtojų nuomone, ganėtinai nedidelis Ukrainos sienos kirtimo vietos dydis ir tebesitęsiantys sunkumai gabenant didesnį kiekį atsargų leidžia manyti, kad pastangos prietilčio placdarme yra ne kas kita, kaip tik dėmesio atitraukimas, apgaulingas manevras, kuriuo siekiama mažinti Rusijos pajėgas kitur.

„Svarbiausias dalykas, ką daro dabar šis prietilčio placdarmas, – pritraukia Rusijos pajėgas arčiau savęs, neleisdamas joms veikti kita kryptimi“, – RFE/RL Ukrainos tarnybai sakė Izraelio karinis ekspertas Davidas Gendelmanas.

Jei Rusijos artileriją pavyks nustumti toliau nuo upės krantų, Ukrainos kariai galės pradėti gabenti daugiau vyrų ir sunkesnės technikos, sakė R. Svitanas.

„Upės perėja yra labai pažeidžiama vieta rusų atakoms, – sakė jis. – Ją reikia labai gerai apsaugoti. Dabar mes tik pradedame kurti tokį prietilčio placdarmą, pats darbas užtruks ilgai.“

Šaltinis
Temos
Copyright (c)2022 RFE/RL, Inc. Used with the permission of Radio Free Europe/Radio Liberty, 1201 Connecticut Ave NW, Ste 400, Washington DC 20036.
RFE/RL
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją