Aiškiai žinome, kur jo nebus trečiadienį, kai baigsis jo kadencija – jis pirmasis prezidentas po Andrew Johnsono, kuris 1869 metais atsisakė dalyvauti savo įpėdinio inauguracijoje.
Tačiau ką jis planuoja veikti toliau – kol kas aiškaus atsakymo nėra. Net tiksliai nežinoma, kur jis planuoja gyventi, – nors D. Trumpas kalba apie planus vykti į savo Mar-a-Lago privatų klubą ir nuolat apsigyventi savo rezidencijoje Palm Biče, Floridoje, kai kas iš jo būsimų kaimynų bando tam sutrukdyti.
Artimiausiu metu, o galbūt ir ilgiau, D. Trumpo poprezidentinio gyvenimo galimybes varžys jo sausio 6 dieną nuskambėjusios kalbos padariniai: pakurstyta jo ugningos kalbos, rėmėjų minia šturmavo JAV Kapitolijų, o jau po kelių dienų JAV Atstovų Rūmai nubalsavo už istorinę antrąją apkaltą prezidentui.
Jei D. Trumpas būtų nuteistas, jam per vėlesnį balsavimą galėtų būti uždrausta 2024 metais vėl siekti prezidento posto. Kol kas kai kurios iš didžiųjų Amerikos bendrovių privengia verslininko-prezidento, atimdami iš jo platformą socialinėje žiniasklaidoje ir nustumdami jį nuo tam tikrų profesinių bei finansinių paslaugų. Dešimtys milijonų jo bendrapiliečių ir toliau jį plūs, taip kenkdami jo verslų – nekilnojamojo turto, viešbučių bei golfo kompleksų imperijos – perspektyvoms.
Bet dešimtys milijonų kitų amerikiečių greičiausiai suformuos tvirtą palaikymo bazę, iškeldami D. Trumpą kaip ryškią politinę jėgą, šviesiančią dar daugelį metų, neatsižvelgiant į tai, ar jis dar kartą sieks prezidento posto. Netekus savo @realDonaldTrump ruporo ir kitų internetinių platformų, buvusiam prezidentui teks sugalvoti naujų būdų mobilizuoti – ir galbūt monetizuoti – savo lojalius rėmėjus.
Nors D. Trumpas greičiausiai bus nušalintas nuo pagrindinių žiniasklaidos priemonių galimybių, jis galbūt susikoncentruos ties pastangomis sukurti savo konservatyviąją platformą, pavyzdžiui, Trumpo eterio tinklą, tiesiogiai priešpastatomą „Fox News“, arba Trumpo socialinės žiniasklaidos svetainę, konkuruojančią su „Twitter“.
Žinoma, tai galėtų nutikti tik tuo atveju, jeigu jis, atsisveikinęs su prezidento postu, nenugrims teisinių mūšių klampynėje. Dar prieš riaušes Kapitolijuje jam grėsė keletas ieškinių ir galimai baudžiamųjų tyrimų. Jo audringi pareiškimai dėl neva suklastotų rinkimų ir galimas riaušių kurstymas tik sustiprino jo teisinės atsakomybės rizikas. Tikimybė, kad jis gali atsidurti kalėjime, labai reali.
Bet galbūt nebūtų protinga nurašyti D. Trumpą. Patyręs fiasko po savo „Atlantic City“ lošimo namų bankrotų, jis su trenksmu grįžo į sceną po dešimties metų kaip realybės šou „Mokinys“ („The Apprentice“) vedėjas. Vėliau, kai jo reitingai ėmė smukti, jis griebėsi rasistinės sąmokslo teorijos dėl Baracko Obamos išrinkimo teisėtumo, subūrė naują, dešiniojo sparno auditoriją, kuri galiausiai jį nuvedė į Baltuosius rūmus. Net jo pralaimėjimas išrinktajam Joe Bidenui buvo daug mažesnio masto nei prognozavo apklausų dalyviai.
