Po pučo, pakursčiusio nerimą dėl stabilumo smurto krečiamame Sachelio regione, šalis sulaukė įspėjimų apie galimas naujas sankcijas.
Dešimt regiono valstybių vadovų ir trys užsienio reikalų ministrai dalyvavo susitikime Ganos sostinėje Akroje. Buvęs Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas atlieka tarpininko vaidmenį sprendžiant krizę.
„Narystės ECOWAS organuose suspendavimas įsigalioja nedelsiant ir galios iki 2022 metų vasario – galutinio termino perduoti valdžią demokratiškai išrinktai vyriausybei“, – po susitikimo sakė Ganos užsienio reikalų ministrė Shirley Ayorkor Botchwey.
Baigiamajame pareiškime raginama nedelsiant paskirti naują civilinį ministrą pirmininką ir suformuoti „įtraukią“ vyriausybę.
Malio naujasis prezidentas pulkininkas Assimi Goita šeštadienį atvyko į Ganos sostinę Akrą parengiamųjų derybų.
A. Goita vadovavo jauniems karininkams, pernai rugpjūtį nuvertusiems išrinktą Malio prezidentą Ibrahimą Boubacarą Keitą dėl numanomos korupcijos ir nesugebėjimo numalšinti šalį apėmusį kruviną džihadistų sukilimą.
Po perversmo kariuomenė, spaudžiama ECOWAS, sutiko paskirti civilius laikinaisiais prezidentu ir premjeru.
Tačiau praėjusį pirmadienį kariškiai sulaikė prezidentą Bah Ndaw ir ministrą pirmininką Moctarą Ouane'ą. Ketvirtadienį laikinieji šalies vadovai buvo paleisti, kai paskelbė, kad atsistatydina.
B. Ndaw ir M. Ouane'o sulaikymas išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą dėl antro numanomo perversmo šioje šalyje per pastaruosius devynis mėnesius.
Malio Konstitucinis Teismas penktadienį paskyrė chuntos lyderį A. Goitą pereinamojo laikotarpio prezidentu.
Chuntai sulaužius savo ankstesnį įsipareigojimą perduoti valdžią civiliniams politiniams lyderiams, imta abejoti kitais jos pažadais, įskaitant pažadą 2022 metų pradžioje surengti rinkimus.
Praėjusią savaitę chunta sakė, kad ketina laikytis sutarto tvarkaraščio, tačiau pridūrė, jog jis gali būti keičiamas.