Kai 2011 metų spalį gėdingai sugniuždytas buvęs šalies lyderis buvo sučiuptas ir pašautas kanalizacijos vamzdyje, kuriame slėpėsi nuo pelnytos baigties, jo mirtis pažymėjo pilietinio karo, šalį griovusio iš vidaus nuo 2011 metų pradžios, pabaigą, skelbia news.com.au.
Siaubingos M. Gaddafi valdymo metų detalės vis dar ieško kelio į dienos šviesą. Dauguma Libijos žmonių ir toliau paniškai bijosi keršto tų, kurie demonstruoja liguistą ištikimybę buvusiam lyderiui. Nepaisant to, yla iš maišo po truputį lenda – neseniai paaiškėjo, jog M. Gaddafi aukomis per 42 metus trukusį jo savivaliavimą šalyje tapo šimtai, o gal net tūkstančiai jaunų mergaičių, kurios buvo žiauriai mušamos, žaginamos ir verčiamos sekso vergėmis.
Dauguma buvo nekaltos mergaitės, pagrobtos tiesiai iš mokyklos suolo ar universiteto auditorijos ir kalintos metų metus slaptuose kambariuose, įrengtuose po Tripolio universitetu ar diktatoriaus rezidencijose.
Praėjo 26 mėnesiai po M. Gaddafi mirties – tiek laiko užrakintas ir jo guolis, kur buvo žaginamos ir ne vyresnės nei keturiolikos metų mergaitės.
Šiandien neskoningi ir akį rėžiantys apartamentai, kur diktatorius be skrupulų niekino nekaltas mergaites, pirmą kartą parodyti pasauliui.
Nedidelio, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišskiriančio, vieno aukšto pastato viduje mergaitės buvo verčiamos žiūrėti pornografinius filmus – mokytis, kaip reiks patenkinti M. Gaddafi kūno geidulius. Net ir tų, kurioms pavyko pasprukti iš šio košmaro, laukdavo liūdna lemtis – dažnai jų itin religingos šeimos paprasčiausiai išsižadėdavo, nes jos jau buvo sutepusios giminės gerą vardą.
Kai diktatoriaus palaikus gatvėmis tąsė įniršio ir makabriško džiaugsmo apimta minia (vos prieš kelias valandas jis buvo žiauriai mušamas ir galiausiai nušautas tiesiai į galvą), paskubomis suformuota naujoji Libijos valdžia skubiai nuo pašalinių akių buvusio diktatoriaus orgijų slėptuvę paslėpė. Jie baiminosi, jog Vakarų pasaulis, pamatęs, kaip iš tikrųjų gyveno ir kokius nusikaltimus kas dieną darė šis žmogus-monstras, pasmerks Libiją – šalies valdžia tokios gėdos nenorėjo.
Viename iš M. Gaddafi sekso stovyklos kambarių didžiausią plotą užima dvigulė lova, kurią apšviečia oranžinę šviesą skleidžiantis šviestuvas. XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį primenantis interjeras ir nešvari burbulinė vonia – viskas palikta taip, kaip buvo, kai šiuo kambariu paskutinį kartą naudojosi pats diktatorius – sukuria slogią ir liguistą atmosferą. Dar nemalonesni jausmai apima apsilankius greta miegamojo įrengtame makabriškame ginekologo kabinete. Ten stovi dvi ginekologinei apžiūrai skirtos lovos, staliukas su reikiamais chirurginiais instrumentais. Būtent čia buvo apžiūrimos jaunosios M. Gaddafi aukos – siekta įsitikinti, jog merginos nekaltos ir neserga jokiomis lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Jeigu diktatoriaus sekso vergės pastodavo, šioje patalpoje nėštumas buvo nutraukiamas.
Tiesą sakant, kalbame apie tas, kurias galima būtų pavadinti laimės kūdikiais. Kitos M. Gaddafi aukos buvo taip smarkiai sužalotos, jog diktatoriaus žmonės jas kaip kokias šiukšles išmesdavo automobilių stovėjimo aikštelėse ar sąvartynuose numirti.
Vienas iš labiausiai M. Gaddafi mėgtų pasilinksminimo būdų buvo ekskursijos po šalies mokyklas ir universitetus, kur jis į savo paskaitas kviesdavosi gražiausias mokines ir studentes. Kalbėdamas priešais iš pagarbios baimės nuščiuvusią auditoriją, jis instinktyviai skenuodavo patalpą, ieškodamas pačių patraukliausių mergaičių. Prieš išvykdamas, jis paglostydavo galvas išrinktosioms – toms, kurioms labiau tiktų etiketė „pasmerktosios“. Po kelių valandų diktatoriaus apsaugos darbuotojai surasdavo aukas ir jas paprasčiausiai pagrobdavo. Jeigu mergaičių šeimos dar bandydavo apsaugoti savo atžalas nuo tirono gniaužtų, jie paprasčiausiai būdavo pavaišinami kulkomis.