O kaip dėl prezidento bibliotekos, įprastai spindinčio paminklo lyderio pasiekimams? Kol kas neaišku, ką planuoja valstybė, bet komikas Luke‘as Thayeris ir buvęs D. Trumpo Baltųjų rūmų ryšių direktorius Anthony Scaramuccis pateikė keletą pasiūlymų savo parodijų svetainėje djtrumplibrary.com, įskaitant „Meluok Amerikai“ parodą ir „SUKvenyrų krautuvėlę“.
Politika
Iki riaušių Kapitolijuje atrodė, kad D. Trumpas išliks respublikonų partijos vėliavnešiu, kuris arba pats dar kartą kandidatuos į prezidento postą, arba figūruos kaip įtakingas asmuo Respublikonų partijos (GOP) sferose. Taip pat tikėtasi, kad jis griebsis politinio keršto prieš ištisą eilę respublikonų, kurie perėjo jam skersai kelią, ypač prieš Džordžijos gubernatorių Brianą Kempą, kuris nepasidavė D. Trumpo spaudimui.
Bet kai kas mano, kad sausio 6-oji situaciją apvertė aukštyn kojomis.
„Bet kokios diskusijos ar pokalbiai D. Trumpo prezidentavimo tema – tiek artimiausiu metu, tiek vidutinės trukmės ar ilgalaikėje perspektyvoje, – prasidės ir baigsis sulig sukilimo diena, – sakė respublikonų strategas ir buvęs George‘o W. Busho administracijos Baltųjų rūmų padėjėjas Scottas Jenningsas. – Ir aš neįsivaizduoju, kaip būtų galima atsigręžti į amerikiečių tautą ir ištarti: „Na prašau, ignoruokite tą dieną, nes iš tiesų tai buvo ne mūsų kaltė.“ Na taip. Tai buvo tavo kaltė.“
Sausio 15 dieną „Pew Research“ atlikta apklausa palaiko tokią nuomonę: tik 29 proc. respondentų palankiai vertina D. Trumpo veiklą, tuo tarpu 68 proc. apklausos dalyvių teigia nenorintys, kad ateityje jis išliktų svarbia politine figūra.
Riaušės, be abejonės, suskaldė GOP (respulikonų partiją). JAV Respublikonų Kongreso pirmininkė Liz Cheney buvo viena iš dešimties Respublikonų partijos narių, kurie prisijungė prie demokratų ir palaikė prezidento apkaltą dėl sukilimo kurstymo. Keletas respublikonų senatorių, įskaitant lyderį Mitchą McConnellą, užsiminė, kad neprieštarautų dėl D. Trumpo nuteisimo, o tai faktiškai reikštų, kad jo rinkiminė 2024 m. kampanija pasibaigtų neprasidėjusi.
Dešimtys didžiųjų JAV korporacijų, verslo grupių ir donorų, paprastai remiančių respublikonus, yra pareiškę, kad pristabdys ar nutrauks aukojimų kampaniją kandidatams, kurie rėmė D. Trumpo rinkimų rezultatų ginčijimą.
Bet D. Trumpas greičiausiai išlaikys savo įtaką populistiniam GOP sparnui. Tai buvo akivaizdu sausio 8 dieną, kai Respublikonų nacionalinis komitetas perrinko D. Trumpo sąjungininkus Ronną Romney McDaniel ir Tommį Hicksą kaip pirmininkę ir vicepirmininką, kas buvo įvertinta kaip įgaliotinių kova dėl kadenciją baigiančio prezidento vaidmens partijoje.
Nepaisant perėjimo į priešininko pusę, didelė dauguma Atstovų rūmų respublikonų prieštaravo apkaltai, ir beveik du trečdaliai palaikė D. Trumpą ir prieštaravo valstybės patvirtintai J. Bideno pergalei net po smurto protrūkio Vašingtone. Neseniai atlikta apklausa rodo, kad dauguma respublikonų rinkėjų vis dar remia D. Trumpą ir nekaltina jo dėl riaušių Kapitolijuje.
„Jis nepradings per naktį, – apie D. Trumpo populiarumą respublikonų stovykloje kalbėjo Kevinas Maddenas, vyresnysis Mitto Romney‘o 2012 m. prezidentinės kampanijos patarėjas. – Toji galia, kurią jis turi savo rankose, tas ryšys su aktyviausiais jo judėjimo balsais, yra labai reali ir ji vis dar egzistuoja.
