Dydis – dar ne viskas: juodoji dangoraižių pusė

Miestai iš viso pasaulio ne juokais lenktyniauja, kuriame išaugs didžiausias pastatas. Tačiau dauguma tokių milžinų 100 proc. savo aukščio gyvenimui ir darbui neišnaudoja – tai tėra aukštis dėl aukščio, skelbia „The Independent“.

Dalis aukščiausių pasaulio dangoraižių ne kartą buvo kritikuojami dėl vadinamųjų tuštybės metrų, kurie neatlieka jokios praktinės funkcijos – tik užtikrina narystę superaukštų pastatų klube.

Aukštų pastatų ir miestų tarybos (CTBUH) parengtoje ataskaitoje teigiama, jog net iki 39 proc. aukščiausiais pasaulio pastatais laikomų dangoraižių erdvės nėra tinkama gyvenimui ar darbui.

Dubajuje esantis dangoraižis „Burj Al Arab“, atkartojantis laivo burės formą, pripažintas daugiausia tokių tuštybės metrų turinčiu pastatu pasaulyje – pačiame viršuje nenaudojama net 123 metrų aukščio erdvė. Ji sudaro 39 proc. viso pastato aukščio, kuris iš viso siekia 321 metrą. Jeigu nenaudojamos erdvės nebūtų, jis tikrai nepatektų į aukščiausio pasaulio pastatų (šis statusas suteikiamas tik didesniems nei 300 metrų statiniams) sąrašą.

CTBUH ataskaitoje rašoma: „Išsiaiškinome, jog Saudo Arabijos Džidos mieste esančio „Kingdom Tower“ statinio viršus – nenaudojama erdvė. Šis faktas mus paskatino pasidomėti tendencija statyti kuo didesnius, tačiau nebūtinai pilnai išnaudojamus statinius, ir sukurti naują terminą – tuštybės metrai“.

Amerikos banko pastatas Niujorke pripažintas antruoju pagal tuštybės metrų skaičių – nenaudojamas aukštis siekia 34 proc. arba 131 metrą iš viso pastato aukščio.

CTBUH tuštybės metrais apibrėžia atstumą tarp aukščiausiai esančios apgyvendintos dangoraižio erdvės ir pastato architektūrinės viršūnės. Tuštybės metrų mada prasidėjo Niujorke – nuo „Chrysler“ pastato, baigto statyti 1930 metais.

Kinijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams pradėjus varžytis dėl įspūdingiausių pasaulyje statinių, praktika statyti kuo aukštesnį, nors ir ne itin praktišką dangoraižį, itin paplito. Jeigu nebūtų atsižvelgiama į tuštybės metrus, net 61 proc. visų pasaulio superdangoraižių netektų šio garbingo statuso, pažymi CTBUH. O bet kokie statiniai, kurių bent pusę aukščio sudaro būtent tuštybės metrai, iš viso netektų pastato vardo.

Architekto Renzo Piano suprojektuotas 306 metrų aukščio „Shard“ – vienintelis superaukštas statinys Jungtinėje Karalystėje. 20 proc. statinio viršaus – tuštybės metrai, kuriuos sudaro įmantrus stiklo ir plieno stogas.

Pastato atstovas teigia: „Dizainas yra dizainas. Jis tikrai nebuvo kuriamas galvojant apie norą pasipuikuoti. Toks buvo natūralus pastato sprendimas – „Shard“ tarsi ištirpta danguje“. Pats R. Piano sako, jog jį įkvėpė Londono bažnyčių bokštų smaigaliai – ką savo kūryboje vaizdavo ir XVIII a. Venecijos dailininkas Canaletto.

Iš viso net penki iš dešimties daugiausiai tuštybės metrų turintys pastatai yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Šalyje stovi ir aukščiausias pastatas pasaulyje – Dubajaus „Burj Khalifa“, nuo pat statybų pabaigos plaktas dėl beverčio aukščio (kuris tikrai atrodo absurdiškai, turint omenyje, kiek šalyje yra nenaudojamo ploto).

Iš 830 metrų pastato aukščio – net 244 yra būtent tuštybės metrai. Vien jų pakaktų pastatą priskirti prie 11 pačių aukščiausių pastatų Europoje.

„New Yorker’s“ architektūros kritikas Paulas Goldbergeris savo apžvalgoje pažymi, jog, „kaip ir kalbant apie visus superaukštus statinius, „Burj Khalifa“ sumanytojams funkcionalumas nebuvo svarbiausias siekis“.

Kaip teigia CBTUH, tuštybės viršūnė šiuo klausimu – „Ukraina“ viešbutis Maskvoje. Pastato aukštis - 206 metrai. Iš jo praktiškai neišnaudoti net 42 proc. aukščio. Tačiau ataskaitoje jam dėmesio neskirta, nes šis statinys nepriklauso superaukštų pastatų kategorijai – nesiekia nei 300 metrų.