Viena mokytoja iš mokyklos Tripolyje labai aiškiai prisimena tuos nesenus ir itin skaudžius įvykius. Tas jaunas mergaites. „Kai kurioms tebuvo po 14 metų. Jie tiesiog ateidavo ir išsivesdavo į akį kritusią mergaitę. Neturėjo nei sąžinės, nei moralės, nei gailestingumo – nei akimirkai nesusimąstydavo, jog grobia vaikus“, - su ašaromis akyse žurnalistams pasakoja prisistatyti nepanorusi mokytoja.
Viena motina, kurios studentė dukra buvo kritusi į akį M. Gaddafi, teigia, jog aplink Tripolio universitetą gyvenanti bendruomenė išgyveno nuolatinę baimę – praktiškai nuo vieno pulkininko apsilankymo iki kito.
„Jam į akį kritusios mergaitės buvo paprasčiausiai surišamos ir nedelsiant pristatomos“, - atskleidė moteris.
„Viena tiesiog dingo kaip į vandenį, niekas jos daugiau nematė nei gyvos, nei mirusios – tėvas ir brolis labai ilgai jos ieškojo. Kita M. Gaddafi auka buvo rasta po paslaptingo dingimo praėjus trims mėnesiams – sužalota, supjaustyta, išžaginta ir numesta viduryje parko. Mergaitės buvo paliekamos numirti – kaip niekam nereikalingas ir savo pareigą atlikęs šuo“, - sunkiai žodžius renka motina.
Net ir šiandien, kai M. Gaddafi nebėra gyvo, Libijos žmonės viešai kalbėti apie diktatoriaus nuodėmes bijosi – nenori sulaukti pulkininkui iki pat dabar liguistai lojalių smogikų keršto.
Tačiau viena moteris, kurią minėtasis despotas žagino ir žemino daugiau nei septynerius metus (kai viskas prasidėjo, mergaitei tebuvo 15 metų), sutiko anonimiškai papasakoti, kaip M. Gaddafj ją terorizavo ir kankino. Penkiolikmetė buvo parinkta pulkininkui, atvykusiam į jos mokyklą Sirto mieste, įteikti puokštę gėlių.
Priėmęs dovaną, Libijos diktatorius švelniai paglostė paauglės galvą – tai buvo ženklas. Tikrai ne dėkingumo kupinas tėviškas gestas. Mergaitė naiviai tikėjosi pamaloninusi valdovą, kurį jį pati ir kiti Libijos žmonės pagarbiai vadino Vadu.
Kitą dieną karinėmis uniformomis vilkinčios moterys atvyko į mergaitės namus ir informavo jos tėvus, jog reikia jų dukters paslaugų – mergaitei teks įteikti daugiau gėlių. Tačiau tai buvo tik priedanga. Dideliu greičiu skriejusiame automobilyje naujausia M. Gaddafi haremo narė buvo nugabenta į diktatoriaus apartamentus. Pulkininkas tą pačią akimirką pradėjo staugti ant uniformuotų amazonių: „Paruoškite ją“. Mergaitė buvo išrengta, atliktas kraujo tyrimas, nuskusti gaktos plaukai. Paauglei teko apsimauti kelnaites su juostele, įsisprausti į aptemptą suknelę, ant veido nugulė storas makiažo sluoksnis. Kai buvo įstumta į diktatoriaus miegamąjį, dideliam penkiolikmetės siaubui jos skriaudikas nuogas gulėjo lovoje. Savaime suprantama, mergaitė bandė pasprukti, tačiau moterys ją sučiupo ir nuvilko prie lovos.
Visus ateinančius septynerius metus mergaitė buvo kalinama ir be paliovos žaginama. Galiausiai vieną dieną jai pavyko pasprukti – per laimingą atsitiktinumą karingosios amazonės paliko nerakintas duris.
Kokaino, alkoholio ir viagros kokteilio veikiamas M. Gaddafi jėgų žaginti savo aukoms niekada nepritrūkdavo.
„Niekada nepamiršiu to pirmojo karto. Jis išniekino mano kūną, perskrodė mano sielą durklu. Ašmenys taip ir liko“, - skaudžią patirtį prisimena mergina.
Dokumentinio kino kūrėjams prireikė mėnesius trukusių derybų, kol jiems galiausiai leista prisiliesti prie M. Gaddafi palikimo – Libija, net ir išsilaisvinusi iš diktatoriaus gniaužtų, ir toliau išlieka itin paslaptinga biurokratinių pinklių valstybė.
Dokumentinio kino kūrėjams atsiskleidė ir daugiau paslapčių: pasirodo M. Gaddafi turėjo subūręs savą samdomų žudikų komandą, veikusią Havanoje, kurios smogikai Libijos diktatoriui padėdavo atsikratyti priešų visame pasaulyje.