Socialinė žiniasklaida
Bet koks politinis sugrįžimas priklausys nuo to, ar D. Trumpas ras naujų būdų mobilizuoti savo rėmėjų bazę. Sunku būtų pervertinti jo išstūmimo iš socialinių platformų mastą. Jo paskyra @realDonaldTrump turėjo daugiau nei 88 mln. sekėjų iki sausio 8 dienos, kai „Twitter“ visam laikui blokavo jo paskyrą dėl „tolesnės smurto kurstymo rizikos.“
Jis taip pat prarado prieigą prie daugiau nei 30 mln. feisbuko draugų, kai socialinį tinklą „Facebook“ valdanti bendrovė „neribotam laikui“, arba mažiausiai dviem savaitėms iki Joe Bideno inauguracijos, užblokavo prezidento prieigą prie šios platformos.
Bet prezidentas vis dar turi būdų, kaip pasiekti savo aistringiausius gerbėjus. „Official Trump 2020 Mobile App“ programėlė, kuri buvo naudojama registruoti mitingų dalyvius ir tiesioginiam susirašinėjimui kampanijos metu, pernai buvo atsisiųsta 2,6 mln. kartų, jos vartotojai turėjo įrašyti telefono numerį ir sutikti dėl galimybės su jais susisiekti, informuoja „Apptopia“. Anot Nu Wexlerio, anksčiau dirbęs ryšių konsultantu „Google“, „Facebook“ ir „Twitter‘, D. Trumpo internetinis pėdsakas vis dar yra ryškus tarp respublikonų politikų.
„Jis turi milijonus telefonų numerių iš įvairių renginių ir ilgą lėšų rinkimo dalyvių elektroninio pašto adresų sąrašą, tad jam nebus sunku tiesiogiai susisiekti su savo rėmėjais“, – sakė N. Wexleris.
Bet nusiųsti žinutę platesnei auditorijai bus nelengva, o kai kurios likusios galimybės tą padaryti gali būti varžomos.
Jaredas Kushneris, D. Trumpo žentas ir Baltųjų rūmų vyresnysis patarėjas galiausiai liovėsi bandęs prijungti prezidentą prie konservatyvios pakraipos socialinės žiniasklaidos platformų, tokių kaip „Gab“ ir „Parler“, po to, kai praėjusią savaitę „Twitter“ užblokavo jo paskyrą, teigė trys šaltiniai, susipažinę su situacija.
„Amazon Web Services“ išjungė „Parler“ dėl smurtą propaguojančio turinio iškart po riaušių Kapitolijuje, kiek anksčiau analogiškų žingsnių ėmėsi „Google“ ir „Apple app“ parduotuvės.
Pasak N. Wexlerio, netradicinės platformos, tokios kaip „Gab“ ir „Parler“, nepasiektų plačios auditorijos, kokią pasiekdavo D. Trumpo tviterio paskyra. O jų uždaras bendraminčių pasaulėlis gali prezidentui įvaryti nuobodulį. „Jis nepajaus kovos su demokratais jaudulio“, – sakė N. Wexleris.
Lėšų rinkimas internetu taip pat gali tapti problema siekiant prezidento posto, – per rinkiminę kampaniją siekdamas antrosios kadencijos jis surinko 1,6 mlrd. JAV dolerių, įskaitant 167,6 mln. dolerių, įplaukusių po rinkimų, jam nepagrįstai trimituojant apie didelio masto sukčiavimus.
Mokėjimų internetu platformos „PayPal“, „Square“ ir „Stripe“ prisijungė prei socialinės žiniasklaidos milžinių, blokuodamos paskyras, susijusias su D. Trumpu.
„The Trump Organization“
Niujorko nekilnojamojo turto valdytojas turimą nuosavybę išnaudojo kaip foną daugeliui iš įsimintiniausių savo politinės karjeros akimirkų. Jis leidosi „Trump Tower“ eskalatoriumi paskelbti apie savo kandidatavimą prezidento rinkimuose, gynė baltųjų viršenybės šalininkus kaip „labai puikius žmones“ to paties pastato vestibiulyje ir surengė triukšmingą labdaros renginį savo golfo klube Bedministeryje, Naujajame Džersyje, po kurio netrukus jam buvo diagnozuotas COVID-19.
