Europos Sąjunga velkasi iš paskos, planuodama paskiepyti dešimtis milijonų žmonių „Pfizer Inc.“, „Moderna Inc.“ ir „AstraZeneca Plc“ vakcinomis, kai jos pasieks finišo liniją. Tai reiškia, kad blokas ilgiau liks pažeidžiamas pandemijos, o JK galės išdidžiai pademonstruoti, kad po „Brexit“ jai puikiai sekasi tvarkytis savarankiškai.
Remiantis Londone įsikūrusios tyrimų firmos „Airfinity Ltd.“ analize, pakankamai vakcinos dozių, kad paskiepytų du trečdalius savo gyventojų, ES turės tik 2021 m. rugsėjį. Šį lygį ji pasieks daugiau nei keturiais mėnesiais atsilikdama nuo JAV ir dviem mėnesiais – nuo JK.
Apskaičiavimai remiasi vakcinos dozių kiekiu, kurį vyriausybės užsitikrino vienam gyventojui, kiekvieno regiono gamybos pajėgumais ir numatomu dozių efektyvumu.
Kelios Vakarų šalys planuoja pradėti skiepijimą jau netrukus – bus atidžiai stebimas vakcinų saugumas. Nepriklausomai nuo to, kaip greitai prasidės vakcinavimas, svarbiausia yra suteikti imunitetą nuo 60 iki 70 proc. visų gyventojų, nes tai leis visuomenėms saugiai atsidaryti, nesibaiminant masinių susirgimų ir palūžusių sveikatos sistemų.
Viso industrinio pasaulio vyriausybės jau sulaukia kritikos dėl nevykusių pastangų atgaivinti ekonomiką, kadangi pandemija vien tik JAV į ligonines paguldė daugiau nei 90 000 pacientų. Nors auga susirūpinimas, kad turtingesnės tautos pralenks žemas ir vidutines pajamas gaunančius regionus, perspektyva, kad vienos turtingojo pasaulio dalys atsigaus lėčiau nei kitos, grasina sukurti papildomą tarptautinę trintį.
Prancūzijai, Vokietijai ir kitoms Europos šalims pavyko pažaboti naujų koronaviruso atvejų skaičių, tačiau tam prireikė naujų karantinų ir apribojimų, kurie pakenkė jau ir taip šlubuojančiam verslui.
„Tarkime, kad JAV išsiverš į priekį ir didelę populiacijos dalį paskiepys greičiau nei Europa – galite įsivaizduoti spaudimą, kurį patirs Europos politikai, – teigia Šveicarijos Sankt Galeno universiteto tarptautinės prekybos ir ekonominės plėtros profesorius Simonas Evenettas. – Tai gali tapti įtampos šaltiniu tarp šalių ir eskaluotis plačiau.“
Europos Komisija, savo narių vardu šešiais tiekimo susitarimais užsitikrinusi beveik 2 milijardus „Covid“ vakcinos dozių, atsisakė tiesiogiai pakomentuoti, ar sugebės imunizuoti savo populiacijas taip greitai, kaip tai padarys JAV ir kitos tautos.
„Svarbiausia užtikrinti greitą vakcinų, kurios laikomos saugiomis ir veiksmingomis, platinimą“, – lapkričio 30 d. el. laiške rašė ES vykdomoji valdžia ir pridūrė, kad bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti, kad jos bus pasirengusios platinimui, vos tik vakcinos taps prieinamos.
Nors JAV ir Didžiosios Britanijos gyventojai veikiausiai bus pradėti skiepyti dar iki šių metų pabaigos, „Airfinity“ prognozuoja, kad pirmosios ES vakcinų dozės bus gautos tik sausio mėnesį. Sveikatos apsaugos pareigūnai Prancūzijoje teigė, kad tikisi pradėti skiepyti žmones gruodžio pabaigoje arba sausio pradžioje, ir kad visos ES šalys dozes gaus tuo pat metu.
Tuo tarpu Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas pranešė, kad specialūs imunizacijos centrai turėtų būti paruošti iki šio mėnesio vidurio, ir kad prognozuojama, jog didelės rizikos grupės bus pradėtos skiepyti sausio mėnesį.
Didžiosios Britanijos vaistų reguliatorius treęiadienį patvirtino „Pfizer“ ir Vokietijos partnerio „BioNTech SE“ sukurtą vakciną, aplenkdamas tiek JAV, tiek ES.
