Kalbant apie infekcijų mastą, abiejų šalių rodikliai yra panašūs, atvejų skaičiai svyruoja apie 14 mln., daugybė ligoninių nuo Mumbajaus iki San Paulo patiria vis didesnį spaudimą, nes hospitalizacijų tebedaugėja. Bet mokslininkus glumina mirčių nuo COVID-19 rodiklių abiejose šalyse skirtumai.

Brazilijoje, kur gyvena beveik 214 mln. gyventojų, nuo COVID-19 mirė per 384 000 žmonių, daugiau nei dvigubai negu Indijoje, kurios populiacija daug didesnė – 1,4 mlrd.

Nors mirčių skaičius Indijoje pradėjo augti labai staigiai ir baiminamasi, kad situacija tik blogės, dideli skirtumai išlieka, o tai rodo, kaip skirtingai regionuose vystosi pandemija. Ekspertų teigimu, norint pažaboti pasaulinį protrūkį ir išvengti visuomenės sveikatos krizių ateityje, labai svarbu geriau suprasti ir iššifruoti vykstančius procesus.

COVID-19 mirčių rodikliai Pietų Azijoje, įskaitant Indiją, nuolat yra žemesni už pasaulinius vidurkius, o Lotynų Amerikoje jie nuolat aukštesni ir verčia virusologus siūlyti įvairias teorijas, kodėl juostoje nuo Brazilijos iki Argentinos COVID šėlsmas daug negailestingesnis.


„Mes nelyginame obuolių su obuoliais, mes lyginame obuolius su kriaušėmis“, – sakė Bhramar Mukherjee, Mičigano universiteto medicinos mokyklos ir visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkė. Kol kas abi šalys užmina „intriguojamą mįslę – epidemiologinę paslaptį, kuriai išaiškinti prireiktų Šerloko Holmso ar Mis Marpl gebėjimų“.

Brazilijai smogė daugybė COVID bangų, nusinešusių nemažai jaunų žmonių gyvybių. Praėjusią savaitę šalis pranešė apie rekordinį vienos dienos aukų šuolį – 4 000 mirčių, susijusių su COVID-19. O Indijoje per pastarąsias kelias dienas mirčių per dieną šuolis buvo mažesnis – iki 2000. Mirčių rodiklis Azijos šalyje, kaip procentinis patvirtintų atvejų dydis, sudaro 1,2, palyginti su 2,6 Brazilijoje, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ surinkti duomenys.

Amžiaus skirtumai

Tokiam mirties atvejų atotrūkiui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tarp jų ir vidutinio amžiaus skirtumas – nuo 26 metų Indijoje iki 33,5 Brazilijoje.

Ekspertai seniai kritikuoja Indijos mirčių statistiką, ypač jos atokiose kaimo vietovėse. Pasak B. Mukherjee, iki pandemijos maždaug kas penkta mirtis apskritai nebuvo užregistruojama. Bet tai nepaaiškina, kodėl Brazilijos mirčių rodiklis yra didesnis nei senstančių Vakarų valstybių, taip pat patyrusių skaudų pandemijos smūgį.

„Brazilijoje mirštamumo rodiklis net labiau šokiruojantis, nes populiacija daug jaunesnė nei kitų šalių, ypač Europos“, – sako Albertas Chebabo‘as, Brazilijos infekcinių ligų draugijos viceprezidentas.

Infekcijų ir mirčių daugėja tuo metu, kai abi šalys kovą paspartino vakcinacijos tempus po itin vangios pradžios. Indija sugebėjo sušvirkšti per 117 mln. vakcinų dozių, palyginti su beveik 33 mln. dozių, suleistų Brazilijoje, nors pastaroji paskiepijo didesnę dalį savo populiacijos.

Kryžminis imunitetas

Kitos teorijos dėl skirtumų tarp Brazilijos ir Indijos sukasi apie dviejų šalių skirtingas aplinkas ir ligos patirtis.

Kai kurių mokslininkų teigimu, plačiai paplitusios daugybės ligų rizikos Indijoje galbūt padėjo susiformuoti natūraliam piliečių atsparumui tokiems koronavirusams kaip COVID-19.

Shekharas Mande, Indijos mokslinių ir pramonių tyrimų tarybos vadovas, yra vienas iš tų, kurie išnagrinėjo šią tendenciją ir šia tema kartu su kitais autoriais publikavo tyrimą. Jo tyrimo metu nustatytos koreliacijos, rodančios, kad gyventojai iš žemo higienos lygio šalių linkę geriau įveikti COVID-19.

„Mūsų hipotezė, o tai yra grynai hipotezė, tokia: kadangi mūsų gyventojai nuolat susiduria su daugybe patogenų, įskaitant virusus, mūsų imuninė sistema nereaguoja pernelyg audringai į bet kokią atsirandančią naują viruso atmainą“, – interviu sakė Sh. Mande.

Daugelis ekspertų pripažįsta, kad genetika arba kryžminis imunitetas gali turėti įtakos, nes kitose Pietų Azijos šalyse, tarp jų Bangladeše ir Pakistane, taip pat mažiau mirčių nuo COVID-19 nei Brazilijoje.