D. Trumpo nesantaiką sėjanti politika turėjo neišvengiamos įtakos jo šeimos nekilnojamajam turtui, viešbučių ir golfo klubų imperijai, kurios didžioji dalis įsikūrusi Niujorko valstijoje ir kitose į demokratizmą linkusiose valstijose.
Sulig vienu žingsniu, kuris, kaip kalbama, „sudorojo“ prezidentą, jo Bedminsterio klubas buvo išbrauktas kaip 2022 PGA čempionato šeimininkas, – taip golfo organizacija sureagavo į riaušes Kapitolijuje. Anot jos, sprendimas rengti tokį prestižinį renginį D. Trumpo aikštyne būtų „žalingas“ jos skiriamajam ženklui.
PGA su juo taikstėsi ilgiau nei kiti. Palm Bičo labdaros pokyliai ir visuomeniniai renginiai masiškai traukėsi iš Mar-a-Lago po jo replikų Šarlotsvilyje, o keletas viešbučių ir kondominiumų pastaraisiais metais nutraukė valdymo sutartis, kartu pašalindami prezidento Trumpo pavardę iš savo eksterjerų ir tentų.
D. Trumpo nuosavybėms, kaip ir kitam nekilnojamajam turtui, turizmo bei laisvalaikio sektoriams, neišvengiamai smogė ir koronaviruso pandemija. Niujorke laisvų, neužimtų biurų daugėja, mažmeninė prekyba traukiasi, gyvenamųjų būstų nuoma pinga.
Visa tai užgriuvo D. Trumpą kaip niekad netinkamu metu, kai jo bendrovę slegia milijardo dolerių skolos našta, kurios didžiąją dalį teks lengvinti jam asmeniškai. Nors jo turimas turtas ją padengs, abipusiai kaltinimai dėl riaušių Kapitolijuje gerokai apsunkins skolų grąžinimą.
„Deutsche Bank“, kuriame laikoma didžioji jo skolos dalis ir kuris buvo paskutinis stambaus kapitalo bankas, sutikęs su juo bendradarbiauti, dabar pareiškė to nebedarysiantis, o smulkesnis „Signature bank“ , kurio valdybos narė kitados buvo D. Trumpo dukra Ivanka, skaudžiai kirto paskelbdamas prezidentą persona non grata ir uždarydamas jo sąskaitas.
Net parduoti savo turtus lėšoms pritraukti jam dabar bus sudėtingiau, nes tokios tarpininkavimo milžinės kaip „Cushman & Wakefield“ ir JLL nutraukė su juo ryšius.
Alanas Gartenas, „Trump Organization“ vyriausiasis teisininkas, neatsiliepė į prašymus pakomentuoti apie verslo būklę ir jo perspektyvas.
Tiesa, yra šioks toks šviesos spindulėlis šioje D. Trumpą užliejusioje tamsoje: prezidentavimas jį dar labiau išgarsino už šalies ribų, ir galbūt jam pavyks rasti daugiau verslo galimybių tokiose rinkose kaip Brazilija, Turkija, Filipinai ir Indija, kur jis dar išlaiko šiokį tokį populiarumą ir kurių autoritariniams lyderiams jis stengėsi įsiteikti savo kadencijos metu.
Jo administracija taip pat plėtojo glaudžius ryšius Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), kur D. Trumpas anksčiau vystė verslą, ir Saudo Arabijoje, kur jo bendrovė svarstė projektus, prieš D. Trumpui tampant prezidentu.
Hussainas Sajwanis, pirmininkaujantis Dubajaus įmonei „DAMAC Properties“ – D. Trumpo partnerei kuriant du golfo aikštynus, – pareiškė mielai pasinaudosiantis proga plėsti savo įmonės ryšius su D. Trumpu. „Mes su „The Trump Organization“ palaikome puikius santykius ir tikrai neketiname atšaukti mūsų susitarimo“, – sakė jis.
