Pastaruoju metu netyla kalbos, jog nuo 2013 metų sausio Amerikoje įsigaliojus naujai išlaidų karpymo ir mokesčių didinimo tvarkai, JAV ekonomika vėl ims stoti, mažas pajamas gaunantys asmenys skaudžiai nukentės, o šalies karinis potencialas sumenks. Ne kas kitas, o JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta dar prieš metus įspėjo dėl pražūtingų planuojamo valstybės biudžeto apkarpymo padarinių. Autorius mano, jog taip jis tiesiog „sėjo paniką“.

Anot J. Lewiso, net ir akivaizdžiai sumažinus gynybai skirtą biudžetą, Amerikai pavyks išsaugoti įspūdingą branduolinio ginklo arsenalą. Štai keletas skaičių: 5 tūkst. branduolinio ginklo vienetų, pusė iš jų laikomi rezerve. Remiantis naująja START sutartimi, Amerika turi teisę į 420 tarpžemyninių raketų (kiekvienai iš jų tenka po vieną kovinę galvutę), 14 povandeninių laivų su 240 raketų (kiekviena iš jų gali nešti po 4-5 kovines galvutes) ir 60 bombonešių, taip pat galinčių nešti branduolinį ginklą.

Taigi iš viso kalbame apie 1 tūkst. 550 oficialiai registruotų strateginių kovinių galvučių, nors realybėje šis skaičius dar didesnis, nes strateginės ginkluotės mažinimo sutartyje bombonešiuose esančios galvutės skaičiuojamos kita tvarka. Be to, Amerikai priklauso ir keli šimtai taktinių branduolinių ginklų. Pripažinkime, arsenalas tikrai rimtas.

Štai kokius biudžeto apkarpymo skaičius, kuriuos įvardija „pražūtingais“, pateikia L. Panetta (skaičiai skliaustuose – sumos, kurias pavyks sutaupyti):

- lėktuvo „Joint Strike Fighter“ programos nutraukimas, dabartinių lėktuvų eksploatacijos laiko prailginimas ir jų modernizacija (80 mlrd. dolerių (213 mlrd. Lt);

- dabartinių bombonešių eksploatacijos nutraukimas. Naujos programos pradžią atidėti iki XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio vidurio (18 mlrd. dolerių (48 mlrd. Lt);

- naujos kartos branduolinio povandeninio laivo programos atidėjimas, flotilės sumažinimas iki 10 povandeninių laivų (7 mlrd. dolerių (19 mlrd. Lt);

- vienos iš trijų branduolinio arsenalo sudedamųjų dalių – tarpžemyninių balistinių raketų – atsisakymas (8 mlrd. dolerių (21 mlrd. Lt)

J. Lewiso komentaras: taupyti daugiausia bandoma modernizacijos procesus atidedant ateičiai. Vienintelis skausmingas žingsnis, galintis turėtų pasekmių jau gana greit, anot specialisto – tarpžemyninių balistinių raketų atsisakymas. Kitų biudžeto apkarpymo sprendimų pasekmės pasijus tik po daugelio metų. Dabartinė povandeninių laivų flotilė senti pradės tik nuo 2027 metų (o ir senėjimo mastas visai nebaisus: per dešimt metų teks atsisakyti tik vieno tokio povandeninio laivo). Lėktuvus sėkmingai eksploatuoti bus galima iki pat XXI amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigos. Be to, Amerikos karinės oro pajėgos kai kurių B-52 lėktuvų neketina atsisakyti iki pat 2035 metų.

Straipsnio autorius prisipažįsta, jog karinės technikos, galėsiančios pakeisti dabartinę, kūrimas užima daug laiko, o senoji technika taip pat reikalauja nemenkų investicijų į remontą ir eksploataciją. Nepaisant to, labai sunku argumentuoti teiginį, jog išlaidų gynybai mažinimas Amerikoje jau artimiausiu metu išpranašaus „demokratinės Vakarų Europos žūtį“ – anot autoriaus, tai paprasčiausias melas.

Štai dar keli skaičiai: 10 povandeninių laivų, kiekvienas apsiginklavęs 24 branduolinėmis raketomis, kiekviena iš šių raketų gali nešti iki 12 kovinių galvučių. Plius dar 18 bombonešių B-2 (kiekvienas gali nešti iki 16 bombų) ir keliolika B-52 (pajėgių gabenti iki 8 bombų arba 20 raketų su kovinėmis galvutėmis).
Še tau, Vladimirai Putinai, sako autorius.

Taigi šiuo metu Amerikos turimas branduolinis arsenalas leidžia išlaikyti stabilią jėgos pusiausvyrą su Rusija. Kaip rašo J. Lewisas, jau geriau „kliautis vien povandeninių laivų galia, nei elgtis taip, kaip šiandien daro Rusija – pernelyg pasitikėti žemėje saugomomis balistinėmis raketomis“.

J. Lewisas mano, jog Amerikos energetikos departamento, kuris ir tiekia branduolines kovines galvutes šalies kariuomenei, biudžetas taip pat greičiausiai bus pastebimai apkarpytas. Tačiau departamento vadovybė, skirtingai nei garsiai rėkiantis L. Panetta, paslaptingai rami. Kodėl?

Labai mažai tikėtina, kad išlaidų apkarpymas palies Urano perdirbimo gamyklą (UPF). Oficialiai ji yra įvardijama kaip savarankiška bendrovė, dirbanti su labai įdomia žaliava – sodrintu uranu. Neoficialiai tokia neliečiamybė yra kompensacija dviem senatoriams respublikonams iš Tenesio valstijos, kur bus statoma gamykla, už tai, kad jie balsavo už naująją START sutartį.

J. Lewisas niekaip negali pamiršti tarpžemyninių balistinių raketų klausimo. Kokia tikroji jų funkcija, jeigu jų galima atsisakyti? Svarbiausias argumentas už jų išlaikymą visada buvo tas, kad šalies prezidentas gali greičiau paleisti sausumoje, o ne povandeniniuose laivuose laikomas raketas. Straipsnio autoriaus skaičiavimais, taip išlošti galima viso labo kelias minutes. Argumentai, jog tarpžemyninės balistinės raketos – atgrasymo priemonė tam atvejui, jeigu Rusija pasigamintų naujos, prieš povandeninius laivus nukreiptos ginkluotės, arba taikinys, į save nukreipiantis potencialias Rusijos raketų grėsmes, autoriaus taip pat neįtikina.

J. Lewisas pripažįsta: jeigu ne problemos su biudžetu, tarpžemyninių balistinių raketų geriau būtų neatsisakyti. Tačiau jų atsisakymas – tikrai nėra rimta problema JAV saugumui.