Labiausiai išsivysčiusius ūkius vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovas pabrėžė, jog koordinavimo mastas turi būti didesnis už praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio Naująjį kursą ir Maršalo planą, kuris padėjo atstatyti Europos ekonomiką po Antrojo pasaulinio karo.
„Vis labiau didėja“ pasaulinės recesijos šių metų pirmąjį pusmetį tikimybė ir „privalome jau dabar imtis veiksmų, kad būtų išvengta užsitęsusios recesijos“, pareiškė EBPO generalinis sekretorius Angelis Gurria.
„Susitvarkyti su tiesiogine ekstremalia visuomenės sveikatai padėtimi, atremti ekonominį sukrėtimą ir nutiesti kelią link atsigavimo bus galima tik didelėmis, patikimomis ir tarptautiniu mastu koordinuojamomis pastangomis“, – pareiškė jis savaitgalį paskelbtame pranešime.
Daugelis vyriausybių jau paskelbė pradedančios įgyvendinti priemonių prieš COVID-19 pandemiją paketus, kuriuose numatomos milžiniškos išlaidos – net didesnės už patvirtintąsias per 2008 metų finansų krizę.
Tačiau tokios grupės, kaip Didysis septynetas (G7) ar Didysis dvidešimtukas (G20), kol kas neparengė jokių bendrų veiksmų planų.
Pasak A. Gurria, vyriausybės turi dirbti išvien, kad galėtų užtikrinti pažangą mokslo srityje, įskaitant masinį testavimą dėl koronaviruso ir vakcinų tyrimus.
Ekonomikos srityje, anot jo, valdžia turėtų spręsti tokius klausimus, kaip tiesioginė finansinė pagalba dirbantiesiems savarankiškai, kurie kai kuriose šalyse negauna dirbantiesiems visą darbo dieną ar samdomiems darbuotojams siūlomos pagalbos.
Apie strateginių bendrovių gelbėjimą kalbančios vyriausybės, pasak EBPO vadovo, taip pat turėtų teikti pagalbą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), visų pirma paslaugų ir turizmo sektoriuose.
„Turi būti padaryta viskas, kad būtų užsitarnautas pasitikėjimas tarp piliečių, kurie mūsų ekonomikos silpnumą jautė dar prieš tai, kai visa tai prasidėjo“, – pareiškė jis.
„Gražios svajonės“
Turtingesnės vyriausybės ir jų centriniai bankai kovai su COVID-19 pritraukia trilijonus JAV dolerių, tačiau vis labiau nuogąstaujama dėl skurdesnių valstybių, kurios neturi galimybių skolintis kapitalo rinkose ir neturi tinkamų sveikatos apsaugos sistemų.
„Jeigu Pietų Afrika neišgalės suvaldyti viruso, jis vėl pasklis, – agentūrai AFP pareiškė investicinio banko „Renaissance Capital“ vyriausiasis ekonomistas Charlie Robertsonas (Čarlis Robertsonas). – Todėl sakyčiau, jog, siekiant sureguliuoti šią viruso krizę, reikia pasaulinio sprendimo dėl finansavimo.“
Jis paragino G7 ir G20 šalis imtis veiksmų.
G20 šiuo metu pirmininkaujančiai Saudo Arabijai rengiant virtualųjį aukščiausiojo lygio susitikimą, draudimo milinės „Allianz“ vyriausiasis ekonomistas Ludovicas Subranas (Liudovikas Subranas) sutiko, jog reikia bendrų veiksmų dėl skurdesnių šalių, visų pirma Afrikoje.
„Visų tarptautinių priemonių buvo imtasi be jokio koordinavimo ir tai yra gana beprecedentis dalykas“, – pažymėjo jis.
Tačiau, JAV prezidentui Donaldui Trumpui įgyvendinant izoliacinę politiką, raginimai koordinuoti pastangas tarptautiniu mastu dar nesulaukė visuotinio atgarsio, juolab kad Vašingtonas pats kol kas nesugeba išspręsti vidaus nesutarimų.
JAV Senatui pateiktas siūlymas skirti trilijonus dolerių gelbėti koronaviruso krizės sukrėstai šalies ekonomikai sekmadienį buvo atmestas, nesulaukęs jokios demokratų paramos ir penkiems respublikonams nedalyvavus balsavime dėl karantino.
Demokratai pareiškė, kad respublikonų pasiūlymas per koronaviruso krizę nesuteiktų pakankamos apsaugos milijonams amerikiečių darbininkų.
Tuo tarpu mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius pasaulyje jau viršijo 14,4 tūkst., o įvairiose pasaulio šalyse dėl griežtų karantino priemonių namuose yra priverstas likti beveik 1 mlrd. žmonių.
Interviu BBC A. Gurria pareiškė, jog nuomonė, jog pasaulis gali sparčiai atsigauti po pandemijos, kurios G20 politikos formuotojai laikėsi dar prieš kelias savaites, yra „gražios svajonės“.