Iš pradžių A. Merkel kalbėjo, kad siekdama išvengti naujų rinkimų norėjo derybas užbaigti iki ketvirtadienio, bet terminas praėjo, o anksti penktadienį jokio susitarimo dar nebuvo, tad ji sutiko derybas vėliau penktadienį pratęsti.

Vienas žaliųjų lyderių Cemas Ozdemiras sakė, kad derybos turėtų būti atnaujintos 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku.

A. Merkel konservatorių partijos CDU parlamentinės frakcijos lyderis Volkeris Kauderis (Folkeris Kauderis), maždaug 4 val. ryto (5 val. Lietuvos laiku) eidamas iš derybų maratono, sakė, kad jos galbūt galėtų tęstis ir savaitgalį.

A. Merkel anksčiau ketvirtadienį perspėjo, kad partijų „pozicijos labai skiriasi“ kai kuriais politikos klausimais, bet pridūrė: „Tikiu, kad tai gali veikti.“

Po kelias savaites trukusių vaidingų žvalgomųjų derybų A. Merkel konservatyvusis CDU/CSU blokas, verslui palankūs „Laisvieji demokratai“ (FDP) ir kairiosios pakraipos žalieji viliasi rasti pakankamą bendrą pamatą oficialioms deryboms dėl koalicijos pradėti.

Šiuos nepatogius partnerius, kurių pažiūros skiriasi visais klausimais, pradedant pabėgėliais, klimato apsauga ir baigiant Europos Sąjungos reformomis, draugėn sustūmė aiškaus nugalėtojo neiškėlę rugsėjo rinkimai, po kurių A. Merkel pozicijos labai susilpnėjo, nes kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) patraukė milijonus rinkėjų.

Kanclerei, kuri siekia ketvirtos kadencijos, statymai negalėtų būti didesni.

„Jei konservatoriai, žalieji ir FDP negalės susiburti, nebus kaip išvengti naujų rinkimų“, – rašė naujienų savaitraštis „Der Spiegel“.

„Jamaikos koalicija“, taip pavadinta dėl to, kad ją sudaryti bandančių partijų spalvos atitinka šios Karibų valstybės vėliavos spalvas, nacionaliniu lygiu nėra išbandyta, tad kyla daug klausimų, ar tokia vyriausybė būtų stabili.

„Nuo „Jamaikos“ sėkmės priklauso ne tik ketvirta kanclerės kadencija, bet ir visa jos politinė karjera“, – rašė laikraštis „Bild“.

Pati A. Merkel buvo nustačiusi ketvirtadienio terminą, iki kurio reikėtų iš principo susitarti, o tikslas yra iki Kalėdų turėti naują vyriausybę.

Tačiau turėdamas omenyje didelius partijų nesutarimus, FDP lyderio pavaduotojas Wolfgangas Kubicki iškėlė galimybę pratęsti bandomąsias derybas.

„Manau, kad turėtume duoti sau dar kelias dienas stipriam ir protingam susitarimui pasiekti“, – sakė jis „Der Spiegel“.

Kompromisai

62 puslapių darbinis dokumentas, kuris galėtų pasitarnauti kaip pagrindas susitarimui ir kurio tekstą matė naujienų agentūra AFP, rodo, kad partijos vis dar nesutaria daugeliu klausimų ir kad tarp labiausiai ginčijamų yra migracijos klausimas.

Konservatoriai labai nori griežtinti prieglobsčio suteikimo politiką, nes rinkėjai juos nubaudė už A. Merkel sprendimą nuo 2015 metų įsileisti daugiau kaip milijoną migrantų ir pabėgėlių.

A. Merkel sąjungininkė Bavarijoje CSU net ragina apriboti migrantų skaičių, bet tam nepritaria žalieji, norintys švelninti suvaržymus susivienijimo siekiančioms prieglobsčio prašytojų šeimoms.

W. Kubicki iš FDP ragino žaliuosius švelninti savo poziciją, bet jie neatrodo nusiteikę leistis į kompromisus, nes jau apkarpė svarbius rinkimų kampanijos pažadus dėl aplinkosaugos.

Žalieji nebereikalauja iki 2030-ųjų atsisakyti anglimis kūrenamų elektrinių ir vidaus degimo variklių, ir ragino kitas partijas pademonstruoti tokį patį lankstumą.

Tačiau žaliųjų pasiūlymams mažinti dyzelinių automobilių patrauklumą ir uždaryti 20 labiausiai teršiančių šalies elektrinių priešinosi konservatoriai ir FDP. Jie nerimauja dėl darbo vietų praradimo ir galimos žalos automobilių bei energetikos sektoriams.

Nepaisydamos nesutarimų, partijos pastarosiomis savaitėmis sugebėjo pasiekti kelis plačius susitarimus. Šiuo metu valstybės iždas pilnas, tad partijos įsipareigojo išlaikyti Vokietijos branginamą subalansuotą biudžetą, gerinti pasenusią šalies interneto infrastruktūrą ir didinti išmokas už vaikus.

Partijos, kurios visos yra plačiąja prasme proeuropietiškos, taip pat pasistūmėjo Europos klausimu, liberaliems „Laisviesiems demokratams“ atsisakius savo reikalavimo sumažinti euro zonos finansinės paramos fondą.

Komentatoriai sako, kad visos šalys norės išvengti pirmalaikių rinkimų, po kurių galėtų dar labiau sustiprėti AfD.

Apklausos rodo, kad Vokietijoje nelabai norima grįžti prie balsadėžių, ir maždaug du trečdaliai rinkėjų tikisi, kad koalicijos derybos baigsis sėkmingai.