ES, pavyzdžiui, galėtų priversti Kremlių išvesti karius iš Moldovos, kur Maskva "užmiršo" dalį savo armijos, arba nutraukti karinių bazių kūrimą Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Artimiausi mėnesiai parodys, ar turi Europos politikai noro reguliuoti Kremliaus politiką, ar ne, rašo "Die Welt".
Vokiečių ekspertas atkreipė dėmesį į prorusiškų nuotaikų didėjimą NATO ir ES, tačiau ragina blaiviau vertinti Rusijos, kaip potencialaus partnerio, vaidmenį.
"Jeigu įsiklausytume į glaudesnio bendradarbiavimo su Rusiją šalininkų balsus, atrodytų, kad mes turime reikalą su ekonomine ateities valstybe - vokiečių požiūriu beveik idealiu partneriu", - sako ekspertas. Tačiau jeigu atmestume dujų ir naftos tiekimus, tarp Rusijos ir Vokietijos prekybinių santykių nėra.
Be to, neseniai vienas gerbiamas užsienio politikos vokiečių ekspertas pareiškė, kad "Rusija gali suteikti NATO naujos gyvybės". Jis, kaip ir daugelis kitų, tvirtina, kad Aljansas turi pakviesti Rusiją į jį stoti.
NATO dabar kuria naują strategiją, šiandieninėje darbotvarkėje - Rusijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) klausimas.
Pasak G.Gnaucko tokia pozicija, pavyzdžiui Vokietijoje, pirmiausia susijusi su kaltės jausmu ir atsakomybe dėl Antrojo pasaulinio karo bei užuojauta dėl "imperijos žlugimo".
Pasak eksperto - tai akivaizdus paradoksas: kodėl "Rusijos gynėjai" geriau jaučia Maskvos imperijos žlugimo nuoskaudas, negu skausmą tų valstybių, kurios šiandien jaučia sovietinio imperializmo naštą, būdamos jo aukos?
Pastaraisiais metais Rusijos ir Vokietijos santykiai pasiekė tokį politkorektiškumo lygį, kokio niekada nebuvo nuo 1991 metų, pažymi straipsnio autorius.
Tada Helmutas Schmidtas, Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris nuo 1974 iki 1982 metų, atvirai pavadino naująją Rusiją maža valstybe, neturinčia jokio politinio svorio, tik - daugybę ginklų.
Šiandien, įsitikinęs ekspertas, niekas apie Rusiją taip nedrįstų pasakyti. Tačiau jis kviečia blaiviai pažiūrėti, ar nuo to laiko iš tiesų kas nors pasikeitė. ES turi aiškiai suprasti, kaip ji vertina "Modernizacijos partnerystę" su Rusija ir "Rytų partnerystę" su Ukraina ir kitomis, ne tokiomis didelėmis kaimynėmis.
Pasak vokiečių eksperto, Rusija iki šiol Rytų Europoje vykdo "Russia only" ("vien Rusija"), bet ne "Russia first" (Rusija pirmiausia) politiką. Vladimiras Putinas nori priversti ES galvoti, kad Rusija gali apsieiti be Bendrijos, o iš tiesų viskas atvirkščiai - Rusijai Europa būtina.
Tai suprasdama ES galėtų padidinti savo įtaką Maskvai, nors (Rusijos) vidaus politikoje tai vargu ar atsispindės, nes pakeisti Rusijos elito požiūrio Europa neįstengs, rašo "Die Welt".