Žiniasklaida
D. Trumpas, kuris dievina būti dėmesio centre, manoma, ieškos vienokių ar kitokių galimybių žiniasklaidos fronte, kad ir kas tai būtų: sutartis dėl knygos, pelningas vaidmuo naujienų kanale ar jo paties žiniasklaidos įmonė.
Gandai apie D. Trumpo diskusijas dėl „Mokinio“ atnaujinimo su laidos kūrėju Marku Burnettu kartas nuo karto sklandė jam dar einant prezidento pareigas. 2019 metų lapkritį D. Trumpas tviteryje paneigė žinutę „The Daily Beast“ naujienų leidinyje apie įvykusias tokio pobūdžio derybas, nors kartu pripažino, kad tai būtų „puikus šou“.
Ir nereiktų stebėtis, jei D. Trumpas iš tiesų siektų atgaivinti šią laidą: remiantis „The New York Times“ tyrimo ataskaita, paviešinusia jo mokestinę informaciją 2020 m. rugsėjį, „Mokinys“ uždirbo jam 427 mln. JAV dolerių.
Dabar, D. Trumpui tapus aršios kritikos objektu didelėje dalyje savo buvusios auditorijos, grįžimas į televiziją labai mažai tikėtinas, nors buvęs kampanijos patarėjas Samas Nunbergas teigia, kad nereikėtų atmesti šios idėjos.
„Donaldas Trumpas yra pinigus užkalanti prekė žiniasklaidoje, – sakė S. Nunbergas. – Jam visada atsiras vietos. Jis visada turės didžiulę auditoriją. Net tie, kurie jo nekenčia, jį žiūrės.“
Konservatyvioji žiniasklaida atrodo geresnis taikinys, nors nemalonios rinkimų pasekmės sujaukė ir šią sceną. „Fox News“ dar rinkimų dieną paskelbė, kad rinkimų Arizonos valstijoje baigtis bus palanki J. Bidenui.
Pavadinęs tai akivaizdžia išdavyste, Donaldas Trumpas pradėjo koneveikti Ruperto Murdocho konservatyviąją naujienų milžinę ir raginti savo šalininkus pereiti prie staiga išpopuliarėjusių konkurentų, tokių kaip „Newsmax“ ir „One America News Network“, kurios daug laisviau kartodavo jo nepagrįstus pareiškimus dėl suklastotų rinkimų.
Bet šie kanalai vis dar pritraukia daug mažiau žiūrovų nei „Fox“, o kabelinio tinklo operatoriai po riaušių Kapitolijuje raginami jų atsisakyti.
„The Wall Street Journal“ (WSJ) lapkritį rašė, kad „Hicks Equity Partners“, investicinė įmonė, siejama su RNC vicepirmininku Tommiu Hicksu, „Hicks, Muse, Tate & Furst“ įkūrėjo Tomo Hickso sūnumi, bando pritraukti lėšų, kurios padėtų finansuoti dešiniųjų platformą, galinčią tapti „Fox News“ konkurente.
Daugelis abejoja, ar buvęs prezidentas sugebėtų pritraukti tiek lėšų, kiek prireiktų sukurti patikimą alternatyvą „Fox“ televizijai. „Politico“ apžvalgininkas Jackas Shaferis praėjusią savaitę atmetė idėją dėl D. Trumpo kuriamo kanalo, pažymėdamas, kad buvusiam prezidentui būtų nelengva įtikinti kabelinių televizijų bendroves laikytis jo kanalo bei konkuruoti su kitados draugiška „Fox“ bei visomis išgalėmis mėginti patraukti savo pusėn reklamuotojus, neapsiribojant vien „MyPillow“.
Net ir knygą išleisti būtų sudėtinga. Barackas ir Michelle Obamos už savo memuarus gavo iš viso 65 mln. JAV dolerių avansą, o D. Trumpas neabejotinai trokštų pagerinti šį skaičiuką. Bet net ir sėkmės atveju, vargu ar jam pavyktų susitarti su kuria nors iš pagrindinių leidyklų.
