Apie tai pranešė Ukrainos parlamentaras Dmitrijus Jarošas, kurį cituoja unian.net. D. Jarošas paaiškino galingo sprogimo Donecke, sukėlusio miestiečių paniką, priežastį.
„Puikiai suveikė mūsų artilerija. Ji smogė rusų-teroristinių būrių šarvuočiams ir sunkvežimiams su šaudmenimis. Išankstiniais duomenimis, sunaikinta apie 20 sistemų „Grad“ (ir apie 30 sunkvežimių su šaudmenimis), 21 šarvuotis, apie 200 teroristų“, – savo „Twitter“ paskyroje naktį iš sekmadienio į pirmadienį rašė jis.
„Mano devynių aukštų namas drebėjo kaip kartono namelis. Sienos, durys, virtuvės reikmenys – viskas drebėjo. Net vanduo iš čiaupo pradėjo pats tekėti. Tarsi žemės drebėjimas. Sprogo kažkas labai galingo. Paskutinį sykį toks sprogimas buvo lapkritį“, – socialiniuose tinkluose rašė Donecko gyventojai.
Įspėjame: garso įraše skamba necenzūrinė leksika
DELFI primena, kad Ukrainos prezidentas P. Porošenka, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį ketina susitikti Minske, kur tikisi išspręsti Rytų Ukrainą krečiantį konfliktą.
Sprogimai aidi nuolat
Mažiausiai du sviediniai trečiadienį sprogo šalia vienos ligoninės Ukrainos separatistų pagrindinėje tvirtovėje Donecke, užmušdami bent tris netoliese buvusius žmones. Tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi įvykio liudininkais.
Rusijos naujienų agentūros, irgi remdamosi separatistų šaltiniais, pranešė, kad tąkart žuvo daugiau nei 15 žmonių.
Vasario 1 d. Ukrainos Donecko Lenino rajone per šaudymą užsidegė gamykla „Doneckgormaš“, kuri priklauso Rinato Achmetovo holdingui SKM. Sprogimas tąkart įvyko Chersone, kuris yra netoli Rusijos aneksuoto Juodosios jūros Krymo pusiasalio.
Per sprogimą Ukrainos kariuomenės bazėje žuvo mažiausiai šeši kareiviai ir 11 buvo sužeisti. Į gamyklą pataikė mažiausiai penki sprogmenys.
„Pastarosiomis dienomis smarkiai padidėjo Donecko oro uosto atakų intensyvumas iš teroristų pusės, taip pat nebaudžiamas ugnies nutraukimo režimas. Užvakar aš nurodžiau duoti vienkartinį atsaką, nes mums tiesiog neleido išvesti mūsų sužeistųjų ir žuvusiųjų Donecko oro uoste“, – sausio pabaigoje po to, kai Donecko oro uoste įgriuvo sukilėlių susprogdinta antro naujojo terminalo aukšto dalis, sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Jis priminė, kad praėjusių metų gruodžio 9 dieną buvo pasirašytas dokumentas dėl artilerijos tylos Donbase.
„Šitas dokumentas buvo veiksmingas, bet išsilaikė mažiau mėnesio, nes, pradedant nuo sausio 7 dienos, prasidėjo ryškus įtampos eskalavimas, kurį vykdė Rusija ir teroristinės grupuotės rytuose“, – pabrėžė P.Porošenka.
ES tariasi, Ukraina kariauja
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje aptars karą Ukrainoje ir įtrauks į juodąjį sąrašą dar 19 vidutinio lygmens Rusijos bei Ukrainos pareigūnų bei devynias organizacijas. Tačiau sprendimus dėl naujų sankcijų ministrai paliks valstybių vadovams, kurie renkasi ketvirtadienį, jau po Minske poryt planuojamų keturšalių derybų. Jas rengdami, aukšti Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos diplomatai pirmadienį derėsis Berlyne.
Ukrainos pajėgos Debalcevėje mėgina atremti nuožmų puolimą. Kijevas žada atsilaikyti, bet Vakarų analitikai sako, kad Rusijai nėra priežasčių sustoti – taip bus galima išsiderėti geresnį sandorį poryt Minske ar dar vėliau. Ukrainos prezidentas reikalauja, kad būtų deramasi tik dėl Minsko susitarimų vykdymo, bet priešas jau toli pasistūmėjo ir nebesitrauks.
Per tūkstantį gyventojų išvežta į kitas Kijevo kontroliuojamas teritorijas vien savaitgalį. Į separatistų teritorijas – vos keliasdešimt. Bet keli tūkstančiai lieka, o sekmadienį žuvo dar penki civiliai.
ES ministrų atsakas – pirmadienį į juodąjį sąrašą bus įtraukti vos keliolika pareigūnų, iš jų aukščiausias – Rusijos gynybos viceministras, patyręs diplomatas. Kitus žingsnius žengs nebent valstybių vadovai, kai Briuselyje susitiks jau po Minsko derybų, jei jos įvyks, ir po JAV ir Vokietijos vadovų susitikimo, kur galbūt pavyks suartinti dabar aiškiai išsiskyrusias pozicijas, ar tiekti Ukrainai ginklų.
„Ne, mes vieningi. Mes vieningi dėl paramos Ukrainai. Jos labai reikia. Mes vieningi dėl ekonominio spaudimo ir vieningi dėl to, kad pirmiausia reikia politinio dialogo. Todėl manau ir tikiuosi, kad ir ateinančius mėnesius liksime vieningi“, – tikina ES užsienio politikos koordinatorė Federica Mogherini.
Kitoje fronto pusėje, Donecko priemiesčiuose, gyvenamuosius rajonus apšaudo tikriausiai Ukrainos pajėgos. Kai visi susitarimai buvo sulaužyti, žmones slėptuvėse kamuoja tokios pat abejonės, kaip ir Europos lyderius, kurie privačiai jau pripažįsta, kad Vladimiras Putinas meluoja ir laužo pažadus.
Neaišku, kur bus nubrėžta nauja skiriamoji linija, kas prižiūrės naujo susitarimo vykdymą, koks galėtų būti naujas maištingų teritorijų statusas. Smogikai sako, kad niekada nesutiks būti Ukrainoje, neatleis ir nepamirš.
Bet koks karas anksčiau ar vėliau baigiasi. Galų gale visų šalių lyderiams šitas tąsymasis nusibos.
Kijevas sako, kad bėgančių į Rusiją – mažuma, beveik visi lieka Ukrainoje, bet ir pasienyje eilės milžiniškos. Karas ir nežinomybė iš sugriautų namų išginė jau per milijoną žmonių ir greitai grįžti tikisi nedaugelis.
