Prieš porą mėnesių JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas pranašavo, kad šalies prezidento Donaldo Trumpo susitikimas su Kim Jong-Unu bus labai sėkmingas. Mat susitikime JAV vadovas netruks įvertinti, kiek rimti Šiaurės Korėjos vado pažadai atsisakyti branduolinių ginklų. Ir, jei Kim Jong-Unas nusiteikęs tartis, JAV valdžia „labai sparčiai“ atvyks, išardys Šiaurės Korėjos branduolines raketas ir išplukdys jas į Tenesį.

Šią savaitę pirmąsyk po birželio 12 d. viršūnių susitikimo pasiekta šiokios tokios pažangos: iš kosmoso pastebėta, kad palydovų paleidimo aikštelėje išardyta dalis įrangos. „Tai geriau nei nieko“, – pareiškė vienas Pietų Korėjos pareigūnas. Bet ne visai tai, ko tikėtasi.

Abejotinos pastangos

Vis dėlto nereikėtų nuvertinti Sohajės stotyje vykstančių griovimo darbų: išardytas raketų variklių bandymo stendas ir prie paleidimo aikštelės buvęs pastatas, kuriame laikyti raketomis varomi moduliai, skirti palydovams į kosmosą gabenti. Tiesa, kaip sako branduolinių ginklų neplatinimo Rytų Azijoje specialistė Melissa Hanham, jei Šiaurės Korėja yra „patenkinta turimais varikliais“ ir jau gali pereiti nuo raketų bandymo prie masinės gamybos, jai to bandymų stendo tiesiog nebereikia. Jį galima nesunkiai atstatyti, jei prireiktų išbandyti naujus variklius, todėl nugriauti šį stendą yra „sumanus, bet visiškai minimalus žingsnis atsižvelgiant į tai, ką galima buvo nuveikti toje paleidimo aikštelėje“, rašo ji.

Išardoma Šiurės Korėjos raketų paleidimo aikštelė

Be to, kadangi šiuo metu Šiaurės Korėjos ginklų programoje plėtojamos raketos su kietojo kuro varikliais, kurias galima per trumpą laiką paleisti iš mobilių platformų, stacionarios raketų paleidimo aikštelės ir Sohajėje bandyti skysto kuro varikliai yra atgyvenę. „Sohajės griovimas primena seno „Chevrolet“ ardymą tuo pačiu metu montuojant padangas naujam „Porsche“, – tviteryje pastebėjo CNN žurnalistas Willas Ripley.

Jau vien iš to, kaip buvo pastebėti šie ardymo darbai (ne per vietovėje apsilankiusius tarptautinius inspektorius, o pasitelkus komercinę palydovinę fotografiją), akivaizdu, kad Šiaurės Korėja ir toliau nepageidauja, jog jos skelbiamas pastangas atsisakyti branduolinių ginklų tikrintų nepriklausomi stebėtojai. (Panašiai gegužę griaudama branduolinių bandymų aikštelę Kim Jong Uno valdžia pakvietė užsienio žurnalistus, bet neįsileido išorinių stebėtojų. Šalies vadovybė iki šiol viešai nepatvirtino ardanti Sohajės kompleksą.)

Nepaisant to, pastarojo meto veikla Sohajėje, apie kurią pirmoji pranešė interneto svetainė „38 North“, leidžia manyti, kad galbūt Kim Jong Unas laikosi Singapūre D. Trumpui duotų pažadų išardyti aikštelę. Specialistai mano, kad palydovų paleidimo stotis naudota ne tik Šiaurės Korėjos civilinėje kosmoso programoje, bet ir kuriant tarpžemynines balistines raketas, galinčias nugabenti branduolinius ginklus iki pat JAV.

Iki galutinio tikslo dar toli

Minėtieji veiksmai ir šios savaitės naujienos, kad Pietų Korėja bando mažinti Šiaurės Korėjos pasienyje dislokuotos kariuomenės kiekį ir kad Šiaurės Korėjos bei JAV vyriausybės derasi dėl amerikiečių karių, žuvusių per Korėjos karą, palaikų sugrąžinimo, rodo, jog derybos dėl branduolinės programos su Šiaurės Korėja tebėra labai ankstyvame ir trapiame pasitikėjimo stiprinimo etape ir kad iki didžiųjų Singapūre aptartų taikos bei nusiginklavimo vizijų dar toli.

Kaip galima spręsti iš pranešimų apie toliau vystomą Šiaurės Korėjos branduolinę programą ir šį mėnesį įvykusio įtempto JAV valstybės sekretoriaus Mike`o Pompeo apsilankymo Pchenjane, prasidėjo sąstingio, nesėkmių ir mažų pergalių laikotarpis.

Šiuo metu abi šalys atsargiai kiša kojų pirštus į vandenį, atidžiai stebi kitas šalis ir retkarčiais šoka atgal į krantą. Kol kas dar niekas nėra pasirengęs pirma kitų drąsiai šokti į vandenį: pavyzdžiui, Šiaurės Korėja neatskleidžia viso branduolinių ginklų programos mastelio ir nesėda tartis dėl jos nutraukimo gairių, o JAV drauge su abiem Korėjomis neinicijuoja pareiškimo apie karo pabaigą, kuris paklotų pamatus taikos sutarčiai.

Nenuostabu, kad puoselėti geranoriškumą sekasi sunkiai. „JAV ir Šiaurės Korėja 70 metų nepalaikė jokių santykių ir nestiprino pasitikėjimo“, – pareiškė Pietų Korėjos ambasadorius JAV Cho Yoon Je, aiškindamas, kodėl šalims prireiks kantrybės vienu metu siekiant atsisakyti branduolinių ginklų ir pradėti naujus santykius.

Tačiau netolygi pastarojo meto pažanga iškalbingai byloja, kur link suka derybos su Šiaurės Korėja dėl branduolinės programos. Laikotarpis po Singapūro viršūnių susitikimo rodo, kad šis procesas „labai sparčiai“ gali pasibaigti tik tuo atveju, jei staiga žlugtų.

Jei sėkminga baigtis apskritai įmanoma, jos teks gerokai palūkėti. Praėjusią savaitę, prabėgus vos mėnesiui po to, kai grįžo iš Singapūro susitikimo ir paskelbė panaikinęs branduolinę Šiaurės Korėjos grėsmę, kalbėdamas apie derybas su Kim Jong Unu pats D. Trumpas pasakė: „Nėra jokios būtinybės skubėti. Neturime jokių laiko apribojimų. Neturime jokių greičio apribojimų. Tiesiog tęsiame procesą.“