„Simon & Schuster“, kurią perka „Bertelsmann SE“, neseniai atšaukė planus išleisti respublikonų senatoriaus Josho Hawley knygą; šis politikas siekė užginčyti J. Bideno rinkimų pergalę ir buvo nufotografuotas iškėlęs kumštį išreiškiant pagarbą Kapitolijaus protestuotojams.
Bet pasak S. Nunbergo, D. Trumpas priklauso visiškai kitai kategorijai nei J. Hawley. „Simon & Schuster“ mielai išleistų Donaldo Trumpo knygą, – sakė S. Nunbergas. – Tokia knyga būtų daug geriau parduodama nei B. Obamos. Ir ji nebūtų 700 puslapių.“
Mažmeninė prekyba
D. Trumpas, niekas nepaneigs, nuo seno mėgsta savo vardą sieti su daiktais, pastatais, taip pat ir su suaugusiųjų ugdymo kursais, degtine (nors yra blaivininkas) ir užsakomais kepsniais (jis mėgsta gerai iškeptus, su kečupu). Šis bruožas, regis, paveldimas – dar prieš tėvui tampant prezidentu, Ivanka Trump prekiavo savo vardo prekės ženklo drabužiais, avalyne ir rankinėmis tokiose mažmeninės prekybos parduotuvėse kaip „Lord & Taylor“ ir „Bloomingdale’s“. Bet pagrindiniams klientams traukiantis, šis laivas greičiausiai jau seniai išplaukęs.
„Prekės ženklas neatitaisomai suterštas“, – sakė Niujorko viešųjų ryšių vadovė Dorothy Crenshaw. Partneriai ir mažmeninės prekybos ekosistema, kurių prireiktų Donaldui Trumpui įvedant savo produktus į rinką, dabar nenorės su juo turėti jokių reikalų, sakė ji. „Aš tikrai nematau jokių realių perspektyvų“, – sakė ji.
„Macy‘s“ ir kitos mažmenininkės atsisakė produkcijos su D. Trumpo prekės ženklu netrukus po to, kai jis savo rinkiminę kampaniją pradėjo pažadais pastatyti pasienio sieną, užkertančią kelią „prievartautojams“ iš Meksikos. Ivankos partneriai pradėjo trauktis nuo jos vardo prekių 2017 metais, po to, kai ji užėmė patarėjos pareigas savo tėvo administracijoje: „Nordstrom“, „Neiman Marcus“ ir „Hudson’s Bay“ atsisakė jos prekės ženklo visiškai.
Ji uždarė savo mados verslą 2018 metais, ir dabar jos vardo drabužių galima rasti nebent antrinėje perpardavėjų rinkoje, pavyzdžiui, „thredUP“ arba aukcionų platformose, tokiose kaip „eBay“.
Kaip ir kitose srityse, bet kuri būsima D. Trumpo mažmeninė įmonė greičiausiai remsis į prezidento konservatyvumo pamatą. Bet, panašu, nėra paprasta išlaikyti netgi tokį tinklalapį, kuris pardavinėja „Make America Great Again“ kepuraites ir puodelius. Elektroninės prekybos platformos „Shopify“ sprendimas nutraukti ryšius su D. Trumpu reiškia, kad nuo šiol internetu apsiperkantys klientai turės siųsti savo užsakymus tinklalapiui elektroniniu paštu.
Nors šeima nepaskelbė jokių ketinimų plėsti savo į vartotoją orientuotus verslus. Trumpai vis dar turi gyvybingus prekės ženklus, apimančius plataus asortimento produkciją, nuo kūdikių patalynės iki kavos ir sveikinimo atvirukų. O Ivanka galbūt atras naujų rinkų savo prekėms užsienyje – Kinijos vyriausybė su jos vardu susiejo dešimtis prekės ženklų per jos tėvo kadenciją, ir daugelis tokių šalies žingsnių, regis, įtartinai sutampa su D. Trumpo administracijos užsienio politikos sprendimais, atkreipė dėmesį Vašingtone veikianti kontrolės institucijos funkcijas atliekanti grupė „Citizens for Responsibility and Ethics“.
