Monique Gautschy-Dumoulin buvo 11 metų, kai ji paskutinį kartą atsisveikino su savo tėvais 1942 metų rugpjūčio 15 dieną.

Marcelinas Dumoulinas, 40-metis batsiuvys ir jo žmona Francine, 37-erių, išėjo iš Šandolė kaimelio Šveicarijoje į kalnus ganyti savo galvijų ir niekada nebesugrįžo.

Jų vyriausia dukra Monique papasakojo, kaip tėvų dingimo mįslė paveikė jos gyvenimą. Kalbėdama iš savo namų Šveicarijoje, moteris sakė: „jie išėjo į laukus melžti karvių. Jie man pasakė, kad sugrįš vakare arba kitą dieną, jeigu bus pernelyg pavargę. Tai buvo šeštadienis. Mano tėvas mane apkabino“.

Kitą rytą Monique, kuri jau buvo pradėjusi nerimauti, išėjo iš namų klausti kaimynų, ar šie nematė jos tėvų, rašo „The Daily Mail“.

„Nuėjau pas draugę, gyvenusią kaimelio pakraštyje, ir paklausiau, ar ji matė juos sugrįžtančius. Kai ji pasakė ne, pradėjau verkti, žinojau, kad tai nieko gero nežada. Paieška buvo paskelbta kunigo, mano tėvo draugo. Visas kaimas padėjo. Bet nebuvo jokių ženklų, jokių užuominų“, - pasakojo ji.

Monique sako, kad ji ir jos broliai bei seserys liko namuose dar „dvi ar tris savaites“ po to, kai dingo jų tėvai.

„Buvau vyriausia, taigi viską dariau aš. Gaminau, skalbiau – ir prisiminkite, tuo metu nebuvo skalbimo mašinų. Viską dariau rankomis. Turėjau prižiūrėti savo brolius ir seseris. Tai buvo sunku. Tada namai buvo uždaryti. Mes negalėjome nieko pasiimti. Mes išėjome be jokių daiktų, be nieko. Kunigas surado mums skirtingas šeimas. Buvo daug žmonių, kurie atėjo ir siūlė pagalbą, nes mano tėvas buvo labai populiarus vyras, taigi visi norėjo Marcelino vaikų“, - prisimena Monique.

„Bet tada, kai jau atsiradome šeimose, prasidėjo visai kita istorija. Ne visada buvo lengva. Mūsų šeima buvo atskirta į skirtingas puses, tai buvo katastrofa – neturėti tėvų. Su mumis ne visada buvo elgiamasi gerai. Mus išsiuntė dirbti daržuose, laukuose, vynuogynuose. Mes niekada nebebuvome kartu. Nepaisant to, kad gyvenome tame pačiame kaimelyje, nematėme vieni kitų, nes didžiąją laiko dalį dirbome“, - sako ji.

„Kartais būdavo organizuojami festivaliai, bet už juos reikėjo mokėti. Todėl mes užaugome atskirai. Mūsų gyvenimas siaubingai pasikeitė, kai jiedu dingo“, - apmaudo neslepia Monique.

Beveik aštuonis dešimtmečius poros dingimas liko mįsle. Šią savaitę įvyko neįprastas atradimas. Jų puikiai išsilaikę kūnai buvo rasti Pietų Šveicarijoje, kartu buvo jų asmens dokumentai, kuprinės, butelis, knyga ir laikrodis.

Kaip rašo „The Daily Mail“, pareigūnų teigimu, pora greičiausiai įkrito į tarpeklį. Jų tapatybes patvirtino Šveicarijos policija.

Poros artimieji sako, kad šis atradimas pagaliau jiems suteiks galimybę surengti laidotuves. Jos įvyks šeštadienį.

Monique jaunesnioji sesuo Marceline Udry-Dumoulin, kuriai buvo vos ketveri, kai dingo jos tėvai, sakė: „praleidome visą savo gyvenimą jų ieškodami, nesustodami. Niekada nemanėme, kad galėsime jiems surengti laidotuves, kurių jie nusipelnė. Galiu pasakyti, kad po 75 metų laukimo ši žinia man suteikia ramybę. Laidotuvėse mano drabužiai nebus juodi. Manau, kad balta spalva būtų labiau tinkama. Ji simbolizuoja viltį, kurios aš niekada nepraradau“.