Abu jie gerokai pralenkė kitus 10 kandidatų, įtvirtindami Lenkijos posūkį į dešinę po praėjusį mėnesį įvykusių parlamento rinkimų, per kuriuos jų partijos, "Solidarumo" įpėdinės, sutriuškino valdžioje buvusius kairiuosius.
Tačiau tai, kad D.Tuskui nepavyko užsitikrinti aiškios daugumos, reiškia, kad žmogus, pakeisiantis kadenciją baigiantį kairiųjų prezidentą Aleksandrą Kwasniewskį, paaiškės tik po antrojo rinkimų rato.
"Ši pergalė milijonams lenkų prieš antrąjį ratą suteikė vilties, - savo kampanijos štabe džiūgaujančiai miniai sakė D.Tuskas. - Viliuosi, kad artimiausios dvi savaitės bus didelės, pozityvios energijos periodas".
L.Kaczynskis išreiškė įsitikinimą, kad jam pavyks panaikinti D.Tusko persvarą ir laimėti antrąjį rinkimų ratą, nes jo "vieningos Lenkijos vizija daugumai lenkų yra patrauklesnė nei liberali" D.Tusko vizija.
Buvusių sąjungininkų D.Tusko ir L.Kaczynskio konkurencija komplikavo jų partijų pastangas suformuoti koalicinę vyriausybę ir susitarti dėl programos, kurios Lenkijai reikia ekonomikos augimui atnaujinti ir nedarbui sumažinti.
Lenkijos prezidentai negali daryti didelės tiesioginės įtakos ekonomikos ar socialinei politikai, bet šie rinkimai nulems jėgų pasiskirstymą naujojoje koalicijoje, o tuo pačiu - ir reformų mastą bei spartą šalyje, kur gyvena 38 mln. žmonių.
Politikos apžvalgininkai nurodo, kad antrojo rinkimų rato baigtį nulems tie, kurie per pirmąjį rinkimų ratą parėmė populistų ir kairiųjų kandidatus. Abu likę kandidatai nedelsdami ėmė stengtis patraukti savo pusėn platesnius visuomenės sluoksnius.
Tolesnes vietas užėmė: Andrzejus Lepperas - 15,11 procento, Marekas Borowskis - 10,33 procento, Jaroslawas Kalinowskis - 1,80 procento, Januszas Korwinas-Mikke'as - 1,43 procento, Henryka Bochniarz - 1,26 procento, Liwiuszas Ilaszas - 0,21 procento, Stanislawas Tyminskis - 0,16 procento, Leszekas Bubelis - 0,13 procento, Janas Pyszko - 0,07 procento, Adamas Slomka - 0,06 procento.
Didelis atotrūkis
Pasak analitikų, balsavimo rezultatai patvirtino, kad egzistuoja didelis atotrūkis tarp skurdžiau gyvenančio kaimo, kur daugelis rinkėjų laikosi tradicinių religinių vertybių ir įtariai žiūri į "Vakarų" daromą įtaką, ir platesnių pažiūrų miestiečių.
D.Tuskas laimėjo didžiuosiuose miestuose ir turtingesniuose vakariniuose bei centriniuose regionuose, be to, jo laisvosios rinkos viziją netikėtai parėmė dauguma šalies bedarbių, kurių iš viso yra 2,8 milijonų.
Nuosaikus nacionalistas L.Kaczynskis, kuris smulkiesiems ūkininkams žadėjo ginti jų gyvenimo būdą, daugiausiai balsų surinko kaimo vietovėse ir skurdesniuose rytiniuose bei pietrytiniuose regionuose.
"Rytų Lenkija ir kaimiškoji, tradicijas ginanti Lenkija, Lenkija, kuri bijo pasikeitimų. Tai charakterizuoja Kaczynskio rinkėjus", - sakė Varšuvoje įsikūrusio Visuomeninių reikalų instituto vadovė Lena Kolarska-Bobinska.
"Abu kandidatai dabar kovos dėl Lepperio ir Borowskio rinkėjų", - sakė politologas Stanislawas Mocekas iš Lenkijos mokslų akademijos.
A.Lepperio rinkėjai ideologiškai yra artimesni L.Kaczynskiui "ir jo socialinio solidarumo programai", o M.Borowskio rinkėjai - liberalui D.Tuskui, nurodė jis.
Tai reiškia, kad matematiškai abiejų varžovų pozicijos gali būti apylygės", - sakė S.Mocekas ir pridūrė: "Laimėtoją nulems kampanijos tonas".
56 metų L.Kaczynskis nedelsdamas pratęsė pagrindines savo kampanijos temas - aiškų atsiribojimą nuo postkomunistinės Lenkijos, vadinamosios Trečiosios respublikos, kurią, pasak jo, temdo korupcija, ir "gerovės valstybės" apsaugą nuo "liberalios ekonomikos eksperimentų".
L.Kaczynskis, kuris partiją "Įstatymas ir teisingumas" 2001 metais įkūrė su savo broliu dvyniu Jaroslawu, po balsavimo žurnalistams sakė, kad, jei bus išrinktas prezidentu, pirmiausia vyks vizito į Vatikaną, "nes dauguma lenkų yra katalikai".
48 metų D.Tuskas, kuris labiausiai patinka geresnį išsilavinimą įgijusiems ir turtingesniems lenkams, narystę Europos Sąjungoje ir laisvąją rinką vertinantiems kaip puikią galimybę, o ne kaip grėsmę, mėgino patraukti savo pusėn tuos žmones, kurie baiminasi pasikeitimų.
Lenkijos rinkėjų abejingumas įžeidė L.Walesą
Neoficialiais duomenimis, Lenkijos prezidento rinkimuose dalyvavo vos apie pusę rinkimų teisę turinčių žmonių. Toks rinkėjų abejingumas privertė Lenkijos demokratijos simboliu laikomą Lechą Walesą garsiai susimąstyti, kad jo kova prieš totalitarizmo griaučius tautiečiams buvo nereikalinga.
Gdansko laivų statyklos profesinės sąjungos, kuri padėjo Lenkijoje nuversti komunistų valdžią, įkūrėjas teigė, kad jį nemaloniai nustebino preliminarūs duomenys, jog savo balsą prezidento rinkimuose atidavė vos maždaug pusė rinkėjų.
"Kovodamas už demokratiją, maniau, kad tėvynainiai tuo pasinaudos, tačiau dabar klausiu savęs - už ką tiek kentėta?", - visuomeninei televizijai sakė L.Walesa.
1983 m. L.Walesa laimėjo Nobelio taikos premiją, o 1990 m. tapo pirmuoju pokario Lenkijos prezidentu nekomunistu.