Juridinės rizikos
Žinoma, visa tai nebebus svarbu, jeigu D. Trumpas atsidurs už grotų. Teisinio pobūdžio grėsmės virš jo galvos pakibo dar iki rinkimų. JAV specialiojo prokuroro Roberto Muellerio komanda išsamiai aprašė kelis atvejus, kai prezidentas galimai trukdė teisingumui; be to, D. Trumpas, manoma, yra susijęs su kampanijos finansiniais pažeidimais, už kuriuos trejiems metams laisvės atėmimo nuteistas jo buvęs asmeninis advokatas Michaelas Cohenas.
Teisingumo departamento politika apsaugojo D. Trumpą, kaip tuometinį prezidentą, nuo federalinio persekiojimo, bet nuo trečiadienio tokia apsauga nebegalioja, ir prie valdžios vairo stosianti administracija gali atnaujinti šias bylas. „The New York Times“ atskleista informacija, esą D. Trumpas metų metus naudojosi abejotinomis lengvatomis ir 2016 metais sumokėjo tik 750 JAV dolerių pelno mokesčių, gali pakurstyti tyrėjus pradėti naują tyrimą dėl galimo mokesčių vengimo.
Niujorko valstijos valdžia taip pat nenuleidžia akių nuo D. Trumpo. Manhatano apygardos prokuroras Cy Vance‘as vykdo tyrimą dėl D. Trumpo verslo santykių ir neatmetama galimybė kad buvusiam prezidentui gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai. Niujorko valstijos generalinė prokurorė Letitia James tuo pat metu atlieka tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar „The Trump Organization“ neišpūtė aktyvų vertės.
D. Trumpo asmeninis elgesys taip pat figūruoja keliose civilinėse bylose. Artimiausiu metu jis gali sulaukti liudininkų parodymų dviejuose Niujorko ieškiniuose dėl šmeižto, kuriuos padavė moterys, D. Trumpo išvadintos melagėmis, kai šios apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu.
Nuo pat rinkimų D. Trumpas savo galimų teisinių bėdų ratą tik plėtė. Visus šokiravusiu sausio 2 d. skambučiu respublikonui Džordžijos valstijos vyriausiajam rinkimų pareigūnui (prezidentas per pokalbį paprašė Brado Raffenspergerio „rasti“ pakankamai rinkėjų balsų, kad jis galėtų išplėšti pergalę iš Joe Bideno rankų šioje pietinėje valstijoje) greičiausiai buvo pažeisti tiek federaliniai, tiek valstybiniai įstatymai dėl kovos su rinkimų rezultatų klastojimu.
Tokios bylos eigą gali palengvinti ir kiti D. Trumpo veiksmai – pavyzdžiui, kai jis pareiškė valstybiniam tyrėjui, jog jis taptų „nacionaliniu didvyriu“, jeigu atskleistų sukčiavimus Džordžijos valstijos rinkimuose, kaip rašė „The Washington Post“, arba kai privertė atsistatydinti aukšto rango Atlantos federalinį prokurorą dėl nesugebėjimo agresyviai įsiūlyti nepagrįstas pretenzijas dėl suklastotų rinkimų, skelbė :The Wall Street Journal“.
O kur dar riaušės Kapitolijuje. D. Trumpas išrėžė ugningą kurstytojišką kalbą miniai žmonių, kuri iškart po jos apgulė JAV Kongreso sales. Nors kai kurie teisės ekspertai teigia, kad tokie prezidento raginimai gali būti per silpna dingstis apkaltinti jį smurto kurstymu, bet kokie parodymai dėl veiksmų koordinavimo tarp Baltųjų rūmų ir radikaliai nusiteikusių grupių, dalyvavusių Kapitolijaus šturme, gali pakeisti bendrą vaizdą.
Ko gero, daug svarbiau yra tai, kad plataus masto pasipiktinimas dėl riaušių sujaukė politinius apskaičiavimus, susijusius su bet kurios bylos prieš D. Trumpą iškėlimu. Jeigu anksčiau J. Bideno administracija, ko gero, būtų mieliau pageidavusi judėti toliau, dabar ji gali susidurti su vis stiprėjančiais raginimais patraukti buvusį prezidentą atsakomybėn, vienokiais ar kitokiais būdais.
