R. Duterte karo padėtį Mindanao regione įvedė 2017-ųjų gegužę, netrukus po to, kai ginkluoti užpuolikai su juoda IS vėliava užėmė daugiausia musulmonišką Maravio miestą. Ten penkis mėnesius vykusi kova pareikalavo 1 200 gyvybių.
„Prezidentūra įsitikinusi mūsų saugumo pajėgų sugebėjimu užtikrinti taiką ir saugumą Mindanao nepratęsiant karo padėties“ po gruodžio 31-osios, pranešime sakė prezidento atstovas Salvadoras Panelo.
R. Duterte patarėjai saugumo klausimais informavo jį apie „silpnėjantį teroristų ir ekstremistų maištą, jų lyderių sučiupimo ar neutralizavimo rezultatą, bei nusikalstamumo lygio sumažėjimą“, pridūrė S. Panelo.
Karo padėtis leidžia kariuomenei kontroliuoti regioną tokiomis priemonėmis kaip komendanto valandos įvedimas, dokumentų kontrolės postų įkūrimas bei sugriežtinta ginklų priežiūra, nors šioje šalyje civiliams gyventojams leidžiama turėti šaunamųjų ginklų.
Be to, įtariamieji gali būti sulaikomi ilgesniam laikui nepareiškus jiems baudžiamųjų kaltinimų.
Filipinuose karo padėties įvedimas buvo itin opus klausimas, prisimenant karo padėtį diktatoriaus Ferdinando Marcoso valdymo metais, padėjusią jam išlikti valdžioje net du dešimtmečius iki 1986 metų revoliucijos. Vis dėlto R. Duterte gyrė F. Marcosą kaip geriausią valstybės vadovą Filipinų istorijoje.
Kongresas leido R. Duterte pratęsti karo padėtį visame pietiniame regione po to, kai vyriausybės pajėgos atsiėmė Maravio kontrolę, ignoruodamas opozicijos perspėjimus apie poslinkį autoritarinio valdymo link.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi taikos stiprinimo organizacija „International Alert“ anksčiau šiemet savo ataskaitoje paskelbė, kad dėl įvestos karo padėties konfliktinių incidentų Mindanao regione 2017 ir 2018 metais sumažėjo 30 procentų.
Organizacijos patarėjas Azijos taikos ir konfliktų politikos klausimais Francisco Lara naujienų agentūrai AFP sakė, kad patikros punktai padėjo sumažinti šaunamųjų ginklų transportavimo mastą, todėl sumažėjo pagrobimų ir klanų karų.
Tačiau Mindanao sukrėtė keli gyvybių pareikalavę mirtininkų sprogdinimai, padidėjus nerimą keliančiam kovotojų karingumui, kurį skatina IS įtaka Pietryčių Azijoje.
Vienas iš tokių sprogdinimų įvyko šių metų sausį per sekmadienio mišias katalikų katedroje Holo saloje.
„Atgrasymo argumentas atrodo abejotinas atsižvelgus į precedento neturinčias mirtininkų atakas“, – naujienų agentūrai AFP sakė politologas Richardas Heydarianas.
„Net po kelerių metų vykdymo [karo padėtis] neatnešė jokio esminio kokios nors ginkluotos grupuotės sutriuškinimo toje teritorijoje“, – mano karo istorikas ir gynybos analitikas Jose Antonio Custodio.
Pasak jo, taip pat smarkiai nukentėjo turizmo sektorius. J. A. Custodio atkreipė dėmesį į dažnai Vakarų vyriausybių skelbtas rekomendacijas dėl kelionių į Mindanao.
Filipinų gynybos sekretorius Delfino Lorenzana kiek anksčiau žurnalistams sakė pataręs R. Duterte nebepratęsti tame regione karo padėties.
„Metas grįžti į normalų [gyvenimą], kad galėtume pritraukti daugiau investuotojų“, – praėjusią savaitę per valstybinę televiziją sakė D. Lorenzana.