Kita priežastis gali būti ta, kad 87 proc. brazilų gyvena miesto teritorijoje, o du trečdaliai indų – kaimo vietovėse, kur daugiau vietos ir didesnė ventiliacija, sako B. Mukherjee iš Mičigano universiteto.

Mutuojančios atmainos

Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad būtent Brazilijoje pernai gruodį buvo aptikta viena iš galimai mirtiniausių koronaviruso mutacijų, P.1 atmaina. Kartu su kitomis atmainomis, pirmą kartą nustatytomis Pietų Afrikoje ir Jungtinėje Karalystėje, ši atmaina, kaip rodo tyrimai, yra daug lengviau užkrečiama.

„P.1 atmaina vienu metu plinta daugelyje Brazilijos miestų ir valstijų, o tai griauna sveikatos sistemą, kas, savo ruožtu, lemia labai didelį mirštamumą“, – sako A. Chebabo‘as iš Brazilijos infekcinių ligų draugijos. Braziliją krečia „tikra audra“, pridūrė jis; politinės lyderystės stoka įvedant veiksmingas priemones, tokias kaip karantinai, tik apsunkina COVID krizę.

Spartus ir nepertraukiamas braziliškosios atmainos plitimas taip pat neleidžia atsikvėpti šalies sveikatos apsaugos sistemai, priešingai nei atokvėpis tarp viruso bangų paskutiniaisiais 2020 m. mėnesiais Indijoje, kuris padėjo šalies ligoninėms ir pirmutinėse gretose dirbantiems darbuotojams atsigauti bei planuoti tolesnius veiksmus.

„Mes daugeliu atžvilgių daug geriau pasiruošę įveikti šią bangą nei anksčiau, – interviu sakė Suneeta Reddy, „Apollo Hospitals Enterprises Ltd.“ vykdomoji direktorė. – Susipažinome su klinikiniais COVID gydymo protokolais. Galime daug tikslingiau panaudoti savo turimas priemones bei lovas.“

Indijai dabar gresia viruso mutacijų sukeltas protrūkis, daug galingesnis už pirmąjį protrūkį šalyje, nors, kaip bus iš tikrųjų, sunku pasakyti, atsižvelgus į tai, kad ši Azijos šalis yra atlikusi genomo seką mažiau nei 1 proc. teigiamų COVID mėginių.

Indija tiria naująją viruso atmainą, bet dar neaišku, ar būtent ši atmaina sukėlė dabartinę COVID-19 infekcijų bangą, „Bloomberg TV“ sakė Aparna Mukherjee, mokslininkė iš „Indian Council for Medical Research“.

Nusiraminimas, antroji banga

Nesuvaldomą viruso plitimą ir didėjantį mirštamumą abiejose šalyse kursto ir prastas krizės valdymas bei COVID sukeltas nuovargis. Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonoro jau seniai priešinasi karantinams, konfliktuodamas su vietos vyriausybėmis dėl pandeminių priemonių švelninimo ir išjuokdamas veido kaukių dėvėjimą.

Indijoje kelis mėnesius trukęs dienos infekcijų rodiklių mažėjimas nuo rugsėjį pasiekto piko – kaip ir pareigūnų sprendimas atšaukti ribojimus viešiems susibūrimams, – paskatino gyventojus susilpninti savo budrumą ir mažiau saugotis. Be to, daugelis numojo ranka į COVID pavojus, pamatę, kaip draugai ir šeimos nariai su silpnesniais simptomais pasveiksta, o politikai nepaiso saugumo protokolų.

„Brazilija, politinio vadovavimo prasme, – visiška katastrofa, o Indija po pirminio atvejų sumažėjimo neleistinai nusiramino“, – sakė Madhukaras Pai, Monrealyje esančio Makgilio universiteto Epidemiologijos ir pasaulinės sveikatos katedros Kanados mokslinių tyrimų vadovas.

Per anksti teigti, ar Indija sugebės išvengti didesnio mirštamumo scenarijaus, koks susiklostė Brazilijoje. Nors kai kuriose šalies dalyse įvesti tiksliniai karantinai, penkiose valstijose rengiami rinkimai – su masiniais rinkėjų susibūrimais per kampanijos renginius; o kur dar mėnesį truksianti induistų piligrimystė, sutraukianti minias tikinčiųjų prie Gango upės krantų.

Visa tai gali niekais paversti pastangas paspartinti vakcinaciją. Jau dabar mirčių nuo COVID-19 skaičius Pietų Azijos šalyje vien per pastarąją savaitę išaugo daugiau nei dvigubai – iki per 1 000 per dieną, daugelyje rajonų krematoriumai veikia be pertraukos, savo eilės laukia ištisos eilės kūnų.

„Abi šalys privalo smarkiai padidinti vakcinacijos tempus ir veiksmingiau taikyti kitas visuomenės sveikatos priemones, – sako M. Pai. – Svarbu, kad kiekviena šalis, norėdama pažaboti epidemiją, turi įdėti daug daugiau darbo bei pastangų.“