Ši vakcina turėtų sulaukti JAV maisto ir vaistų administracijos sprendimo gruodžio viduryje, o Europos vaistų agentūros leidimo tikimasi sulaukti metų pabaigoje. Greičiausiai jai įkandin seks „Moderna“ ir „AstraZeneca“.
Pasiūlos veiksnys
Pasiūla yra pagrindinis veiksnys, lemiantis tokias perspektyvas. Remiantis „Bloomberg Intelligence“ duomenimis, ES tarp trijų pirmaujančių lenktynių dalyvių užsitikrino 1,9 dozės ekvivalentą vienam asmeniui, palyginti su 4,2 dozėmis JAV ir 2,2 dozėmis Jungtinėje Karalystėje.
ES taip pat sudarė daugiau sutarčių su vaistų gamintojais, kaip antai „Johnson & Johnson“, kurių vakcinų tikimasi sulaukti vėliau.
Be to, JAV yra gamybos lyderė. Tai svarbu, nes „vargu ar šalys eksportuos dozes dideliais kiekiais, kol nebus pasiekti jų pačių vakcinavimo tikslai“, pažymėjo „Airfinity“ generalinis direktorius Rasmusas Bechas Hansenas.
Įvairūs kiti veiksniai gali paveikti platinimo tempą. Neaišku, kaip šalys aplenks logistines kliūtis ir kaip noriai jų piliečiai atsiraitos rankoves. Tuo tarpu kai kurios Europos šalys imasi savarankiškų veiksmų, kad imunizuotų savo piliečius.
Pavyzdžiui, Vokietija veda tiesiogines derybas su šalies farmacininkais, kad gautų daugiau dozių, nei būtų skirta pagal bendrą ES planą, teigia sveikatos ministras J. Spahnas. Šalis užsitikrino prieigą prie daugiau nei 300 milijonų dozių, įskaitant „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą vakciną, sakė pareigūnai.
JAV pasiryžo pagal išlaidas aplenkti kitas tautas ir investuoti į keletą skirtingų vakcinų, teigia Klausas Stohras, buvęs Pasaulio sveikatos organizacijos pareigūnas, padėjęs mobilizuoti vyriausybes ir vaistų gamintojus pandemijų atveju.
Šalies patirtis kuriant imunizaciją, padedant Biomedicinos pažangiųjų tyrimų ir plėtros tarnybai, taip pat turėjo reikšmės, sakė K. Stohras, dirbęs ir farmacijos kompanijoje „Novartis AG“.
Bet koks scenarijus, pagal kurį Europa atsiliktų nuo Didžiosios Britanijos ir JAV, galėtų pasodinti Europos pareigūnus į karštąją kėdę. Blokas jau sulaukė raginimų dėti daugiau pastangų kovai su krize, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė pasiūlymą sukurti europinę BARDA versiją.
JAV agentūra „parodė, kad gali tai padaryti“, sakė K. Stohras. „Ji stabili ir gerai finansuojama. Europa turi ko pasimokyti“, – pažymėjo jis.
Vis dėlto K. Stohras teigė manantis, kad ES vakcinomis pasirūpino sėkmingai. Nepaisant ambicingos pasaulinės iniciatyvos, kuria siekiama teisingai paskirstyti dozes, nerimą kelia tai, kas dedasi besivystančiose šalyse, o ne tai, kad Europa atsilieka nuo JAV, teigė jis.
„Didžiausią nerimą man kelia tai, kad žmonės Pietryčių Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje apskritai negaus vakcinos“, – pabrėžė jis.
Dauguma pasaulio žmonių „neturės vakcinos iki 2021 m. pabaigos, o greičiausiai jos sulauks tik 2022 m.“
Visos pandemijos metu žmonių pasipiktinimą kėlė netolygus asmens apsaugos priemonių ir kitų reikmenų prieinamumas. Vakcinų klausimu šis atotrūkis bus dar didesnis, sakė Šveicarijos universiteto profesorius S. Evenettas.
Anot jo, jei kai kurios turtingiausios šalys kitais metais sugebės paskiepyti savo populiacijas žymiai greičiau nei kitos, „beprotiškas skubėjimas dėl asmens apsaugos priemonių palyginus su tuo atrodys kaip piknikas“.
