Vokietijos geležinkelių kompanija kreipėsi į Niujorke esančią teisės paslaugas teikiančią bendrovę su prašymu padėti atmesti kompensacijų prašymus, kurių antplūdžio tikimasi sulaukti JAV priėmus įstatymą, numatantį galimybę Holokausto aukoms ir jų artimiesiems per JAV teismus reikalauti kompensacijos už patirtą žalą.
Valstybei priklausanti geležinkelių kompanija – pagrindinė naciams priklausiusio „Deutsche Reichsbahn“ geležinkelių bendrovės įpėdinė.
Būtent minėtoji nacių geležinkelių kompanija kartu su kitomis Vokietijos okupuotos Europos geležinkelio bendrovėmis Antrojo pasaulinio karo metais deportavo milijonus žydų į vadinamąsias mirties stovyklas.
„Deutsche Bahn“ praeityje jau buvo priversta išmokėti kompensacijas Holokausto aukoms, tai buvo numatyta Vokietijos valdžios vykdytoje reparacijos programoje. Su JAV 2000 metais pasirašytas „German Foundation Agreement“ turėjo išspręsti visus prieš Vokietiją nukreiptus klausimus. Tačiau remiantis įstatymo projektais, susijusiais su šiuo metu ant Kongreso stalo atsidūrusiu „US Holocaust Rail Justice Act“ aktu, „Deutsche Bahn“ nuogąstauja, jog JAV teismus vėl užplūs ieškiniai dėl kompensacijų.
Jeruzalėje veikiančio Simono Wiesenthalio centro darbuotojas Efraimas Zuroffas teigia: „Kiek man žinoma, dar nė vienai geležinkelio kompanijai neteko mokėti kompensacijų deportuotiems asmenims. Pagrindinis klausimas toks: kiek laisvos valios turėjo kiekviena geležinkelio bendrovė, kuria teko deportuoti žydus“.
„Deutsche Bahn“ jau ir praeityje teko susidurti su Holokausto klausimu. 2006 metais bendrovė atsisakė leisti stotyse Vokietijoje surengti prancūzų parodą apie traukinių vaidmenį gabenant žydus į mirties stovyklas. Praeitais metais grupelė nacių aukų iš Rytų Europos paskelbė ketinantys paduoti Vokietijos kompaniją į Amerikos teismą.
Pirmadienį „Der Spiegel“ susisiekė su minėtąja Vokietijos bendrove. „Deutsche Bahn“ atstovai sakė, jog jau pasisamdė advokatų ir viešųjų ryšių specialistų, kurie stebės situaciją Amerikoje, tačiau plačiau komentuoti situacijos nepanoro. Skelbiama, kad vokiečiai pasamdė Niujorke veikiančią viešųjų ryšių bendrovę „Strategy XXI Partners“, kuriai patikėta parengti „su Holokausto kompensacijų klausimu susijusį komunikacijos planą“. Vokietijos transliuotojas „Deutsche Welle“ praneša, jog geležinkelio bendrovė taip pat kreipėsi į Niujorko teisininkus iš kontoros „White and Case“, jie taip pat rūpinsis su „Antruoju pasauliniu karu susijusiais klausimais“.
JAV įstatymai buvo konkrečiai parengti norint prisiteisti kompensacijų iš Prancūzijos geležinkelių grupės SNCF, tačiau teisės specialistai teigia, jog jį galima būti pritaikyti ir kitoms Europos geležinkelių kompanijoms, tarp jų ir „Deutsche Bahn“.
Įstatymą ginantis JAV senatorius Charlesas Schumeris teigia, jog iš 76 tūkst. žydų, pasipriešinimo kovotojų ir JAV kalinių, kuriuos naciai deportavo per SNCF, išgyveno vos 3 proc.
Ankstesni JAV bandymai reikalauti iš SNCF pinigų baigdavosi nesėkme, dėl to specialistai kaltino teisinius trukdžius, kurie užkirto kelią galimybei į teismus Amerikoje paduoti kitas valstybes ir valstybei priklausančias bendroves. „Holocaust Rail Justice Act“ suteiktų galimybę išvengti tokių suvaržymų ir leistų Holokausto aukoms (ne iš Amerikos) paduoti į teismą Europos geležinkelių kompanijas.
Ar tikrai priėmus naują įstatymą holokausto aukos galėtų kreiptis dėl kompensacijų į „Deutsche Bahn“, dar tikrai nėra aišku. 600 holokausto aukų interesams byloje prieš SNCF atstovaujanti advokatė iš Niujorko Harriet Tamen teigia, jog minėtasis teisės aktas taikomas tik geležinkelių bendrovei iš Prancūzijos.
„Nemanome, jog šis įstatymas, kai tik bus priimtas, ims galioti kitiems Europos geležinkelių tinklams“, - tvirtina teisininkė.
Niujorke esančio Yeshivos universiteto holokausto ir žmogaus teisių fakulteto vadovas Richardas Weisbergas sako manąs, jog šis naujas įstatymas tikrai galėtų būti taikomas ir kitiems Europos geležinkelių vežėjams, prisidėjusiems prie holokausto.