Slaptame interviu iš Kubos buvęs CŽV agentas Frankas Terpilis teigia: „Pasakyčiau, jog tas darinys galėjo vadintis „Žmogžudysčių bendrovė“... samdomų žudikų susivienijimas. M. Gaddafi manė, jog visi iki vieno disidentai turėtų būti sunaikinti, jis buvo užsakęs grupelę taikinių Londone“.
Dažnai pulkininkas nurodydavo Libijoje nužudytųjų palaikus laikyti šaldikliuose – kad, kada tik užsinorėjęs, galėtų į juos pasižiūrėti.
Niekam ne paslaptis – M. Gaddafi svaigino valdžia. Be to, jis buvo tikras paranojikas. Vieną naktį į Libijos diktatoriaus bunkerį buvo atgabentas plastikos chirurgas iš Tripolio – jam buvo nurodyta kuo skubiau nusiurbti riebalus nuo pulkininko pilvo ir juos suleisti į raukšlių išvagotą veidą.
Nors ir labai skaudėjo, drąsusis diktatorius skausmą malšinančių preparatų atsisakė – bijojo būti nunuodytas. Kita priežasties – nenoras prarasti budrumo.
Operacijai įpusėjus, M. Gaddafi gydytojui nurodė padaryti pertrauką – pulkininkas paprasčiausiai užsimanė pasistiprinti mėsainiu. O kur dar elitinės uniformą vilkinčių moterų pajėgos - jų narės atliko ne tik sekso partnerių vaidmenį, bet ir visame pasaulyje garsėjo žiaurumu ir brutalumu naikinant Vado priešus.
Dešimtmečius Libijos diktatorių supo gražios jaunos moterys. Apsirengusios prie kūno gundančiai prigludusias karines uniformas, skrupulingai atliktu manikiūru ir tobulai sušukuotais plaukais, joms puikiai tiko ir ypatingi aksesuarai – patys įvairiausi šaunamieji ginklai. Tačiau iš tikrųjų šios amazonės tebuvo paprasčiausios prostitutės, kuriomis į valias naudojosi ne tik M. Gaddafi, bet ir jo šeima bei artimos aplinkos žmonės.
M. Gaddafi asmens sargybinės, vadintos „Haris al-Has“, prie šių pajėgų prisijungė tikrai ne savo noru – tokį sprendimą joms teko priimti prievarta. Viena iš diktatoriaus apsaugos komandos darbuotojų, nebijanti prisipažinti kadaise „dievinusi“ tą monstrą, prisimena, ką joms yra tekę iškęsti.
„Ankstų rytą, apie 2 valandą nakties, mus nuvedė į uždarą patalpą. Turėjome stebėti, kaip nužudoma 17 studentų. Šaukti ir verkti griežtai uždraudė. Turėjome džiaugtis ir skanduoti. Elgtis taip, tarsi vieša egzekucija mums teiktų didžiausią džiaugsmą. Viduje raudojau kaip vaikas. Jie visus sušaudė – visus ligi vieno", - vieną baisiausių patirčių gyvenime prisimena iš pirmo žvilgsnio nepravirkdoma moteris.
Kaip sako Bengazio mieste dirbanti psichologė Seham Sergewa, kuriai Tarptautinio baudžiamojo teismo prašymu teko bendrauti su daug nuo buvusio Libijos diktatoriaus nukentėjusių jaunų moterų, sako, jog per visus tuos metus moterų smogikių būriui priklausė daugiau nei 400 narių.
„Visų jų istorijas vienija tas pats vardiklis. Merginas pirmiausia žagino pats diktatorius, vėliau, tarsi kokius panaudotus daiktus, perleisdavo sūnums. Galiausiai jomis galėdavo naudotis aukšto rango pareigūnai. Papasakosiu jums vieną istoriją. Aštuoniolikmetė buvo išžaginta savo tėvo akivaizdoje. Ji maldavo tėvo nežiūrėti. Dauguma aukų prisipažįsta ne kartą bandžiusios nusižudyti. Be jokių abejonių, buvo ir tokių, kurioms pavyko tai padaryti“, - sako S. Sergewa.
Yra informacijos, jog į M. Gaddafi būstinę buvo prievarta siunčiami ir jaunuoliai – jiems irgi teko tenkinti pulkininko geidulius.
Buvęs protokolo skyriaus vedėjas Nuri Al Mismari, kuris šalia M. Gaddafi praleido 40 metų, pridūrė: „Jo seksualiniai poreikiai tikrai buvo iškrypę. Berniukai ir taip toliau. Turėjo savo berniukų. Juos jis vadino „aptarnaujančia komanda“. Ją sudarė berniukai ir apsauginiai – haremas, pildęs visas jo užgaidas“‘.